
Naujausios
Kodėl laimėjo dainuojantis meras?
Loreta RIPSKYTĖ
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai pasiteisino, „politiniame savivaldybių žemėlapyje rinkėjų valia atsiradę pokyčiai parodė, kad žmonės nori permainų“.
Vis dėlto, nauji vėjai įsisuko ne visur. Joniškio rajono rinkėjai poste paliko dainuojantį rajono merą Liberalų Sąjūdžio atstovą Gediminą Čepulį.
Sodraus, skambaus balso savininkas, koncertuose prieš rinkimus traukęs melodingąją „Širdele mano“ ir kitas romantiškas dainas, sulaukė palaikymo.
Dainavo jis ne tik Joniškyje, kur kalėdiniuose miuzikluose bei įvairiuose koncertuose yra neretas svečias, bet ir Žagarėje, – ji mero balso melodingumo bent jau šią kadenciją greičiausiai dar nebuvo girdėjusi.
Per kovo 8-ąją, artėjant antrajam merų rinkimų turui, Gediminas Čepulis kartu su Seimo nariu Vitalijumi Gailiumi Joniškio ir Skaistgirio (apie kitas rajono vietoves neteko girdėti) moterims dalino tulpes, o nuotraukos kaip tie žiedai skleiste skleidėsi facebook.
Kitas kandidatas antrajame ture, išrinktojo mero konkurentas socialdemokratas Liudas Jonaitis – tautinių šokių kolektyvo „Jievaras“ narys, šokiais papirkti rinkėjų nemėgino. Nors galėjo. Buvo proga Kovo 11-ąją, kada kolektyvas drebino Joniškio sceną. O ir repeticijas, pasak kolegų, stropiai lankė visas.
L. Jonaitis rinkėjus, o tiksliau – rinkėjas, „bandė imti“ lipšnumu, ypatingu draugiškumu, nors šie bruožai buvo pastebimi ir anksčiau. Dabar jie dar labiau išryškėjo.
Saldainių su savo vardo popierėliais kandidatas nebeturėjo, išdalino juos gerokai prieš pirmą rinkimų turą vietoje kalėdinių dovanėlių. O be reikalo. Žmonės suvalgė – ir pamiršo.
Kaip ir be reikalo vos ne kiekviename susitikime su gyventojais, renginių dalyviais stengėsi pabrėžti, kad prie jo, suprask – būsimo mero, visems biudžetinių įstaigų, Savivaldybės administracijos specialistams reikėtų labai rimtai dirbti.
Viena vertus, kas nedirba, tas nesirenka tokių pažadų skleidėjo, nes negi sau ant kupros užsikrausi prievaizdą. Antra vertus, kas dirba, stengiasi, galėjo asmeniškai priimti kandidato pastebėjimą kaip įžeidimą. Įžeista siela savo balsą greičiausiai irgi atidavė kitam.
Šypsenas aplinkiniams dalino abu prentendentai, tačiau, regis, posakis „Geriau – patyręs“ nebegalioja.
Tai – pastebėjimai apie kandidatų atributus.
Vidinės priežastys, kodėl žmonės balsavo už tą patį merą, slypi giliau.
Užsakomuosiuose rinkiminės agitacijos straipsniuose buvo pabrėžiama, kad G. Čepulis – žmogus be šešėlio, prie jo nekimba politinės „nuodėmės“.
Paklausus ar paklausius žmonių, girdėjosi argumentai: jis ramus, malonus, geras žmogus. Tai, dėl ko rinktumeis bičiulį, emocinis palankumas.
Liaudies išmintis byloja, kad geras žmogus – ne profesija, bet juk rajono vadovą šįkart rinkosi pati liaudis. Žinoma, iš to, kas jai buvo pasiūlyta.
Merui nepakanka būti tiesiog geru, kas savaime yra pagirtinas bruožas.
Reikia aktyviai megzti ryšius, formuoti rajono įvaizdį, ieškoti kelių ministerijose, Seime, kontaktuoti su verslininkais, ieškant rajonui naudingų sprendimų. Šių išrinktojo mero savybių oponentai pasigenda.
Liudas Jonaitis šioje sferoje nardo kaip žuvis. Jo kontaktų sąrašas vargu ar telpa keliuose „užrašų tomuose“.
Žmogus kas savaitę būna Vilniuje, Kaune, derina įvairius reikalus. Jo nuo įkūrimo vadovaujama Žemės ūkio mokykla išaugo, ją puošia puikiai sutvarkyta aplinka, renovuoti pastatai.
Tačiau L. Jonaitis jau gerokai seniau matomas viešajame rajono gyvenime, o ilgametė patirtis paprastai meta visokių abejotinų šešėlių.
Ką tikrai parodė šie tiesioginiai merų rinkimai Joniškio rajone, tai miesto ir kaimo priešpriešą.
Kaimuose, gyvenvietėse daugiau balsų surinko permainas žadėjęs L. Jonaitis, tačiau miestas, kuriame didžioji rajono rinkėjų dalis, permainų nenori.
Galbūt tai lemia, kad mieste ir didžiausia biudžetinių, viešųjų įstaigų, kurios išlaikomos arba dalinai finansuojamos iš rajono biudžeto – koncentracija. Jiems meras be nuorodos į galimus pokyčius labiau priimtinas.
Redakcijos archyvo nuotr.