Mikoliškio kaimas skaičiuoja penktąjį šimtmetį

Mi­ko­liš­kio kai­mas skai­čiuo­ja penk­tą­jį šimt­me­tį

Sa­vait­ga­lį Mi­ko­liš­kio bend­ruo­me­nė ir kraš­tie­čiai mi­nė­jo kai­mo 430-ąjį ju­bi­lie­jų. Nuo ry­to su­kvie­tė šven­tės „Po lie­pom, bran­di­nan­čiom me­dų“ ren­gi­niai. Kai ku­rie kraš­tie­čiai sa­va­me kai­me ne­bu­vo lan­kę­si de­šimt­me­čius.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Šur­mu­lys po lie­po­mis

Kai­mo ri­bą žy­min­tys ke­lio ženk­lai at­vy­kė­lius pa­si­tin­ka pa­pil­do­mu ak­cen­tu – iš ža­lių ša­ke­lių nu­pin­tu skai­čiu­mi „430“. Bend­ruo­me­nės na­mų pa­sta­tas ap­sup­tas žmo­nių, ne­to­lie­se pri­ri­kiuo­ta au­to­mo­bi­lių. Vie­ni smal­suo­liai ap­žiū­ri­nė­ja de­ko­ra­ty­vi­nių paukš­čių pa­ro­dą, ki­ti tai­ko­si pa­glos­ty­ti jau­kias al­pa­kas. Šie eg­zo­tiš­ki gy­vū­nai į Mi­ko­liš­kį at­vež­ti pir­mą kar­tą.

Pie­vo­je sto­vi ką tik iš po me­džio dro­žė­jų kal­tų pa­sau­lį iš­vy­du­sios skulp­tū­ros. Šven­tės da­ly­viai tu­ri pro­gą pa­ma­ty­ti, kaip dar­buo­ja­si meist­rai Vid­man­tas Lie­tuv­nin­kas, Eu­ge­ni­jus Rim­džius, Bro­nis­lo­vas Ged­mi­nas, Pran­ciš­kus Mie­žis bei Egi­di­jus Im­po­lis. Pas­ta­ra­sis tau­to­dai­li­nin­kas su­kū­rė ir kop­lyts­tul­pį kai­mo ju­bi­lie­jui. Kart­kar­tė­mis su­skam­ba meist­rų dai­nos, akom­pa­nuo­ja­mos E. Im­po­lio ir Mi­ko­liš­kio lais­va­lai­kio sa­lės dar­buo­to­jos Auš­ros Ždan­ko.

Bend­ruo­me­nės na­mų sa­lė­je ka­ra­liau­ja dai­lė – žei­me­lie­tės gra­žia­dar­bės Emi­li­jos Bumb­lie­nės kū­ri­niai, iš Pak­ruo­jo ra­jo­no ki­lu­sio dai­li­nin­ko Arū­no Va­si­liaus­ko per­so­na­li­nė pa­ro­da. Čia pat – su A. Va­si­liaus­ku bend­ra­vu­sių ma­žų­jų mi­ko­liš­kie­čių pie­ši­niai, vaiz­duo­jan­tys kai­mo atei­tį.

Po me­džiais įsi­kū­rę Žei­me­lio se­niū­ni­jos žve­jų mė­gė­jų klu­bo „Berž­ta­lis“ na­riai ant at­vi­ros ug­nies ruo­šia vai­šes.

Ap­link kai­mą ra­tus ant mo­to­cik­lų su­ka „Am­žių bai­ke­riai“, ve­da­mi Aud­ros Kriš­to­pai­tie­nės ir Dan­gi­rū­tos Pap­laus­kie­nės – sig­na­li­zuo­da­mi, dū­duo­da­mi kvie­čia į šven­tę. Mo­to­ri­zuo­tų kvies­lių idė­ją pa­siū­liu­si D. Pap­laus­kie­nė iš­si­trau­kė ta­ry­bi­nių lai­kų IŽ, pri­klau­siu­sį tė­vams. Se­nu­kas į ke­lią ne­bu­vo iš­va­žia­vęs jau ke­lio­li­ka me­tų ir at­ro­dė eg­zo­tiš­kai gre­ta šiuo­lai­kiš­kų mo­to­cik­lų.

Po bi­ti­nin­kų Do­vi­lės ir Man­to Ra­da­vi­čių pa­la­pi­ne bu­ria­si no­rin­tys iš­mok­ti nu­si­lie­ti de­ko­ra­ty­vi­nių vaš­ko žva­kių. Ša­lia pie­ve­lė­je vyks­ta as­me­nu­kių ma­ra­to­nas: ne vie­nas no­ri nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti su pra­ban­giais se­no­vi­niais dra­bu­žiais ap­si­ren­gu­sio­mis da­mo­mis – Lo­re­ta Bul­kie­ne, jos duk­ra Sa­man­ta Ru­dzins­kie­ne bei Dai­va Imb­ra­sie­ne, ma­žai­siais mi­ko­liš­kie­čiais.

Į bend­ruo­me­nės na­mus be­si­ren­kan­tys šven­tės da­ly­viai svei­ki­na­si, glė­bes­čiuo­ja­si. Ne vie­nam ir aša­ra nu­rie­da, po ke­lių de­šim­čių me­tų vėl su­si­ti­kus bu­vu­sius kai­my­nus, bend­ra­moks­lius ar bend­ra­dar­bius.

Ju­bi­lie­jui skir­tą kop­lyts­tul­pį bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­nas Ja­nu­lis pa­va­di­na San­tar­ve. Su­ta­ri­mo tarp kai­my­nų, ar­ti­mų­jų Die­vo mel­džia ir jį šven­ti­nan­tis Paš­vi­ti­nio bei Lauk­so­džio kle­bo­nas Vai­das Mi­kal­čius.

Į šven­ti­nę ei­se­ną Mi­ko­liš­kio gat­vė­mis pa­trau­kia pul­kas da­ly­vių. O li­ku­sie­ji mo­ja iš so­dy­bų kie­mų ar pa­ke­lė­je.

Kai­mas „pa­se­no“ dviem šimt­me­čiais

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­nas Ja­nu­lis „Pak­ruo­jo kraš­tui“ sa­kė, jog tik­rą­jį kai­mo am­žių su­ži­no­jo ne­se­niai.

„Ma­nė­me, jog Mi­ko­liš­kiui ga­li bū­ti apie po­rą šim­tų me­tų. Bet per­nai et­no­lo­gė dok­to­ran­tė Auk­sė No­rei­kai­tė iš­siaiš­ki­no, jog is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se Mi­ko­liš­kio dva­ras pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas 1585 me­tais. Ji su­rin­ko ir dau­giau me­džia­gos apie kai­mo praei­tį. A. No­rei­kai­tės dar­bas sau­go­mas bend­ruo­me­nės na­muo­se, kraš­to is­to­ri­jos eks­po­zi­ci­jo­je“, – sa­kė J. Ja­nu­lis.

Ta­čiau ži­nių apie praė­ju­sių am­žių įvy­kius ma­ža. Ne­ži­no­ma, kas val­dė Mi­ko­liš­kio dva­rą, kiek žmo­nių anuo­met gy­ve­no apy­lin­kė­se. J. Ja­nu­lio nuo­mo­ne, der­lin­go­se apy­lin­kė­se žmo­nės gy­ve­no se­niai. Tai liu­dy­tų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko as­me­ni­nė­je ko­lek­ci­jo­je esan­tys ak­me­ni­niai įran­kiai, Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kų kir­viai – juos J. Ja­nu­lis su­ra­do už pu­sant­ro ki­lo­met­ro nuo kai­mo, dirb­da­mas lau­kus. Gal čia ka­dai­se vy­ko mū­šiai?

18-ojo am­žiaus do­ku­men­tuo­se už­si­me­na­ma, kad Mi­ko­liš­ky­je vei­kė mal­dos na­mai. Ta­čiau ta­me pa­čia­me am­žiu­je apy­lin­kes nu­siau­bė ma­ras. Jo au­kos bu­vo pa­lai­do­tos me­na­mos baž­ny­čios šven­to­riu­je (už­si­me­na­ma apie 83 pa­lai­do­tuo­sius). J. Ja­nu­lio nuo­mo­ne, gal­būt dėl to žmo­nės ėmė veng­ti lan­ky­tis šio­je vie­to­je, ir mal­dos na­mai su­ny­ko.

Yra ži­nių, jog 19-ame am­žiu­je miš­ke prie Mi­ko­liš­kio vei­kė pa­go­niš­ka Per­kū­no ži­ny­čia, ku­rio­je apei­gas at­lik­da­vo vai­di­la. Sklan­do le­gen­dos, jog tarp Ba­la­nė­lių ir Mi­ko­liš­kio žy­gia­vęs Na­po­leo­nas...

1820-ųjų do­ku­men­tuo­se ra­šo­ma, kad Mi­ko­liš­ky­je gy­ve­no 41 šei­ma. Kai­mas bu­vo ka­ra­liš­ka­sis, vals­tie­čiams ne­rei­kė­jo ei­ti į bau­džia­vą. To­dėl gy­ve­ni­mas bu­vo ge­res­nis, nei dva­rams pri­klau­siu­sio­se kai­muo­se, so­die­čių tro­be­siai di­des­ni.

Bend­ruo­me­nės na­mų pa­sta­tas praė­ju­siais am­žiais bu­vo ūki­nin­ko na­mas. Jis jau pa­žy­mė­tas J. Ja­nu­lio tu­ri­ma­me 1857-ųjų me­tų kai­mo pla­ne. 20-ojo am­žiaus pra­džio­je čia gy­ve­no ūki­nin­kai Ši­mo­liū­nai, 1934-ai­siais pa­sta­te ati­da­ry­ta pra­di­nė mo­kyk­la. Ji vei­kė iki 2005-ųjų.

Be­veik dvie­jų šim­tų me­tų pa­sta­tą nuo ny­ki­mo ėmė­si gel­bė­ti bend­ruo­me­nė. Pro­jek­tų kon­kur­se lai­mė­ję fi­nan­sa­vi­mą, mi­ko­liš­kie­čiai jį res­tau­ra­vo. Be­dir­bant už vie­no iš bal­kių su­ras­ti 1942-ai­siais moks­lei­vių ra­šy­tų dik­tan­tų są­siu­vi­niai. Jie pa­pil­dė Mi­ko­liš­kio kraš­to bui­ties eks­po­zi­ci­ją, ku­rią su­rin­ko ir dar te­be­ren­ka so­die­čiai.

Tar­pu­ka­riu bu­vęs se­niū­ni­jos cent­ru, Mi­ko­liš­kis la­biau­siai iš­si­plė­tė ta­ry­bi­niais lai­kais, ja­me skai­čiuo­ta apie pus­ket­vir­to šim­to gy­ven­to­jų. Da­bar žmo­nių – per­pus ma­žiau.

Bend­ruo­me­nei pa­vyz­dį ro­do bi­tės

Nuo­ša­laus Mi­ko­liš­kio bend­ruo­me­nė ne pir­mus me­tus ži­no­ma, kaip sau­gan­ti is­to­ri­nę at­min­tį, tau­tos tra­di­ci­jas. Prie bend­ruo­me­nės na­mų įreng­tas at­min­ties skve­re­lis jau iš­ny­ku­siems apy­lin­kių kai­mams – iš kiek­vie­no at­vež­ta po lau­kų ak­me­nį, so­di­na­mos gė­lės, įreng­tas in­for­ma­ci­nis sten­das.

„Ju­bi­lie­jaus šven­tės pa­va­di­ni­mui idė­ją da­vė pa­grin­di­nis me­du­ne­šio au­ga­las – nuo bi­čių dūz­gian­čios lie­pos prie bend­ruo­me­nės na­mų. Juk bi­čių gy­ve­ni­mas pri­me­na žmo­nių: kar­tu dir­ba­ma, kad me­daus bū­tų. Bi­te­lės ga­li bū­ti pa­vyz­džiu, kaip su­gy­ven­ti tar­pu­sa­vy­je, pa­dė­ti vie­ni ki­tiems“, – sa­ko J. Ja­nu­lis.

Puo­se­lė­ti bei sau­go­ti mi­ko­liš­kie­čių bend­ruo­me­niš­ku­mą, tar­pu­sa­vio pa­gal­bą skir­tas ir ju­bi­lie­ji­nis San­tar­vės kop­lyts­tul­pis (au­to­rius Egi­di­jus Im­po­lis). Jį pa­šven­ti­no Paš­vi­ti­nio ir Lauk­so­džio pa­ra­pi­jų kle­bo­nas Vai­das Mi­kal­čius.

Sve­čiams ir sa­viems kai­mui nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms mi­ko­liš­kie­čiai šven­tės pro­ga do­va­no­jo apy­lin­kių bi­čių su­neš­to me­daus ir il­gaam­žės, gau­sios gra­žios šei­mos mo­ti­nos, ži­no­mos gas­pa­di­nės Ge­nu­tės Juk­nie­nės kep­tos duo­nos.

Bend­ruo­me­niš­ku­mas duo­da vai­sių – nors iš Mi­ko­liš­kio, kaip ir iš ki­tų kai­mų, emig­ra­vo ne vie­na šei­ma, bet jau yra ir grįž­tan­čių į tė­viš­kę. Sug­rį­žu­sie­ji per­ka ar re­mon­tuo­ja na­mus, ku­ria­si gy­ve­ni­mą.

Mi­ko­liš­kio ža­lu­mą, ra­my­bę ir sau­gu­mą pra­de­da ver­tin­ti did­mies­čių gy­ven­to­jai.

„Prieš ke­le­tą me­tų so­dy­bą va­sar­na­miui nu­si­pir­ko Vil­niu­je gy­ve­nan­tis ar­mė­nas. Su nau­ja­ku­riu gra­žiai su­ta­riam, kai jo ne­bū­na, pa­sau­gom na­mą. Ne­se­niai jis nu­pir­ko dar vie­ną na­mą – bus va­sar­na­mis sū­nui. Ir pla­nuo­ja pirk­ti tre­čią – ki­tam sū­nui taip pat rei­kės, kur va­sa­ro­ti. Dau­giau kaip pen­kias­de­šimt me­tų sos­ti­nė­je gy­ve­nan­tis vy­ras sa­kė, kad no­ri leis­ti lai­ką vie­to­je, kur ge­ri žmo­nės“, – įver­ti­ni­mu džiau­gė­si J. Ja­nu­lis.

Au­to­rės nuo­tr.

EI­SE­NA: Ju­bi­lie­jų mi­ko­liš­kie­čiai bei sve­čiai mi­nė­jo ir ei­se­na kai­mo gat­vė­mis.

IN­FOR­MA­CI­JA: Apie Mi­ko­liš­kio ju­bi­lie­jų in­for­muo­ja kai­mo ri­bą žy­min­tis ke­lio ženk­las.

FO­TO­SE­SI­JA: Se­no­vi­nio dva­ro da­mo­mis per­si­ren­gu­sios (iš kai­rės) Lo­re­ta Bul­kie­nė, Sa­man­ta Ru­dzins­kie­nė ir Dai­va Imb­ra­sie­nė su­ren­gė fo­to­se­si­ją ir su kle­bo­nu Vai­du Mi­kal­čiu­mi.

BEND­RUO­ME­NIŠ­KU­MAS: Jo­nas Ja­nu­lis nea­be­jo­ja, jog nuo­ša­lia­me kai­me bend­ruo­me­niš­ku­mas – ypač svar­bus.

ŠVEN­TĖ: Į šven­tę rin­ko­si pa­si­puo­šę, ne­ši­ni gė­lė­mis da­ly­viai.

KOP­LYTS­TUL­PIS: Ju­bi­lie­ji­nį San­tar­vės kop­lyts­tul­pį pa­šven­ti­no kle­bo­nas Vai­das Mi­kal­čius. Ant­ra­me pla­ne – kū­ri­nį ką tik ati­den­gę bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­nas Ja­nu­lis ir vie­nas il­giau­siai Mi­ko­liš­ky­je gy­ve­nan­čių so­die­čių An­ta­nas Juk­na (de­ši­nė­je).

„AM­ŽIŲ BAI­KE­RĖ": Šven­tės kvies­lių „Am­žių bai­ke­rių“ idė­jos au­to­rei Dan­gi­rū­tai Pap­laus­kie­nei pri­rei­kė tal­kos už­ves­ti ta­ry­bi­nių lai­kų mo­to­cik­lą.

DO­VA­NA: Dai­li­nin­kas Arū­nas Va­si­liaus­kas bend­ruo­me­nei pa­do­va­no­jo sa­vo pa­veiks­lą.

LIU­DY­TO­JAS: Bend­ruo­me­nės na­mai, be­veik dvie­jų šim­tų me­tų se­nu­mo pa­sta­tas – is­to­ri­jos po­ky­čių liu­dy­to­jas.

DŽIAUGS­MAS: Nes­le­pia­mas džiaugs­mas, po dau­ge­lio me­tų su­si­ti­kus šven­tė­je.