
Naujausios
Grėsminga situacija
„Stumiamas“ dvigubai didesnis mokestis
Praėjusią savaitę Joniškio rajono savivaldybėje posėdžiavusi Darbo grupė išklausė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovų paaiškinimus, kodėl siūlomas daugiau nei dvigubai didesnis atliekų priėmimo į sąvartyną „vartų“ mokestis. Atstovai aiškino, kad atsirado papildomų būtinųjų išlaidų, tačiau Joniškio rajono Tarybos nariai, dalyvaujantys rinkliavos nustatymo Darbo grupėje, samprotauja kitaip: kaip gyventojai bus skatinami rūšiuoti ir mažinti komunalinių atliekų kiekį, jei mokesčiai tik augs?
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
„Vartų“ mokestis gerokai didesnis
ŠRATC-o savivaldybėms pateiktame pasiūlyme, kuriam prašoma pritarti, nurodoma, kad už vienos tonos komunalinių atliekų priėmimą, apdorojimą, išskyrus biologiškai skaidžias atliekas, įkainis Joniškio rajone turėtų kilti iki 48,21 euro. Dabar jis yra daugiau nei dvigubai mažesnis – 21,54 euro.
Mažiausias vadinamasis „vartų“ mokestis regione planuojamas Kelmės rajone – 45,24 euro už toną, didžiausias Šiaulių mieste – 53,59 euro, kituose apskrities rajonuose svyruoja nuo 46 iki beveik 51 euro.
ŠRATC-o direktorė Jolita Šalkauskienė aiškino, kad „vartų“ mokestis bendroje rinkliavoje už atliekas sudaro apie 40 procentų sumos, o 50 procentų – jų tvarkymas ir transportavimas, apie 10 procentų – administravimas. „Vartų“ mokestį jie turį kelti, nes atsirado „trys eilutės“ papildomų būtinųjų išlaidų.
Papildomos išlaidos pagal direktyvas
Pirma eilutė: regione pastatyti ir nuo šių metų kovo 31 dienos pradėjo veikti modernūs mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, dešimčiai metų sudaryta sutartis su jų operatoriumi, kuriam reikia mokėti 17,09 euro už pristatomą toną atliekų.
Antra eilutė: nuo 2016 metų sausio mėnesio atsirado naujas taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne, kuris 2016–2017 metais nustatytas 3 eurai už toną, 2018 metais – 5 eurai, o po 2020–ųjų didės drastiškai, net kelis kartus ir sieks daugiau nei 20 eurų.
Pasak J. Šalkauskienės, reikalaujama, kad į sąvartyną patektų ne daugiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, tad dalį jų reikia perduoti kitiems tvarkytojams, o tai irgi kainuoja ir susidaro „trečia eilutė“.
ŠRATC-o atstovai teigė, kad vidinių rezervų jie neturį, nėra pelno siekianti įmonė, todėl, atsiradus minėtoms papildomoms privalomoms išlaidoms, reikia perskaičiuoti „vartų“ mokestį.
Daug antrinių žaliavų perdirbti netinka
Pasak Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pavaduotojo Petro Žaltausko, visame regione surenkama apie 80 tūkstančių tonų mišrių atliekų per metus.
Atvežtos mišrios komunalinės atliekos patenka į priėmimą, iš ten keliauja į apdorojimo zoną, kur paskirstomos į atitinkamas frakcijas.
Metalą pasiima operatorius, o atskirtos antrinės atliekos turi būti perdirbtos arba, jei netinkamos, – sudegintos. ŠRATC-o darbuotojų teigimu, perdirbimui tinkamų antrinių atliekų susidaro labai nedidelis procentas, nes dabar gyventojai plastiko butelius pristato į taromatus.
Pasak J. Šalkauskienės, pastaruoju metu, įvertinusios atliekas, pasiūlymus pateikė tik dvi įmonės, kurios jas degina.
Žmonės neskatinami rūšiuoti
Siekiama, kad kuo mažiau biologiškai skaidžių atliekų patektų į bendrą atliekų srautą. Tačiau Joniškio rajono savivaldybės Darbo grupėje dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas nustatymo dirbantys Tarybos nariai nesupranta, kokiu būdu galima pasiekti geresnių rezultatų, jeigu gyventojai neskatinami rūšiuoti.
„Jeigu „vartų“ mokestis sudaro 40 procentų rinkliavos, o jis yra didinamas, automatiškai didės rinkliava. Tai kam žmonėms stengtis, rūšiuoti?“ – klausė Nijolė Valuckienė.
„Mes investuojame į atliekų sutvarkymą, dedame ten ES „krepšelį“, o šiukšlių mokestis auga ir atliekų išvežimo grafikas retėja, nors atliekų kiekis išlieka tas pats“, – piktinosi ir Rimantė Misiūnienė.
Darbo grupės pirmininkas Romas Karūžna stebėjosi: „Kuo daugiau modernizuojame, tuo labiau viskas brangsta?“
Kiekis mažėja, išlaidos – ne
„Jeigu po rūšiavimo mažiau atvešime atliekų į sąvartyną, turi mažėti ir išlaidos“, – sakė Dainius Vyšniauskas, įsitikinęs, kad rezervų taip drastiškai nedidinti „vartų“ mokesčio yra: – pavyzdžiui, užsibrėžiame, kad Joniškio rajone antrinių žaliavų būtų surinkta ne mažiau kaip 1000 tonų. ŠRATC-as administruoja visą sistemą, tad tegul rūpinasi tuo. O jeigu mažėja atliekų kiekiai, pristatomi į sąvartyną, galėtų ir administravimo išlaidos mažėti.“
ŠRATC-o direktorė J. Šalkauskienė su tuo nesutinka. Pasak jos, mažėjant atliekų kiekiui, vienos tonos sutvarkymo kaina didėja, nes vis tiek žmonės dirba, transportas važiuoja, reikia mokėti atlyginimus, rūpintis darbo sauga, remontuoti techniką.
„Todėl negalime sakyti: jeigu sumažėja 50 procentų atliekų, 50 procentų mažiau išlaidų. Dėl to išlaidų pokytis siektų gal iki 10 procentų,“ – aiškina direktorė.
Darbo grupė Joniškyje išsiskirstė nepriėmusi sprendimo dėl naujo „vartų“ mokesčio. Ji motyvuoja, kad nepakanka informacijos iš ŠRATC-o, tad jos bus dar laukiama: gal galima peržiūrėti mokesčio struktūrą ir mažinti išlaidas kažkurioje dalyje, o gal ir keliose iš jų.
Autorės nuotr.
ARGUMENTAI: ŠRATC-o atstovai: (iš dešinės) direktorė Jolita Šalkauskienė, finansininkė Irina Porfirjeva ir direktorės pavaduotojas Petras Žaltauskas aiškino, kad daugėja papildomų būtinųjų išlaidų, todėl reikia didinti „vartų“ mokestį.
NUOSTABA: Joniškio rajono savivaldybės Darbo grupės narys Romas Karūžna stebėjosi: kuo daugiau skiriama lėšų modernizavimui, tuo labiau atliekų tvarkymas brangsta, o Rimantė Misiūnienė (dešinėje) piktinosi, kad retėja atliekų išvežimo grafikas. Centre – savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.