„Švėtės“ kapela paminėjo 15 metų sukaktį

„Švė­tės“ ka­pe­la pa­mi­nė­jo 15 me­tų su­kak­tį

Ža­ga­rės (Joniškio r.) pa­gy­ve­nu­sių ir neį­ga­lių žmo­nių klu­bo „Švė­tė“ ka­pe­la pa­mi­nė­jo 15 me­tų su­kak­tį. Liau­dies dai­nai ir mu­zi­kai lais­vą lai­ką pa­sky­rę sa­vi­veik­li­nin­kai, su­bur­ti klu­bo pir­mi­nin­ko Juo­zo Kaz­laus­ko ir va­do­vau­ja­mi mo­ky­to­jos Ro­mos Stan­kie­nės, sa­vo me­lo­di­jo­mis džiu­gi­no ne tik Lie­tu­vos, bet ir Lat­vi­jos šven­čių žiū­ro­vus.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Aš­tuo­ni ko­lek­ty­vo „ve­te­ra­nai“

„Švė­tės“ ka­pe­la prieš sa­vai­tę sa­vo ger­bė­jus pa­kvie­tė į ju­bi­lie­ji­nį ren­gi­nį. Ja­me da­ly­va­vę bi­čiu­liai iš Lat­vi­jos Bu­kai­šių kul­tū­ros na­mų, va­do­vau­ja­mi Li­ja­nos Koz­lovs­kos, sma­giai įsu­ko vi­sus į šo­kių sū­ku­rį.

Ža­ga­rės neį­ga­lių­jų klu­bo „Vyš­ne­lė“ vo­ka­li­nis ko­lek­ty­vas (va­do­vas Ri­man­tas Auk­se­lis) su­si­rin­ku­sius skrai­di­no dai­nų spar­nais.

Pa­tys „Švė­tės“ ko­lek­ty­vo dai­ni­nin­kai ir mu­zi­kan­tai į sce­ną žen­gė du kar­tus. Pir­mą­jį – vil­kė­da­mi tau­ti­niais rū­bais, ant­rą­jį – pa­kei­tę juos nau­ja spal­vin­ga ap­ran­ga.

„Švė­tės“ ko­lek­ty­vą svei­ki­no Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, bi­čiu­liai. Re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas Juo­zui Kaz­laus­kui, dė­ko­da­mas už jo ini­cia­ty­vu­mą, sa­vait­ga­li­nį sa­va­no­riš­ką bu­dė­ji­mą dva­ro rū­muo­se su žmo­na Ja­ni­na, prii­mant at­vyks­tan­čius tu­ris­tus, pa­do­va­no­jo sėk­mės sim­bo­lį – pa­sa­gą.

„Švė­tės“ klu­bo pir­mi­nin­kas Juo­zas Kaz­laus­kas pa­dė­kos raš­tus įtei­kė sep­ty­niems ko­lek­ty­vo „ve­te­ra­nams“, da­ly­vau­jan­tiems ja­me nuo pir­mų­jų įsi­kū­ri­mo die­nų, tai: Al­do­na Nu­ga­rie­nė, Ja­ni­na Kaz­laus­kie­nė, Ro­ma Stan­kie­nė, Lai­ma Ri­mei­kie­nė, Eu­ge­ni­ja Bal­čiū­nie­nė, Zi­na Gied­rai­tie­nė, Leo­nas Le­vins­kas.

Jis taip pat su­ren­gė fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą iš ka­pe­los gy­ve­ni­mo.

Ka­pe­los įkū­ri­mas

Juo­zas Kaz­laus­kas pri­si­me­na įsi­kū­ri­mo pra­džią.

„Bu­vo 2001-ie­ji me­tai. Pa­siš­ne­kė­jo­me su Leo­nu Le­vins­ku, vy­riau­siu mū­sų na­riu, pri­kal­bi­nau da­bar jau mi­ru­sį Be­ną Nu­ga­rį. Kul­tū­ros na­mai da­vė akor­deo­ną. Pats mu­šiau būg­nus. Pas­kui kar­tą priė­jo gru­pe­lė mo­te­rų, ku­rios anks­čiau da­ly­va­vo folk­lo­ro ko­lek­ty­ve, pa­si­pra­šė prii­ma­mos. Taip ir pra­dė­jo­me bur­tis“, – pa­sa­ko­ja ka­pe­los ini­cia­to­rius.

Ko­lek­ty­vui rei­kė­jo me­no va­do­vo. Tad pa­šne­ki­no švie­saus at­mi­ni­mo mo­ky­to­ją An­ta­ną Kut­ką, mu­zi­kos ke­liu ve­du­sį ke­lias Ža­ga­rės kar­tas. Pa­re­pe­ta­vus ke­le­tą sy­kių pe­da­go­gas at­si­pra­šė, sa­kė, jau ne­be­lei­džia svei­ka­ta taip su­ktis, vi­sur da­ly­vau­ti.

Ta­da Juo­zo Kaz­laus­ko dė­me­sys nu­kry­po į sy­kį ren­gi­ny­je ma­ty­tą jau­ną mo­ky­to­ją Ro­mą Stan­kie­nę, va­do­va­vu­sią vai­kų ko­lek­ty­vui. Ma­žie­ji dar­niai, lais­vai dai­na­vo, šo­ko, tad iš­kart ki­lo min­tis: taip juos pa­reng­ti su­ge­bė­jęs žmo­gus pui­kiai mo­kės bend­rau­ti ir su vy­res­niais sa­vi­veik­li­nin­kais.

„De­le­ga­ci­ja“ ko­lek­ty­vo na­rių nuė­jo pra­šy­ti jos pa­gal­bos. R. Stan­kie­nė su­ti­ko ir taip bi­čiu­lys­tė tę­sia­si be­veik 15 me­tų. Trum­pam ją bu­vo pa­kei­tu­si va­do­vė Sand­ra Ba­ne­vi­čie­nė.

Te­ko ir ant vie­nos ko­jos sto­vė­ti

Per 15 me­tų „Švė­tės“ ka­pe­la tu­rė­jo šim­tus kon­cer­tų ne tik Jo­niš­kio ra­jo­ne ir ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se, bet ir Lat­vi­jo­je, kur kvie­čia­mi bi­čiu­lių iš Bu­kai­šių, Duo­be­lės lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų bei ko­lek­ty­vų.

Ža­ga­rie­čiai iš­mo­ko ne tik dai­nuo­ti, gro­ti, bet ir vai­din­ti links­mus vaiz­de­lius.

Net­rū­ko ne­ti­kė­tu­mų bei nuo­ty­kių. Ka­da te­ko kon­cer­tuo­ti Pa­ne­vė­žy­je pre­ky­bos cent­ro „Ba­bi­lo­nas“ ati­da­ry­me, ant ma­žos sce­nos „Švė­tė“ vos til­po, kai ku­rios mo­te­rys tu­rė­jo stovė­ti ant vie­nos ko­jos.

Vie­nas svar­bes­nių bu­vo pa­si­ro­dy­mas Au­cė­je (Lat­vi­ja), ten tar­ptau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo mol­da­vai, pran­cū­zai, pa­tys lat­viai.

„Mol­da­vai išė­jo su nau­jais inst­ru­men­tais. Bu­vo ne­jau­ku po jų pa­si­ro­dy­ti, sa­vo, būg­ni­nin­ko, var­ga­ną kė­dę ne­šiau slėp­da­mas. Bet vos pra­dė­jo­me gro­ti, pub­li­ka ėmė plo­ti, o pran­cū­zai pa­šė­lo šok­ti. Ren­gi­ny­je pel­nė­me pir­mąją vie­tą, ir Lat­vi­jos te­le­vi­zi­ja pa­ro­dė mus re­por­ta­že. O at­si­dė­ko­da­mas už ge­rą ra­jo­no rep­re­zen­ta­vi­mą tuo me­tu me­ru dir­bęs Ro­mal­das Ga­dei­kis ne tik pa­dė­ko­jo, bet ir nau­ją būg­ni­nin­ko kė­dę nu­pir­ko“, – džiau­gia­si J. Kaz­laus­kas.

Au­to­rės nuo­tr.

KAPELA: 15 me­tų gy­vuo­jan­ti „Švė­tė“ kon­cer­ta­vo ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­jo­je.

RŪ­BAI: Ju­bi­lie­jui „Švė­tės“ ko­lek­ty­vas pa­si­siu­vo nau­jus rū­bus.

PA­DĖ­KA: Juo­zas Kaz­laus­kas (de­ši­nė­je) pa­dė­kos raš­tą tei­kia vy­riau­siam ko­lek­ty­vo na­riui, da­ly­vau­jan­čiam nuo įsi­kū­ri­mo, – Leo­nui Le­vins­kui.