Naujausios
Ugnis iš pievos pasileido į sodybą
Sekmadienį vidury dienos Paežeriuose ugnis iš padegtos pievos išplito link medinės sodybos ir gretimo miško, grasindama tūkstančiais eurų nuostolių. Ugniagesiai, remdamiesi ankstesniųjų metų patirtimi, prognozuoja, jog pernykštės žolės gaisrų daugės, nors degintojų laukia solidžios baudos.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Gaisras grasino sodybai ir miškui
Apie nelaimę bendruoju pagalbos telefonu pranešė pro Paežerius važiavę žmonės.
„Kadangi pirmiausiai informuota tik apie degančią pievą, jos gesinti išvyko vienas ekipažas. Po kelių minučių paaiškėjo, jog gaisras – žymiai pavojingesnis. Į Paežerius buvo išsiųstos dar dvi komandos“, – informavo Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Motekaitis.
Gaisro židinys buvo prie kelio. Vėjas įsiplieskusią ugnį aukštomis sausomis žolėmis greitai nešė link sodybos bei miško už keliasdešimties metrų. Ją veltui stengėsi stabdyti senyva sodybos šeimininkė, plakdama šakomis: liepsnos kilo beveik prie pat medinio namo ir ūkinio pastato sienų, įžeminto rūsio paviršiumi leidosi į kiemą.
Trims ugniagesių ekipažams darbo užteko porai valandų.
D. Motekaičio nuomone, keletą metų nešienauta pieva buvo padegta.
Išdegė apie pusę hektaro sausos žolės. D. Motekaitis neabejoja, kad laiku gaisro nesustabdžius, į medinius sodybos pastatus ir mišką įsisukusi ugnis galėjo pridaryti nuostolių už dešimtis tūkstančių eurų.
Pakruojo priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Aurimas Bička redakcijai sakė, jog po įvykio ugniagesiai sulaukė pretenzijų – esą ilgai neatvažiavę.
„Oficialiai užfiksuotas ekipažo atvykimo laikas – nuo pranešimo apie gaisrą tepraėjo aštuonios minutės. Jei pretenzijas reiškiantis pakruojietis Paežeriuose buvo anksčiau ir matė kylantį gaisrą, tačiau nekvietė pagalbos – ar rami jo paties sąžinė“? – sakė A. Bička.
Į pievas slenka padegėjai
Praėjusią savaitę rajono gaisrininkai jau gesino padegtą pernykštę žolę Linkuvoje (nudeginta apie 25 arus) ir Akmenėliuose (Pakruojo seniūnija) – čia ugnis išsiplėtė pusantro šimto arų plote, nuo liepsnojančios žolės užsidegė krūmai.
A. Bička pastebi, kad ypač daug žolės gaisrų kyla pirmomis pavasario savaitėmis. Pernai tokiu laiku rajone atvirose teritorijose kilo trisdešimt septyni gaisrai, degančios pievos buvo gesinamos dvidešimt septynis kartus.
„Neatsakingas kai kurių gyventojų požiūris padaro didžiulę žalą ne tik gamtai, bet ir kelia grėsmę kitų žmonių turtui. Gesindami degančias pievas ar miškus, ugniagesiai nebe visada gali laiku suskubti į gaisrų užkluptas sodybas“, – sakė priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas.
Ir priminė, kad už žolės deginimą yra numatytos administracinės baudos. Už nepilnamečių padegtas pievas baudžiami jų tėvai.
Už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 231 eurų, o pareigūnai – nuo 57 iki 289 eurų baudomis. Už ražienų, nenupjautos ir nesugrėbtos žolės, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiams gresia nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų baudos.
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali sulaukti nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų baudų. Jei dėl šių nusižengimų miške kyla ar išplinta gaisras, baudos išauga keliolika kartų: piliečiams – nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnams – nuo 1158 iki 2316 eurų.
„Prašome gyventojų nedeginti pernykštės žolės. O pastebėję tokius gaisrus, nepraeikite pro šalį, bet pasistenkite patys juos užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus. Ugnį nedideliame plote galima lengvai užgesinti, užplakant medžių šakomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad patiems su liepsnomis nepavyks susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112“, – sakė A. Bička.
Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos archyvo nuotr.
GRĖSMĖ: Pievos padegėjas sukėlė grėsmę sodybai ir čia pat augančiam miškui.
PERSPĖJIMAS: Pernykštės žolės gaisras, sustabdytas prie pat sodybos pastatų – perspėjimas, kad tokie įvykiai gali baigtis didžiuliais nuostoliais.
Autorės nuotr.
PASTEBĖJIMAS: Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Aurimas Bička pastebi, kad pernykštė žolė dažniausiai deginama pavasario pradžioje.