Naujausios
„Žiemgalos“ draugija ragina prisiminti savastį
„Žiemgalos“ draugijos, raginančios atsigręžti į savo šaknis, į krašto kultūros ir istorijos paveldą, prezidentas Stasys Tumėnas Joniškyje pristatė naujausius leidinius apie žmones, kurie kitiems savo kūrybos pėdsakais ir palikimu padeda „įsivietinti“. Iš Skaistgirio kilęs kraštietis Marijus Macis į renginį atvežė savo fotografijų ir medžio darbų, kuriuos ateityje ketina sudėti į vieną parodą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Lietuva išliks ne sostinėje
„Žiemgalos“ draugijos prezidentas docentas Stasys Tumėnas susirinkusiems priminė, kad globaliame pasaulyje esame svarbūs savastimi ir Lietuva savo esme išliks ne sostinėje, kurios ponai kalba, kad patiktų Briuseliui, bet provincijoje: Linkuvoje, Pakruojyje, Joniškyje, Skaistgiryje.
Todėl svarbūs yra vietos rašytojų, intelektualų liudijimai, prisiminimai, kurie „įvietina“, padeda sugrįžti į savo šaknis. Leidykla „Šiaurės Lietuva“ būtent tokioms knygoms skiria didelį dėmesį.
Docentas Stasys Tumėnas pristatė naujausius leidinius: Jono Kiriliausko duoklę gimtajam kraštui „XIX a. – XX a. pirmosios pusės Kuršėnai“, Broniaus Prėskienio sudarytą prisiminimų knygą „Eleonoros Eglės Buivydaitės-Prėskienienės buvimo spinduliai“, skirtą docentei, 17 vadovėlių autorei, poetei atminti.
Paminklai atminčiai
Tokios knygos – kaip maži paminklai atminčiai. Be jų daugelis dalykų pasimiršta, istorija, net visai nesena, kiekvieno imama interpretuoti savaip, pažymėjo S. Tumėnas, atkreipdamas dėmesį į po signataro Romualdo Ozolo mirties kylančias diskusijas apie Sąjūdį, jo idėjinius vadus ir jų vaidmenį.
Pristatydamas 2014-ųjų metų almanachą „Šiaurės Lietuva“, docentas Stasys Tumėnas priminė, kad pirmas jo numeris išėjo 1991 metais. Simboliška, kad tada jame buvo išspausdintas interviu su signataru Romualdu Ozolu „Tautos sugrįžimas į save“.
Naujausiame almanacho numeryje spausdinamas straipsnis apie poetės Liūnės Sutemos kūrybą su jos gyvenimo nuotraukomis, pakruojiškis Alfredas Šimkus pristato Pakruojo krašto herbus, keliautojo Antano Poškos keliais žingsniuoja advokatas Jonas Nekrašius, spausdinami dailininko Kornelijaus Užuoto portretai, pakruojietės Laimos Užkuraitės-Černauskienės tarmiški eilėraščiai.
Su Joniškio kraštu sietini čia gyvenusio Aleksandro Pupinio prisiminimai apie tremtį. Pasak docento S. Tumėno, autoriaus pasakojimai kitokie, jis kalba ne tiek apie patirtus vargus, bet apie ten vykusį tikrą gyvenimą. Ir Sibire žmonės mylėjo, augino vaikus, sėjo daržus. Ypač įsimintini prisiminimai apie bulvių auginimą, kurių lietuviai sugebėdavo nuimti net du derlius per metus. Todėl ne vienas net pačioje tremtyje dar sykį buvo išbuožintas.
Vienas iš perliukų
Buvusi pedagogė joniškietė Stefanija Guščinienė docentą Stasį Tumėną pavadino krašto Vaižgantu, renkančiu perliukus – vietos kūrėjus. Vienas tokių – šiaulietis, bet iš Skaistgirio kilęs ir dažnai jo apylinkėse besilankantis Marijus Macis, atvežęs keletą savo fotografijų ir medžio drožinių – rūpintojėlių.
Kraštietis pasakojo niekada negalvojęs tokių darbų imtis. Drožimu kadaise užsiėmė jo dėdė, senelis skobdavo šaukštus. Tačiau šaukštų gaminti jam pačiam nesisekė, atviravo M. Macis.
Fotografijų, kuriose užfiksuoti Skaistgirio apylinkių ir tolesni Žiemgalos krašto kaimai, autorius sakė fiksuojantis dabartį, kurios greitai gali nelikti. Ypač norėtų nufotografuoti visas Skaistgirio parapijos kapinaites.
Viena nuotrauka, kurioje metalinis kryžius atremtas į akmenį, jam ypač simbolizuoja laiko tėkmę ir su tuo susijusius pokyčius. Maždaug prieš 25-erius metus dar vaikas M. Macis tą kryžių dar matė pritvirtintą ant akmens.
„Norisi nufotografuoti tai, ko po 20–30 metų nebeturėsime. Jau dabar kai kurių buvusių kapinaičių žmonės nebegalėjo man parodyti“, – sakė Marijus Macis.
Autorės nuotr.
RŪPINTOJĖLIAI: Iš Skaistgirio kilęs Marijus Macis būsimai parodai kuria rūpintojėlius.
SAVASTIS: „Žiemgalos“ draugijos prezidentas docentas Stasys Tumėnas susirinkusiems priminė, kad globaliame pasaulyje esame svarbūs savastimi ir Lietuva savo esme išliks ne sostinėje, kurios ponai kalba, kad patiktų Briuseliui, bet provincijoje.
KRAŠTIEČIAI: Leidyklos „Šiaurės Lietuva“ leidinius varto kraštiečiai skaistgiriečiai – savo drožinius ir fotografijas pristatęs Marijus Macis ir Vida Urbonienė.