Dainavimas kartu kuria nematomus ryšius

Brigos Povilionienės nuotr.
Joniškio krašto etninės kultūros puoselėtoja Rita Kipšaitė–Balčiūnienė daugiau kaip du dešimtmečius gyvena tautosakos, liaudies dainų, šokių, žaidimų pasaulyje, kuris davė išskirtinai stiprų pamatą jos pačios pasaulėžiūrai
Tuo įsitikinusi Joniškio kultūros centro kelių folkloro kolektyvų ir romansų grupės vadovė, Joniškio krašto etninės kultūros nenutrūkstamos sklaidos lyderė Rita Kipšaitė–Balčiūnienė, daugiau kaip du dešimtmečius besisukanti tautosakos, liaudies dainų, šokių, žaidimų pasaulyje, kuris davė išskirtinai stiprų pamatą jos pačios pasaulėžiūrai. Vaizdas ir pojūčiai su kolektyvais repetuojant sutartines, apeigines dainas, matant, kaip žiūrovų lūpos taria tuos pačius žodžius, meno vadovei teikia didelį džiaugsmą. Joniškietei už ypatingą dėmesį gimtojo krašto folklorui, kurį kadaise entuziastingai vaikščiodamas per pirkias rinko kriaučius, tautosakininkas Matas Slančiauskas, už išleistą plokštelę „Aš išdainiavau visas daineles“ rajono Taryba nusprendė skirti šios iškilios asmenybės vardo premiją. R. Kipšaitės–Balčiūnienės kandidatūrą pasiūlė „Žiemgalos–Aukštaičių“ kultūros draugijos Joniškio skyrius.

Laikas artimesniam bendravimui
„Mes labai daug reikalaujame vieni iš kitų, daug konkursų, rezultatų siekimo. O folkloras niekada nebuvo varžytuvių dalykas, tai labiau bendruomeninė, visus jungianti grandis. Juk kadaise žmonės susirinkdavo po darbų vakarais ir kartu prie krosnies verpdami, vydami virves, drožinėdami dainuodavo. Vienas pradeda, kitas pritaria, trečias prisijungia, ir skamba melodija, kurianti bendrumo jausmą, kuris savaime atsiranda ir padeda jaustis artimesniems. Todėl dabar žmonių užduodamas klausimas, ką daryti, ką veikti vaikams, kur juos padėti, kai tęsiasi karantinas, man skamba keistai. Suprantu, kad ne visi su jais gali pabūti, kai kurie dirba kaip anksčiau, bet apskritai tas laikas užsidarius galėtų būti skirtas artimesniam bendravimui – dainavimui, skaitymui, maisto gaminimui kartu. Juk namai daugeliui tapę nakvynės vieta, kur mes, skirtingos kartos, tiek mažai visi būname“, – šių dienų išbandymams užklupus pasaulį svarsto Rita Kipšaitė–Balčiūnienė.

Plačiau: "Sidabrės" gegužės 23 d. numeryje