Rimas Tuminas: „Ne veltui kadais ėmiausi statyti „Madagaskarą“, aš pats buvau panašus į Pakštą“

Rimas Tuminas: „Ne veltui kadais ėmiausi statyti „Madagaskarą“, aš pats buvau panašus į Pakštą“

Balandžio 21 dieną į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą atvyksta kultinis ir daugybę apdovanojimų pelnęs Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras“ (rež. Rimas Tuminas). Šiandienos geopolitiniame kontekste „Madagaskaras“ suskamba absoliučiai naujai, aktualiai ir jaudinamai. Kviečiame jį pažiūrėti visus, kurie jo dar nematėte, ir tuos, kurie norite jį pamatyti dar kartą. Šį sezoną „Madagaskaras“ įdomus ir dėl pokyčių kūrybinėje grupėje – pagrindinis vaidmuo patikėtas Tomui Rinkūnui, o prancūzaitę Helę vaidina šiauliečiams puikiai pažįstama Agnė Kiškytė.

„Madagaskaras“ – žinoma M. Ivaškevičiaus pjesė, originaliai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. „Spektaklis itin aktualus vyresniųjų klasių moksleiviams, kurie mokymo įstaigose pagal programą  skaito ir analizuoja šią M. Ivaškevičiaus pjesę. Atsižvelgdami į itin didelį moksleivių susidomėjimą spektakliu, suteikiame jiems specialią nuolaidą, o mokytojams, atlydėjusiems klasę į teatrą – vietą nemokamai“, – sako Daiva Baltūsytė-Len, vadovaujanti Vilniaus mažajam teatrui.

Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius „atrado“ unikalią ir nelegendinę asmenybę – Kazį Pakštą. Visoje XX a. Lietuvos istorijoje turbūt nerastume kito tokio žmogaus, kuris būtų turėjęs tiek kultūrinių, geopolitinių bei visuomeninių idėjų ir tiek drąsių projektų bei užmojų. Geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas Kazys Pakštas (1893–1960) vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „tautos šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, lygintas su S. Šalkauskiu ir net A. Lincolnu.

Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę“ tėvynę.

Pasak režisieriaus, svarbiausia teatro kūrybai yra išmonė – ne sugalvojimas, kaip daryti tą ar kitą sceną, bet išmonė. Ji leidžia teatrui gimti bet kur. Žiūrovas teatre turi jaustis kaip šventėje, mėgautis prasmių susisluoksniavimu, tačiau kartu nujausti, kad ši šventė neamžina, kad ji baigsis.

Jei pirmojoje „Madagaskaro“ dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pakštui ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei, kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje dalyje taip pat ataidi „Lituanikos“ katastrofa, karas, okupacija.

Režisierius išrutuliojo savitą garso filosofiją: visa praeina, išnyksta, užsimiršta, tik garsas yra amžinas. Spektaklyje svarbūs ir tokie garsai kaip jūros ošimas, besiveržiantis į bažnyčią Pakštui sakant pamokslą, rėksmingas kaimiečių giedojimas, tylus varpelių skimbčiojimas, gaili „Karvelėlio“ melodija, išblaškanti situacijų komizmą. Ir tyla, kuri leistų susitikti dabarčiai ir praeičiai.

Vienas iškiliausių Lietuvos režisierių – R. Tuminas – „Madagaskarą“ pastatė su savo nuolatiniais kūrybiniais partneriais – kompozitoriumi Faustu Latėnu ir scenografu Adomu Jacovskiu. Spektaklyje vaidina Jūratė Brogaitė, Almantas Šinkūnas, Tomas Rinkūnas, Indrė Patkauskaitė, Valda Bičkutė, Agnė Kiškytė, Ilona Kvietkutė, Mantas Vaitiekūnas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Tomas Kliukas.

Rimo Tumino režisuotas „Madagaskaras“ – balandžio 21 dieną 18 val. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.

Rūta Jakimauskienė, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro atstovė spaudai

 VMT archyvo nuotr.

Aktorius Tomas Rinkūnas spektaklyje „Madagaskaras“ įkūnija unikalią asmenybę – Kazį Pakštą. (Šiemet šis aktorius buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį VMT spektaklyje „Savižudis").

Kultinis Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras“ atvyksta į Šiaulius.