Tautodailininkų parodoje – tūkstantis darbų

Tautodailininkų parodoje – tūkstantis darbų

Šiaulių dailės galerijoje šeštadienį atidaryta kasmetinė respublikinė tautodailės paroda „Tradicijos dermė: žemaitiškas užsispyrimas ir aukštaitiškas santūrumas“. Etnografinių regionų metams skirtoje milžiniškoje ekspozicijoje savo darbus pristato 270 tautodailininkų.

Simona KVEDERYTĖ

simona.k@skrastas.lt

Kūriniuose – žemaičių ir aukštaičių skirtumai

49-oje tautodailės parodoje eksponuojama daugiau nei tūkstantis darbų. Įvairūs medžio, geležies, keramikos, tekstilės, gintaro dirbiniai. Skulptūros, rūpintojėliai, tapybos kūriniai, buities padargai, velykiniai margučiai, įrankiai, rūbai.

Taip pat eksponuojami jau nykstančio amato, audimo, kūriniai – rankšluosčiai, lovatiesės.

Darbų atvežė 270 tautodailininkų iš Šiaulių apskrities, taip pat Kauno, Mažeikių, Ukmergės bei kitų miestų liaudies meistrai.

„Šie metai – Etnografinių regionų metai. Kadangi Šiauliai – riboženklis tarp dviejų etninių regionų, nusprendėme pakviesti visos respublikos aukštaičius ir žemaičius. Ir taip įžvelgti panašumus ir skirtumus – tai atsispindi jų atvežtuose darbuose“, – pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovė Laima Kelmelienė.

Veikia dvi autorinės parodos

Šiaulių dailės galerijoje atidarytos ir dvi autorinės parodos. Vienoje pristatomi mamos ir dukros, Olės Plungienės ir Aurelijos Norvaišienės, tekstilės darbai – austi rankšluosčiai, pintos juostos ir megztos pirštinės.

Kitoje eksponuojamos Sauliaus Tamulio kurtos Užgavėnių kaukės. Kone trisdešimt metų kaukes gaminantis tautodailininkas į parodą surinko 68 senesnius ir naujesnius kūrinius.

Radviliškyje gyvenanti tautodailininkė Olė Plungienė mezga daugiau nei 40 metų. Iki šiol jos darbai buvo eksponuoti ne vienoje parodoje, tačiau ši autorinė paroda jai – pirmoji.

Moteris mezga viską, tačiau labiausiai patinka megzti pirštines, kojines ir riešines.

Kodėl felčere visą gyvenimą dirbusi O. Plungienė susidomėjo tautodaile, dabar atsakyti negali, tačiau gyvenimo be to neįsivaizduoja: „Pirmą megztinį numezgiau aštuntoje klasėje. Nuo to laiko šio užsiėmimo neapleidžiu. Negalėčiau gyventi be tautodailės. Man tai ir gyvenimo būdas, ir hobis“.

Meilę tautodailei skiepijo mama

Aurelija Norvaišienė tautodailę pamėgo mamos Olės Plungienės dėka. Nuo pat mažumės mėgo megzti ir nerti. Vėliau įniko į audimą ir daugiau nei 10 metų audžia rankšluosčius. Ši autorinė paroda tautodailininkei, kaip ir jos mamai, pirmoji.

„Iki šiol mezgu riešines, pinu juostas. Tačiau labiausiai audiniai patinka. Gal dėl to, kad audimui reikia kruopštumo, apskaičiavimo. Be to, tęsiu giminės amatą. Mano mamos krikšto mama audėja buvo. Iki šiol turim jos austų lovatiesių“, – pasakojo A. Norvaišienė.

Moteris dirba pradinių klasių mokytoja, todėl meilę tautodailei skiepija ir savo mokiniams – moko juos megzti, nerti, vyti juostas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DARBAI: Dviejose autorinėse parodose eksponuojami Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukės ir Olės Plungienės, Aurelijos Norvaišienės (dešinėje) tekstilės kūriniai.

DROŽINYS: „Pikolis“. Autorius – Raimondas Baškys.

KŪRĖJAI: Parodos atidarymo metu tautodailininkai apdovanoti padėkomis.