
Naujausios
Socialiniame tinklapyje buvo paviešinta Skaistgirio miestelio negalios kamuojamos šeimos sodyba su gyvenamuoju namu. Prie jos paskelbtas ir komentaras: „Dovanoju namą su gyventojais, patyrę sekliai, neapsiriksit, sėdi du žmogeliai akis įsmeigę ir stebi per langus kaimynus ištisai per dienas“.
Sunerimę paviešintųjų artimieji susisiekė su sodybos nuotraukas paskelbusiais asmenimis, pareikalavo pašalinti viešojoje erdvėje išplatintą jų privačią valdą. Pasipiktinimo banga dėl tokių patyčių nusirito per visą miestelį: ar galima taip tyčiotis iš negalią turinčių žmonių, kurie aplinkiniams nekenkia?
Asmens teisė į privatumą Lietuvoje yra gana nauja sritis, tačiau ši teisė sparčiai vystosi ir daugiau žmonių tuo domisi. Tokiam progresui įtakos padarė įvykusi asmens duomenų apsaugos reforma.
Sėdėti prie savo namų lango ir pro jį žiūrėti – kad ir į kaimyno kiemą – joks pažeidimas – tokia langų paskirtis. O kad nepatenkinti dėl to kaimynai griebiasi fotoaparato ir kaip atsaką kaimynų sodybą fotografuoja ir platina socialinėje erdvėje – jau nusikaltimas.
Asmens teisės į privatumą pažeidimai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali užtraukti baudžiamąją, civilinę arba administracinę atsakomybę. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Be asmens sutikimo jo atvaizdą, jo asmeninį turtą – šiuo atveju – sodybą, gyvenamąjį namą galima viešinti trimis atvejais: kai tai susiję su viešuoju interesu, kai fotografuojama viešoje vietoje arba kai fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikaltimai.
Jei paviešinta nuotrauka arba komentaras yra žeminančio pobūdžio, tai yra akivaizdus ne tik privatumo, bet įstatymo pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.
Socialiniai tinklai – jau nebe naujiena, tačiau tie patys teisės aktai galioja ir šioje erdvėje – privatumo apsauga veikia ne tik profesionalioje žiniasklaidoje, bet ir socialinių tinklų paskyrose. Problema ta, kad socialinių tinklų valdytojai neidentifikuoja savęs kaip viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bei įsivaizduoja, kad socialiniuose tinkluose galima skelbti bet ką. Taip nėra. Pamatęs, jog jo ar privati namų valdos nuotrauka kur nors publikuota be jo sutikimo, pilnametis asmuo gali pats kreiptis į teismą, arba į asmens duomenų inspekciją.
Savo namuose ar kieme kiekvienas gali uždrausti fotografuoti ar filmuoti. Užsitęsus konfliktams su kaimynais, savo valią nebūti fotografuojamiems galima išreikšti ne tik žodžiu, bet ir ženklais, draudžiančiais filmuoti ir fotografuoti, trumpąja žinute, elektroniniu ar registruotu laišku, įspėjančiu apie tokį draudimą, galiojantį jūsų valdose. Teisėtu veiksmu pripažintinas asmens, darančio nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, fotografavimas, filmavimas. Tačiau kai joks teisės pažeidimas nebuvo padarytas, filmavimas ar fotografavimas yra neteisėtas. Tikrai pasitaiko kaimynų, kurie jaučiasi tiriantys nusikalstamas veikas ir kaimynų kiemą stebi nuolatos. Baudžiamojo kodekso 167 straipsniu uždrausta rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Jeigu nedarote jokių nusikalstamų veikų, tačiau esate filmuojami ar fotografuojami savo įkyrių kaimynų, galite kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie jūsų privatų gyvenimą rinkimo ir viešinimo.