Naujausios
Grafas iš Vokietijos lankėsi giminės dvaruose
Praėjusią savaitę, sekdamas Keizerlingų giminės pėdsakais, griūvantį medinį Daunoravos dvarą (Joniškio rajonas) aplankė grafas Dietrichas Keizerlingas iš Vokietijos. Tai – antras jo apsilankymas Joniškio rajone, kur minėtai giminei, naujausiais duomenimis, priklausė net trys dvarai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Apžiūrėjo dvarą
Svečias, lydimas paveldosaugininkės Vilmos Bartašienės, archeologo Ernesto Vasiliausko, muziejininko Dariaus Vičo, Satkūnų seniūnės Reginos Butkienės, vyko apžiūrėti Daunoravos dvaro pastatų.
Svečiui vertėjavo kriukietis Tomas Rudys, taip pat besidomintis istorija.
Mokslininkas Dietrichas Keizerlingas aktyviai domisi garsios vokiečių giminės praeitimi, renka istorinę medžiagą, tikslina duomenis archyvuose.
Pamatęs apverktinai atrodantį medinį Daunoravos dvaro pastatą, kuris jau avarinės būklės, jis nenustebo, sakė suprantantis, kad senų pastatų sutvarkymas kainuoja didelius pinigus.
D. Keizerlingą sudomino akmeniniuose klėties pamatuose iškaltos raidės ir skaičiai, liudijantys apie buvusius dvaro pastatų savininkus.
Jis ilgai tyrinėjo medžiagas, iš kurių suręsti pastatai, įgudusia akimi iškart pastebėjo, kad medinis Daunoravos dvaro gyvenamasis namas suręstas be metalo vinių.
Nauji duomenys
Giminės šaknų tyrinėtojas turimais duomenimis papildė medžiagą apie Joniškio rajono paveldo objektus. Jis atvertė naują puslapį Vaizgučių dvaro, kuriame gimė žinoma dailininkė Marcė Katiliūtė, istorijoje.
Svečias archyvuose rado duomenų, kad šis dvaras taip pat kadaise priklausė Keizerlingams.
Dar vienas minėtos giminės dvaras Joniškio rajone yra Malgūžių kaime. Jį D. Keizerlingas pirmą kartą aplankė praėjusiais metais, pakviestas paveldosaugininkės Vilmos Bartašienės.
D. Keizerlingas atskleidė turintis svajonę ateityje giminės susitikimą surengti Joniškyje, aplankant visus tris dvarus, organizuojant istorines konferencijas.
Buvo kultūros židinys
Daunoravos dvarą, pastatytą1853 metais, sudarė net 17 pastatų. Tarpukariu jį valdė grafienė Marta Keizerling su sūnumis, kurie daugiau laiko praleisdavo Vokietijoje nei Lietuvoje.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje dvaras tapo kultūros židiniu. Ten rinkdavosi žmonės, domėjęsi menais, klasikine muzika, kurią, ypač – Liudvigo van Bethoveno kūrinius vakarais fortepijonu atlikdavo juodai apsirengusi dvarininkė.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dvarininkai išvyko į Vokietiją.
Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad kaimo žmonės prisimena dvaro savininkus pavarde Frankai, pagal kurią vadindavo „Prankinės“ dvaru. Savininkai buvę labai geri, kviesdavęsi apsigyventi latvius, kuriems skirdavo žemės.
Dvaras turėjo 250 hektarų žemės, dvi arklides, du kumetynus, ūkio pastatų, sodą, su atvežtiniais vaismedžiais.
Vertingi medžiai
Sodyboje be medinio dvaro rūmų pastato, kurio dalis suirusi, įgriuvęs stogas ir perdengimas, supuvusios grindys, dar yra plūkto molio, vietomis silikatinėmis plytomis dekoruota klėtis, ūkio pastatas, sandėlis, raudonų plytų mūro gyvenamasis namas, buvęs kumetynas, tvartas, pieninė.
Dvarą supa dideli medžiai, kai kurie iš jų reti ir vertingi: juodoji pušis, baltažiedė robinija, senovinis dvarviečių augalas šermukšnialapė sorbarija, baltauodegė meškytė, paprastojo klevo Švedlerio raudonoji forma. Yra tvenkinys.
Vilmos BARTAŠIENĖS asmeninio albumo nuotr.
KVIETIMAS: Grafą Dietrichą Keizerlingą, ieškodama daugiau informacijos apie dvarus, surado ir atvykti pakvietė paveldosaugininkė Vilma Bartašienė.
SUSIDOMĖJIMAS: Dietrichas Keizerlingas ypač domėjosi medžiagomis, iš kurių suręsti pastatai.
RŪMAI: Dabartinė medinio Daunoravos dvaro rūmų būklė – avarinė.
LIUDIJIMAS: Svečią iš Vokietijos sudomino akmeniniuose klėties pamatuose iškaltos raidės ir skaičiai, liudijantys apie buvusius dvaro pastatų savininkus.