Naujausios
Ministrė – apie Europos Komisijos poziciją
Praėjusią savaitę į Naująją Akmenę atvykę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Gintas Saulius Cironka, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius sukvietė į pokalbį rajono ūkininkus, žemės ūkio bendrovių vadovus, specialistus. Kalbėta apie europinę paramą žemės ūkiui.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Svečiai daugiausiai kalbėjo apie iki 2020 metų Europos Sąjungos numatytą paramą šalies žemės ūkiui. Pabrėžta, kad ji beveik padvigubėja palyginti su ankstesniuoju paramos laikotarpiu.
„Dabar daugiau pinigų gausite už tai, kad dirbate žemę, kad turite žemę ar gyvulius, bet kaimo plėtros programos, pavyzdžiui, investicinė – bus finansuojamos mažiau“, – sakė V. Baltraitienė.
Iš Europos Komisijos gautame paaiškinime nurodoma, kad išmokos skirtos ne investicijoms į gamybą. „O vien už tai, kada žemės savininkas turimus plotus prižiūri“, – motyvavo viceministras S. Cironka.
Pasak ministrės, būtent taip savo valdas tvarko „sofos“ ūkininkai – kaip juos vadina Žemės ūkio ministerijoje. Tokiems priklauso 2,5 procento deklaruotų plotų iš šalyje esančių 1,8 milijono hektarų.
Žemės ūkio ministerija norėjo tokiems ūkininkams iškelti sąlygą – kad tose žemėse užaugusią žolę nušienautų ir pašarą parduotų.
„Bet Europos Komisija pasakė, kad negalima“, –- sakė S. Cironka.
Jis suskaičiavo, kad kontrolės administravimo išlaidos kainuotų brangiau, negu skiriamos išmokos.
Akmenės rajone iš visų žemės savininkų daugiau kaip pusė netiekia vadinamosios standartinės produkcijos.
„Tokie žemdirbiai, kurie išlaiko tik vieną kitą karvutę, užaugintą derlių patys suvartoja, – jie ir nedalyvauja kaimo plėtros programos priemonėse, – sakė V. Baltraitienė. – Tad yra teisinga, kad išmokos už pirmąsias kelias dešimtis hektarų dirbamos žemės yra didesnės, negu už šimtus. Ir tai kaip socialinis palaikymas. Juk geriau, kad žmogus pats užsidirba iš žemės, negu eina į savivaldybę prašyti socialinių pašalpų“.
Žemės ūkio ministerijoje, pasak ministrės V. Baltraitienės, išgirstas tų ūkininkų nerimas, kurie teigia atsidursią prie bankroto ribos vien todėl, kad negalės arti daugiamečių pievų. Vykdydami Paramos už žemės ūkio naudmenų tiesioginių išmokų administravimo taisykles.
Todėl svarstomas siūlymas – jei į keturis metus išbuvusią pievą ką nors pasėji penktais metais, tada ji tampa nebe daugiametė.
Dar ministrė aiškino: „Lietuvos mastu 5 procentai visų žemių turi būti daugiamečių pievų, tad žiūrėsime valstybės mastu proporcijas išlaikyti. O kiekvieno ūkininko dėl dydžio, tariamės, kaip skrupulingai nekontroliuoti ir netaikyti sankcijų. Užtat 1000 hektarų žemės turintis ūkininkas galėtų suarti ir dešimtis hektarų pievų, bet būtent tiek pat jų turėtų atsirasti kitoje vietoje“.
Todėl, pasak viceministro S. Cironkos, rengiama papildoma deklaracijos forma – kad Mokėjimų agentūra iš anksto būtų informuojama apie ruošiamus žemės plotų pertvarkymus. Pavyzdžiui, ūkininkas žada išarti deklaruotas pievas, po to atsėti.
Tai naudinga, kad iš naujo būtų pradėtas skaičiuoti penkerių metų daugiamečių pievų „stažas“.
Ūkininkai svarstė, kodėl nebus galima paprasčiausiai daryti įsėlį.
Viceministras sakė, kad derėtų laikytis mokslininkų nurodytų agrotechninių reikalavimų – taikyti arimą.
Autoriaus nuotr.
MINISTRĖ: Susitikimas su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene (dešinėje) Akmenės rajono savivaldybėje truko dvi valandas.