Naujausios
Pamokos seniūnams – Vokietijos kapinėse
Bubių seniūnas Vytautas Slabys drauge su kitais Šiaulių rajono seniūnijų vadovais Vokietijoje domėjosi šios šalies laidojimo kultūra, kapinių tvarkymu bei priežiūra. Daug jie pamatė naujo, kai kas ir nustebino.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Kapinės – tartum parkas
Šalia plataus, lygaus tako ošia medžiai. Tvarkinga, gražu. Atrodytų, tai – jaukus pasivaikščioti skatinantis parkas. Čia pat – toks pat tvarkingas nupjautas žolynas. Tik atkreipia dėmesį jame kai kur likusios akmeninės lentos su užrašu. O už medžių – kapai.
Visur čia – kapinės. Jose labai daug laisvos vietos. Kalbantis su jų tvarkytojais, aiškėjo, kodėl taip erdvu.
Vieno kvadratinio metro žemės užtenka keturioms urnoms palaidoti.
Vieta žemėje urnai ar karstui užkasti, jai prižiūrėti išsiperkama 20-čiai metų. Pasibaigus šiam terminui, jį galima pratęsti tokiam pat laikui, bet vėl reikia mokėti. Jeigu kapavietės mokesčio niekas nebepratęs, jeigu jo netvarkys, tai urna bus iškasama ir palaidojama prie kitų urnų. Buvusioji kapavietė sulyginama. Dabar jau joje bus laidojami kiti.
Jeigu žmogus ant kapo yra pasistatęs kokią nors lentelę su užrašu, po nustatytojo termino ją galima parsivežti į namus. Jei lentelės niekam nebereikia, ji susmulkinama. Toje vietoje vėl lieka tuščia žemė.
Galima laidoti ir į tokią vietą, kurios nuomos nebus galima pratęsti: čia po 20 metų neliks nei užrašo su mirusiojo pavarde.
Kapai nėra taip išpuoselėti, virtę gėlynais, kaip pas mus. Ten, kur palaidotos urnos, gėlių sodinti neleidžiama. Vis dėlto būna, kad žmonės čia ir gėlytę padeda. Kapinių tvarkytojai sakė, kad taip negalima daryti. Gėlės turi būti dedamos kitur.
Keturių urnų kapavietę išnuomoti 20-čiai metų kainuoja apie 1,2 tūkstančio eurų, o mirusįjį laidojant karste – apie 2 tūkstančius.
Laidojama ir urnomis, neišperkant vietos, prie medžio. Aplink medį palaidojama apie penkias urnas.
Yra ir senų kapų
Galima laidoti ir į bendrą kapą. Prie jo parašoma tik pavardė, vardas, nenurodant metų ar kitų duomenų. Šio kapo prižiūrėti nereikia. Beje, šioje vietoje neleidžiama dėti gėlių – joms bei vainikėliams skirta kita vieta.
Kapinėse apsilankiusius lietuvius nustebino tai, kad čia laidojami neišnešioti vaikai. Atskirai laidojami ir vaikai iki 5-erių metų. Tai jie matė Berlyne.
Prie betoninės sienos paliekamos spalvotos kreidutės – atėję broliukai, sesutės gali ką nors nupiešti, parašyti ant jos. Ant kapelių sudėti vėjo malūnėliai ir kitokie žaislai.
Bet vėl gi – praeina 20 metų, ir tų kapelių nelieka.
Atvykėliams teko matyti kapines ir miškuose. Jų niekas neprižiūri. Miškas tuo metu auga, supuvę medžiai griūva.
Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivių palaidojimo vietoje dabar yra šienaujama pieva ir parkas. Nelikę užrašų su pavardėmis.
Yra ir senų kapų, ir 18 amžiaus mauzoliejų, kur buvo laidojama, kaip vokiečiai pasakojo, pagal turtingumą. Tarp tokių palaidojimo vietų – dar ir paliestos karo audros, su kulkų pėdsakais. Senieji kapai nenaikinami.
„Ir tų naujų kapų ateitis, man atrodo, tokia, kad jų vietoje liks pievikė, ir viskas. Dar yra žemėje, tarkime, akmeninė plyta su užrašu, bet pievelė jau yra lygi, pjaunama. O kitur matyti juodos dėmės – akmeninė plyta jau nuimta, ta vieta sutvarkyta“, – pasakojo Vytautas Slabys.
Darbuojasi apželdinimo, kraštovaizdžio specialistai
Yra ir kolumbariumai, bet jie tampa nebe tokie populiarūs. Dažniau urnas su mirusiųjų pelenais priglaudžia žemė.
Pagal Vokietijos įstatymus, mirusysis (ar jo pelenai) turi būti palaidotas. Pelenų nevalia laikyti kitur. Urna turi būti užkasama pusės metro, karstas – metro gylyje. Vokiečiai kapinių tvarkymo specialistai pasakojo turį problemų: tai, kas palaidota, kartais išknisa šernai.
Vokietijoje per metus palaidojama apie 2 milijonai žmonių.
Tvarkomasi labai gražiai, o vietos kapinėse – daug. Potsdame seniūnai kapinių tvarkymo organizacijos atstovų teiravosi, kas priimami čia dirbti?
Tvarkyti kapines priimami apželdinimo, kraštovaizdžio specialistai. Ir pinigų šioms reikmėms yra.
Tarkime, 26 hektarų ploto kapinėse joms prižiūrėti surenkama apie 6 milijonus eurų. Dirba iki 30 žmonių, pakankamai yra šiuolaikinės technikos.
Lankytasi Vokietijos kapinėmis besirūpinančioje Kapinių valdytojų asociacijoje, esančioje Magdeburge. Svečiai iš Lietuvos taip pat pabuvojo Berlyno evangelikų kapinių asociacijoje, šio miesto Savivaldybės Žaliųjų zonų planavimo, Potsdamo savivaldybės Kapinių valdymo ir priežiūros skyriuje.
Krematoriume
Vokietijoje apie 55 procentus mirusiųjų yra kremuojama.
Atveža mirusįjį. Su juo atsisveikina, jį pašventina kunigas. Visa šarvojimo ir atsisveikinimo procedūra trunka iki valandos.
Per dieną atsisveikinama su keletu mirusiųjų. Po to jie išvežami kremuoti.
Šiaulių rajono seniūnai lankėsi Potsdamo krematoriume.
Atvykę prie krematoriumo manė, kad jis neveikia. Paaiškėjo, kad jis – dvi jo krosnys – veikė visu pajėgumu. Patalpoje pasirūpinama, kad iš jos neišeitų joks dūmelis, joks kvapas.
Krematoriume svečiai matė visą jame atliekamą procedūrą – nuo kūno atvežimo iki pat pelenų išpylimo į urną.
Kremuoti kūną kainuoja 600 eurų, o laidoti su karstu – 2 tūkstančius.
Mirusįjį laidojant, dalyvauja vien artimieji.
Kai laidojamas vargšas, lėšų skiria Vyriausybė. Laidojimo pašalpų nemokama nuo 2008 metų, kai prasidėjo krizė.
Išvyka kelia daug minčių
Seniūnai buvo nustebinti: pas mus žemės kapinėms trūksta, o Vokietijoje – likę laisvi didžiuliai plotai. Ten nežino, ką daryti su ta žeme.
„Pas mus geriausios aikštės taip neatrodo, kaip ten sutvarkytos kapinės“, – stebisi Bubių seniūnas V. Slabys.
Jo teigimu, mūsų gyventojai piktinasi, kad gėlėms trukdo augti medžiai, reikalauja juos išpjauti. Visi skuba naikinti. Medžiai ir kertami. O Vokietijoje – dar sodina medžius.
Potsdamo kapinėse yra kavinė – joje seniūnai pietavo. Taip ir kapinių lankytojams yra patogiau. O pas mus nustatyta, kokiu atstumu nuo kapinių gali būti kavinė.
Buvusi kapinių žemė atiduodama gyvenamiesiems namams statyti. Jie jau statomi. „Bet aš nenorėčiau ten nei būti, nei gyventi“, – tarstelėjo V. Slabys.
Važiuodami namo seniūnai kalbėjo, kad reikėtų Seimo narius nuvežti ten, kad pamatytų, kaip daroma. Gal priimtų įstatymą, leidžianti pasirinkti laidojimo galimybę? Tik gal keistokai būtų, jei laidojimo vieta būtų mokama.
Gal kapų kvadratus reikėtų mažinti? Taip būtų sutaupoma žemės.
Lietuvoje kapinių žemė suteikiama amžinai. Jos ploteliai vėl panaudojami, jeigu, laikui bėgant, savaime nebelieka ankstesnio palaidojimo vietos.
Seniūnijos neužtenka ir lėšų rūpintis kapinėmis. Pasak V. Slabio, Bubių seniūnijoje yra ketverios kapinės ir vienas kapinių prižiūrėtojo etatas. Ir yra traktorius – seniūnijos aplinkai tvarkyti.
Vytauto SLABIO nuotr.
NETEKTIS: Akmenukai su užrašais žymi vietas, kuriose palaidotos urnos su žmonių pelenais.
JAUKUMA: Kitapus medžių bei tarp jų – kapavietės.
KAPINĖS: Praėjus nustatytam terminui, kapų lentelės pašalintos. Liko tik kelios iš jų.
VAIKYSTĖ: Vaikų kapeliai papuošiami žaislais.
ĮSTAIGA: Berlyno krematoriume dirba dvi krosnys.
VARIANTAI: „Aišku, nuo tradicijų nepabėgsime, bet įstatymai turėtų leisti pasirinkti, kaip laidoti artimąjį“, – mano Bubių seniūnas Vytautas Slabys.