Menininkas paveiksluose įamžino Joniškio paveldą

To­kie sa­vi ir at­pa­žįs­ta­mi

Bal­to­jo­je si­na­go­go­je eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je at­pa­žįs­ta­mas aukš­tyn be­si­stie­bian­tis tar­si ke­pu­rę už­si­vo­žęs van­dens bokš­tas, kaž­kur vie­nu­mo­je styp­san­tis me­de­lis, dau­ge­lio iki skaus­mo pa­žįs­ta­mas į au­to­bu­sų sto­tį nu­min­tas ta­ke­lis ir mė­ly­nai da­žy­tas dviaukš­tis gy­ve­na­ma­sis na­mas, Žei­mai­čių kvar­ta­lo dau­gia­bu­tis, į pa­veiks­lą atė­jęs iš dai­li­nin­ko vai­kys­tės, įspū­din­gai ryš­kio­mis spal­vo­mis su­švi­tęs si­na­go­gų komp­lek­sas, aukš­tyn šau­nan­ti baž­ny­čios bokš­to smai­lė, mies­to cent­ro par­duo­tu­vė­lės, ne­be­vei­kian­ti de­ga­li­nė – tar­si ny­ki­mo ženk­las, že­mės ūkio mo­kyk­los ga­ra­žai, ne­ti­kė­tai spal­vin­gai su­žys­ta tur­gaus tvo­ra. O kur dar se­na­sis mies­to ba­sei­nas, vi­lio­jan­ti mel­dų šir­ma.

Me­ni­nin­kas per sa­vo dar­bus pa­sa­ko­ja mies­to is­to­ri­ją, į ją su­jung­da­mas įvai­riau­sius ob­jek­tus, liu­di­jan­čius vyks­tan­tį gy­ve­ni­mą ir jo kai­tą, kar­tais ir kai ku­riuos mer­dė­ji­mo ženk­lus, ku­rie ta­py­bo­je virs­ta iš­kal­bin­gais vaiz­di­niais, la­biau ža­vin­čiais nei liū­di­nan­čiais.

Ob­jek­tai atei­da­vo tar­si sa­vai­me

Ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius, ap­žiū­rė­jęs pa­ro­dą, pa­ste­bė­jo, kad Egi­di­jus God­liaus­kas pa­ma­tė ne vie­ną pro­ble­mi­nę vie­tą, ku­rią rei­kia tvar­ky­ti. O pa­ro­dą priė­mu­sio Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė pa­si­džiau­dė, kad jau­no me­ni­nin­ko žvilgs­nis nu­kry­po į la­bai bran­gius mies­tui pa­vel­do ob­jek­tus.

Ir to­liau gar­sin­ti Jo­niš­kio kraš­tą dai­li­nin­kui lin­kė­jo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Va­lė Kul­vins­kie­nė, o Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Edi­ta Ru­die­nė sa­kė kas­kart jo pa­ro­do­se at­ran­dan­ti kaž­ką nau­jo, ma­tan­ti to­bu­lė­ji­mą.

Pats dai­li­nin­kas Egi­di­jus God­liaus­kas pa­sa­ko­jo, kad ob­jek­tai, ku­riuos ta­pė pa­ro­dai, atei­da­vo sa­vai­me, lyg pa­si­pra­šy­da­mi bū­ti ta­po­mi. Kai ku­riuos juos bu­vo anks­čiau, prieš pen­ke­rius še­še­rius me­tus už­fik­sa­vęs fo­tog­ra­fi­jo­se, tad no­rė­jo­si at­spin­dė­tį dar ne­se­ną praei­tė. kai ku­rios vie­tos su­si­ju­sios su jo vai­kys­te.

25 dar­bai – grei­čiau nei per pus­me­tį

„Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos sti­pen­di­ją bu­vau ga­vęs abst­rak­ci­joms ta­py­ti, da­bar įvy­ko po­sū­kis į pei­za­žą. Ki­taip ma­ty­ti ap­lin­ką nė­ra leng­va, bet įdo­mu. Vė­liau gal­vo­ju grįž­ti ir prie po­rtre­tų“, – pa­sa­ko­jo Egi­di­jus God­liaus­kas.

25 dar­bus pa­ro­dai jis sa­kė nu­ta­pęs ma­žiau nei per pus­me­tį. Vi­sos ki­tos veik­los bu­vo są­mo­nin­gai ati­dė­ti į ša­lį ir dir­ba­ma ties Jo­niš­kio pei­za­žais. Tik ke­li pa­veiks­lai įsi­kom­po­na­vo iš rugp­jū­čio mė­ne­sį Vie­šu­čiuo­se (Ak­me­nės ra­jo­nas) or­ga­ni­zuo­to dai­li­nin­kų mi­nip­le­ne­ro, ku­ria­me bu­vo gi­li­na­ma­si į Žiem­ga­los kraš­to is­to­ri­ją, o pa­veiks­luo­se at­si­dū­rė idė­jos, jų trans­for­ma­ci­jos, at­spin­džiai, gi­mę vaikš­čio­jant po apy­lin­kes. Pa­sak E. God­liaus­ko, ple­ne­ras bu­vo la­bai įdo­mus, net ir pa­čios gy­ve­ni­mo są­ly­gos kaž­kur iš­ny­ku­sio kai­mo vie­to­je, nak­vo­jant pa­la­pi­nė­se ins­pi­ra­vo nau­jai kū­ry­bai.

E. God­liaus­kas džiau­gia­si jau me­tus dir­ban­tis įkur­to­je sa­vo stu­di­jo­je (bu­vu­sia­me že­mės ūkio ban­ke – aut. pa­st.). Per tą lai­ką sa­kė spė­jęs nu­ta­py­ti apie šim­tą dar­bų, vie­nas pa­veiks­las gims­ta vi­du­ti­niš­kai per tris die­nas.

Pa­ro­dai „Žiem­ga­los pei­za­žai 2“ me­ni­nin­kas bu­vo ga­vęs 2000 eu­rų Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sti­pen­di­ją, ku­ri jam skir­ta jau ant­rą kar­tą. Pir­ma­jam šios te­ma­ti­kos pa­veiks­lų cik­lui sti­pen­di­ja jam bu­vo skir­ta 2014 me­tais.

Kū­ry­bin­gi ir in­ten­sy­vūs me­tai

Šie me­tais Egi­di­jui God­liaus­kui itin kū­ry­bin­gi ir in­ten­sy­vūs. Vien šiuo me­tu Jo­niš­ky­je eks­po­nuo­ja­mos net trys jo per­so­na­li­nės pa­ro­dos: be jau mi­nė­tų mies­to pei­za­žų Bal­to­jo­je si­na­go­go­je, jos dar vei­kia Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jo­je ir Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je. Be to, per­so­na­li­nės pa­ro­dos vy­ko Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re, Kau­ne, Klai­pė­do­je.

„Pa­gal­vo­ki­me, kiek Jo­niš­kis užau­gi­no kū­rė­jų, me­ni­nin­kų, o kiek iš jų čia li­ko“, – į tai, kad E. God­liaus­kas ku­ria Jo­niš­ky­je at­krei­pė dė­me­sį Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Jur­gi­ta Bu­raus­kie­nė.

Nors jo­niš­kie­tis šiuo­lai­ki­nės dai­lės at­sto­vas ži­no­mas kaip abst­rak­ci­jų kū­rė­jas, kar­tais jo pa­veiks­luo­se at­si­du­ria kont­ra­ver­siš­kai ver­ti­na­mų po­li­ti­kų – JAV Pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po, Ru­si­jos Pre­zi­den­to Vlad­mi­ro Pu­ti­no – po­rtre­tai.

Jam rū­pi ir pa­sau­lio kul­tū­ros ak­tua­li­jos, me­no su­var­žy­mo, cen­zū­ros pa­si­reiš­ki­mas įvai­rio­se ša­ly­se. Kai šių me­tų ba­lan­dį kaip ne­pa­do­rus iš pa­ro­dos Len­ki­jo­je Var­šu­vo­je vei­kian­čia­me na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je bu­vo pa­ša­lin­tas 1975 me­tų vi­deo­me­no kū­ri­nys „Sztu­ka kon­sump­cyj­na“ („Var­to­to­jiš­kas me­nas“), ku­ria­me me­ni­nin­kės Na­ta­lios LL kū­ri­ny­je vaiz­duo­ja­ma jau­na mo­te­ris, su di­de­liu ma­lo­nu­mu val­gan­ti ba­na­ną, jis nu­ta­pė to­kį val­gan­čios ba­na­ną mo­ters pro­tre­tą ir pa­tei­kė jį Šiau­lių dai­li­nin­kų pa­ro­dai.

Šią va­sa­rą trys Egi­di­jaus God­liaus­ko ta­py­tos abst­rak­ci­jos iš­vy­ko į dai­lės ga­le­ri­ją Pa­du­jos mies­te, esan­čia­me už 40 ki­lo­met­rų nuo tu­ris­tų itin pa­mėg­tos Ve­ne­ci­jos. Pa­gal me­tams pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį ga­le­ri­ja įsi­pa­rei­go­jo dar­bus eks­po­nuo­ti ke­lio­se tarp­tau­ti­nė­se me­no parodose–mugėse, kur mi­nė­tus dar­bus no­rin­tie­ji lan­ky­to­jai ga­lės ir įsi­gy­ti.