
Naujausios
Irenos Buivydaitės knygos – itin mėgstamos bibliotekos skaitytojų, ypač moterų. Pirmasis autorės romanas ,,Šimtas baltų mersedesų“ pasirodė 1995 metais ir iš karto sulaukė populiarumo. Vėliau išleistos knygos „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Nebaigta kalnų sakmė“, „Rožių dvaras“ ir kt. taip pat noriai skaitomos. Susitikimo metu autorė juokavo, kad daugelis bando romanų herojes tapatinti su autore, ieško jos gyvenimo atspindžių, tačiau Irena Buivydaitė patikino, kad tarp jos herojų ir autorės panašumų nėra. Žinoma, jai patinka stiprios, valingos, gebančios atsitiesti po gyvenimo išbandymų moterys, tokios paprastai yra jos romanų pagrindinės herojės. Irena Buivydaitė – ne tik rašytoja, bet ir vertėja. Ji yra išvertusi tokių žymių autorių kaip Jodi Picoult, Barbaros Carland, Mario Puzo, Sandros Brown, Danielle Steel ir kt. knygų.
Jolita Herlyn – šiuo metu Vokietijoje gyvenanti prozininkė, parašiusi ne vieną romaną. Pačios autorės gyvenimo istorija ne mažiau įdomi negu jos herojų. Buvusi filosofijos dėstytoja, žurnalistė, televizijos laidų vedėja romanus ėmė rašyti jau brandžiame amžiuje. Persikėlus į Vokietiją Jolitos Herlyn gyvenimas kardinaliai pakeitė. Pasak autorės, Hamburge ji jaučiasi tarsi saloje, kuri baigiasi ties kiemo vartais. Vokiečiai sunkiai įsileidžia svetimus žmones į savo gyvenimą, tad jai trūko bendravimo, veiklos. Knygų rašymas atvėrė tuos kiemo vartus. Su knygomis atsirado naujų pažįstamų.
Nors šiuo metu autorė su šeima gyvena Hamburge, tačiau dažnai lankosi Lietuvoje, knygas rašo lietuvių kalba. Jolitos Herlyn romanų herojės – stiprios moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios, abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. Populiariausi J. Herlyn romanai – „Trys mano vieninteliai“, „Mano vyrai ir jų žmonos“, „Svaigulys“, „Angelai neverkia“, „Veidu į saulę“ ir kt. Pagrindinės romanų temos – meilė ir emigracija, galbūt tai turi įtakos ir jų populiarumui.
Gina Viliūnė – istorinių knygų autorė. Pasak pačios rašytojos, istorija yra jos aistra. Prieš pradėdama rašyti knygą, ji domisi tam tikra epocha, asmenybėmis, žmonių gyvenimo būdu, pasaulėžiūra, perskaito daugybę istorinių šaltinių, kad galėtų autentiškai pavaizduoti pasirinktą laikmetį ir jo žmones.
Pasak rašytojos G. Viliūnės, istoriniai romanai – tai galimybė keliauti laiku ir pamatyti tas pačias, pažįstamas vietas kitoje epochoje, sutikti vadovėliuose aprašytas asmenybes, pasigilinti, kodėl atsitiko vieni ar kiti įvykiai. Populiariausi jos romanai – „Karūna be karaliaus“, „Vilniaus Madona“ , „Magdalė, smuklės merga“, ,,Imperatoriaus meilužė“. Pastarojoje atskleista Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo istorija, kuri autorę pačią labai suintrigavo. XVIII – XIX amžių sandūroje gyvenusi Sofija buvo aktyvi, drąsi, komunikabili, žinių trokštanti, apsiskaičiusi ir išsilavinusi moteris, bendravusi su Aleksandru Diuma, susirašinėjusi su Alfredu de Musė. Romano autorei norėjosi daugiau sužinoti apie šios moters gyvenimą ir papasakoti jos istoriją skaitytojams.
Susitikimo metu savo koleges ir bičiules kalbino rašytoja Jolita Herlyn. Pokalbio metu viešnios pasakojo apie savo romanų sukūrimo istorijas, herojų paveikslus, kūrybos proceso ypatumus. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie tai, kaip artimieji, šeimos nariai vertina jų kūrybą.