
Naujausios
Žmogus tarp žmonių
Cheminė ataka prieš kaimynų kadagį
Šiaulietis Juozas Steponaitis nė nesigina herbicidais nupurškęs kaimynės Laimutės Kančauskienės sklypo pusėje augantį kadagį. Pensininką labai nervinę į jo sklypo pusę kritę šio medžio spygliai.
L. Kančauskienei kaimyno išpuolis skaudus: medis jos šeimai – tarsi relikvija.
Daugiau nei dešimtmetį po teismus vaikščiojantys kaimynai, Birutės gatvės gyventojai, gegužės pradžioje vėl neapsiėjo be policijos.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Šliūkšt, ir baigta
Kadagys, žaliavęs kone 25 metus, šiandien beveik rudas. Labiausiai pažeistas per patį vidurį – nudegusios ne tik išorinės šakos, bet ir kamienas.
Sklypo, kurio patvoryje auga šis visžalis, šeimininkė Laimutė Kančauskienė nesitiki, kad kadagiui pavyks išgyventi, nebent stebuklas įvyktų.
Prieš kelias savaites į kiemą išėjusi L. Kančauskienė pasakoja nustėrusi: gražuolis kadagys merdėjo akyse, o ką tik pasodintos gėlės aplink jį buvo nuleipusios.
Kaimynei nekilo abejonės, kad tai kaimyno J. Steponaičio darbas – šis vyras dar prieš kelerius metus buvo paskelbęs karą dėl to kadagio, esą dėl nuo jo krentančių spyglių ir nutįsusių šaknų nukenčia derlius, o šakos užstojančios saulę bei lietaus vandenį.
Taigi apžiūrėję savo medį Laimutė ir Edmundas Kančauskai sako supratę, kad jis greičiausiai buvo nuplikytas kažkokia chemine medžiaga. Sutuoktiniai „nusikaltimo žymes“ pamatė kaimynui J. Steponaičiui priklausančio sklypo pusėje: čia taip pat buvo nuleipę augalai.
L. Kančauskienė kreipėsi į policiją. Pranešė apie įtariamą kaimyno savivalę. Pareigūnai žadėjo reaguoti.
Kol tyrimas vyksta, Kančauskai, pamatę, jog mirštantis kadagys ėmė sparčiai mesti nudegintus spyglius, už jo užkišo agrotekstilės gabalą – jis tam, kad, neduokdie, koks spyglys nukris į kaimynų sklypą.
Į teismą – dėl kadagio, krieno ir svarainio
Kaimynų nesantaika dėl to kadagio, ir ne tik dėl jo, tęsiasi ne vienerius metus. Jau apsilankyta ir teismuose.
J. Steponaitis iš kaimynų prieš kelerius metus buvo pareikalavęs kompensacijos, 200 litų, dėl kasmet prarandamo derliaus.
Negavęs atlygio, kreipėsi į teismą. Reikalavimas tas pats: kompensacija. Teisme kaimynas nurodė, kad ne tik kadagys trukdo užderėti jo derliui, bet ir iš kaimynės sklypo išplitusios krienų bei svarainių ataugos.
Šiaulių apylinkės teismas surengė išvažiuojamąjį posėdį „įvykio vietai apžiūrėti“. Po jo konstatuota, kad kaimyno pyktį įžiebę svarainiai ir krienai galėję pasisėti savaime.
O štai kadagys, konstatuota išvažiuojamojo posėdžio metu, žalos nedarantis: šiaurinėje sklypo pusėje augantis medis meta tik nedidelį šešėlį, o nusvirusių šakų nėra. Juolab „teismui ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl esamo šešėlio ir jo šaknų jie kiekvienais metais patiria 200 litų nuostolį esant mažesniam augalų derliui“.
Atmesdamas Bronislavos ir Juozo Steponaičių ieškinį, teismas 2014 metų spalio 1 dieną paskelbtame sprendime pabrėžė, kad „nors ginčo objektas – kadagys – nėra priskirtas prie saugotinų augalų, tačiau paminėtina, jog šios rūšies augalai, atsižvelgiant į jų paplitimą Lietuvoje, vis tiek turėtų būti išsaugomi net ir privačioje valdoje. Taigi bet kokie veiksmai šalinant augalo šakas ir šaknis, neturi sunaikinti paties augalo“.
Tokį patį sprendimą netrukus paskelbė ir Šiaulių apygardos teismas, „kadagio“ bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka.
Cheminė ataka – pamoka kaimynams
Tačiau ir po teismų, pasisakiusių už visžalio medžio išsaugojimą, įtampa tarp kaimynų neatslūgo.
Steponaičiams kadagys vis tiek trukdė: kaip netrukdys, jei, pasak Bronislavos Steponaitienės, ji esanti priversta valgyti braškes su be paliovos ant jų krintančiais spygliais?
Gindamas savo daržoves, J. Steponaitis pernai pavasarį prieš kadagį stojo kirviu: iškasė duobę ir pamėgino šaknis iškapoti. Ar rado bent vieną šaknį, ar ne, neaišku, mat, po šios egzekucijos Kančauskų medis tik dar labiau sužaliavo.
Gražuolio nenukovė ir kaip reikiant aptvatytos šakos, kirtusios oro erdvę tarp kaimynų sklypų.
„Neišlaikė vyrui nervai, todėl ir panaudojo nuodų, – „Šiaulių kraštui“ nukirto B. Steponaitienė. – Čia miško medis ir turi miške augti.“
Įvykdęs cheminę ataką neneigia ir pats J. Steponaitis. Sako norėjęs kaimynams parodyti, koks „malonumas“ yra, kai į daržą krenta ir krenta spygliai. O kadagys, jam pasakiusi viena specialistė, nuo užpurkšto chemikalo nenudžiūsiąs, tik numesiąs pirmus spyglius ir vėl sužaliuosiąs.
75-erių vyras policijai dėl pastarosios savivalės skirtame paaiškinime nurodė supratęs, jog padarė klaidą nupurkšdamas herbicidais už savo žemės sklypo tvoros, kaimynės Laimutės Kančauskienės sklype, augančio kadagio vidurinę lajos dalį.
„Gaila man buvo pjauti kadagio šakas, kirviu kirsti šaknis, ypatingai purkšti herbicidais su tikslu užmigdyti medį, kad ateityje nebedidėtų daromos žalos mums su žmona nervų gadinimas“, – policijai gegužės 12 dieną skirtame pareiškime dėsto J. Steponaitis.
Spyglius nuo medžio siurbdavę siurbliu
Sutuoktiniai Kančauskai už galvos stveriasi kalbėdami apie kaimynų išpuolius. Sako, kad kadagio sunaikinimas jiedviem buvo itin skaudus – nes jis prisiminimas apie puikius kaimynus, kadais gyvenusius tame pačiame sklype, į kurį po jų mirties atsikraustė Steponaičiai.
„Mums tas kadagys kaip relikvija. Moraliai labai skaudu. Senasis kaimynas jį pasodinęs pasakė: saugokite tą medį, nes jis ne tik puošnus, bet ir orą grynina“, – geru žodžiu buvusį sklypo savininką mini L. Kančauskienė.
Anot moters, kadagį buvęs savininkas prieš 25 metus buvo pasodinęs savo sklypo (dabar Steponaičių) sklype. Tačiau po permatavimo medis atsidūrė Kančauskų sklypo teritorijoje.
L. Kančauskienė sako nenorinti nieko – tik taikos ir ramybės. Teigia dažnai nutylinti, kad tik nekiltų nesantaikos. Ir dėl to numarinto kadagio šiaulietė patyrusi tik moralinę žalą.
„Sakysite, cirkas, bet mudu su vyru siurbliu spyglius iš to kadagio lajos siurbdavome, kad tik koks nenukristų į kaimynų sklypą“, – su ašaromis akyse kalba L. Kančauskienė.
Jai antrina ir tame pačiame kieme gyvenanti kaimynė Angelė.
Kaltas visai ne kadagys
J. Steponaitis taip pat sako norintis ramybės, esą norėtų dėti pastangas, kad visi draugiškai sėstų ir sudarytų taikos sutartį.
Ar vedamas tokio gražaus troškimo vyras nenorėtų pabelsti į kaimynų duris ir pasikalbėti?
„Nei belsiu, nei į jų kiemą eisiu... Nieko bendro su jais nenoriu turėti“, – prieštaraudamas pats sau nukerta pašnekovas.
Jis sako, kad „nesantaikos kadagys“ yra ne kas kitas, o buvusio savininko pasodintas riboženklis, kad L. Kančauskienė jo sklypo neužvaldytų.
Aišku viena: ne kadagys, ne krienai ir ne svarainis – čia svarbiausia. Ne vien dėl augalų teismuose bylinėtasi. Įtampos banga kilusi dėl sklypų atidalijimo, dėl detaliųjų planų parengimo, dėl Steponaičių namo projekto...
J. Steponaitis sako, kad kaimynai jam prasiskolinę tiek ir tiek.
Sutuoktiniai Kančauskai apie jokias skolas nežino. Sako, atsikrausčius Steponaičiams, visą širdį atidavę, kaip ir kitiems kaimynams, su kuriais bičiuliaujasi daug metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KADAGYS: Kadaise gražuolis kadagys šiandien plikut plikutėlis.
PALIKIMAS: Laimutei ir Edmundui Kančauskams šiandien širdis verkia žiūrint į buvusių kaimynų palikimą.
SPYGLIAI: Bronislava Steponaitienė pikta ant kaimynų. Esą teisingai vyras pasielgė chemikalais nupurškęs kadagį: kiek galėję kentėti spyglius?
NORAS: Laimutė Kančauskienė sako norėtų tik vieno – ramybės.