
Naujausios
Po 65 metų – geležinės vestuvės
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pirmą kartą įregistruotos geležinės vestuvės. Pasveikinti prieš 65 metus šeimą sukūrę Naujosios Akmenės gyventojai Ona ir Pranciškus Lipkinai.
Kaip teigia šeimos santykių specialistai, tokia sukaktis liudija ypatingą šeimyninių santykių tvirtumą, kurie tapo kieti ir tvirti kaip geležis.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Devintą dešimtį įpusėję sutuoktiniai yra kilę iš Naujosios Akmenės apylinkių. Pranciškus gyveno Juodrelių kaime, kurio nebelikę, o pavadinimas išbrauktas iš vietovardžių sąrašo. Taip pat išnykusį Onos gimtąjį Daunorių kaimą dar mena tokiu pat vardu vadinama toje vietoje dabar įsikūrusi kolektyvių sodų bendrija.
Jiedu susipažino šokiuose, kurie paeiliui vykdavo aplinkiniuose kaimuose. Dažniausiai buvusių Alsių, Juodrelių mokyklų patalpose. Būdavo, kad jaunimas nueidavo linksmintis ir už dešimties kilometrų.
„Pranas man labiau prie širdies kibo, nes buvau girdėjusi, kaip tėvas mamai apie jį kalbėjo: „Tėvas parūko, išgeria, o tada svetimas moteris pakibina, bet sūnus visai kitoks – geras vaikas“, – mena O. Lipkinienė.
Ji savo tėvą Juozą Šiaučiūną laikė įžvalgiu, nuovokiu. Galbūt kad pasaulio daug matęs. Keliavęs į Ameriką pas išplaukusius uždarbiauti brolius. Paskui nukako ir į Sibirą aplankyti ištremtos sesers šeimos. Smetoninės Lietuvos laikais Kivyliuose turėjo parduotuvę.
Pranas itin šviesiai atsimena savo mamą. Labai vertinamą grafo Vladimiro Zubovo šeimos, kurioje tarnavo. Išlikusi nuotrauka, kurioje mama nusifotografavusi su grafo žmona Palangoje prie jūros. Mama vilkinti margais drabužiais, ryšinti skarele, laikanti rankinę. Išskirtinai liekna, prakauli, besišypsanti. Grafienės suknia – vienspalvė. Iš aplink esančių žmonių aprangos matyti, kad fotografuota šiltą vasaros dieną, o grafienė mūvi baltomis pirštinaitėmis, ant galvos – juoda skrybėlaitė.
Grafienė nusivežė, kai važiavo iš to krašto karvių į Medemrodės dvarą pargabenti.
„Grafai buvo labai geri žmonės, per kiekvienas šventes vaikams atnešdavo visokių saldumynų“, – mena P. Lipkinas.
Jis grafienę laiko pirmąja savo mokytoja. Mokiusia gero elgesio. „Ji prižiūrėdavo vaikus tėvų, kurie dirbdavo ūkio darbus, – mena Pranciškus. – Sakydavo, kad vaikai turi padėti tėvams ar ką kitką daryti.“
Kita nuotrauka liudija apie buvusius šiltus tuomet vaikų santykius. Jau suaugusi grafų dukra atsiuntė portretą su užrašu „Atminčiai Lipkinų šeimai“, kai sužinojo, kai jos iš vaikystės pažįstamas Pranas sukūrė šeimą.
1951-ųjų gegužę „ant šliūbo“ į Akmenės bažnyčią važiavo artimieji bene šešiais arklių tempiamais vežimais. Nebuvo jie išpuošti, kaip dabar gali atrodyti. Jaunieji nevilkėjo išskirtinių apdarų. Išsaugotose nuotraukose užfiksuota jaunoji, pasipuošusi šviesia suknele ir be nuometo. Jaunavedys iš kitų vyrų išsiskyrė akinančio baltumo marškiniais su atlapota plačia apykakle.
Vaišių stalas nebuvo ypatingai apkrautas. Įprasti kaime mėsos gaminiai, ir jokių tortų ar kitokių konditerinių kepinių.
Buvo muzikantas su gitara. „Dainavome patys, kaip tada buvo įprasta“, – mena P. Lipkinas.
Dar linksmino ir piršliai. Ar buvo jo „korimo“ ir kitokios vėliau išpopuliarėjusios panašios vestuvių tradicijos – tuomet susituokę jaunavedžiai dabar nebepamena.
Jauna šeima įsikūrė jaunosios tėvų namuose. Šiek tiek daugiau kaip po pusmečio vyras išėjo į kariuomenę. Trejiems metams.
Grįžęs Pranciškus dirbo kolūkyje. „Sunkiai reikėjo dieną iš dienos arkliais laukus arti“, – mena.
Todėl po kelerių metų vyras ir žmona įsidarbino cemento gamykloje. Dirbo joje, kol išėjo į pensiją. Persikraustė gyventi į Naująją Akmenę. Kėlėsi iš vieno buto į kitą daugiabučiuose namuose. Vėliau gavo dalį dviejų galų mūrinio namo Taikos gatvėje ir iki šiol gyvena.
Namų aplinkoje išskirtinis daiktas – didžiulis teleskopas. Kas juo naudojasi? „Senelis“, – su šypsena sako P. Lipkinas. Kai prieš kelerius metus iš užsienio dovanai parvežė anūkas, aštuoniasdešimtmetis netikėjo, kad patiks. Dabar įprato naktimis žiūrėti į mėnulį. Dažniausiai per langą. Šiltomis vasaros dienomis išsineša teleskopą ir į lauką.
Dangiros RUNKAUSKYTĖS nuotr.
SANTUOKA: Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 65 metų santuoką įregistravusius Oną ir Pranciškų Lipkinus pasveikino dukra, sūnus ir kiti artimieji.
Asmeninė nuotr.
VESTUVĖS: 1951 metų gegužės mėnesį Onos ir Pranciškaus Lipkinų vestuvės subūrė artimiausius jų giminaičius.