Populiarėja kulinarinės kelionės po Žiemgalą

Populiarėja kulinarinės kelionės po Žiemgalą

Po­pu­lia­rė­ja ku­li­na­ri­nės ke­lio­nės po Žiem­ga­lą

Žiem­ga­los kraš­to ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­ja pa­ma­žu įsi­bė­gė­ja. No­rin­tie­ji pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nių, bū­tent šiam re­gio­nui bū­din­gų pa­tie­ka­lų jau sku­ba į Jo­niš­kį, Kal­ne­lį, Jur­dai­čius ar „Žiur­kie­mio“ so­dy­bą. Jo­niš­kio ra­jo­ne įkur­tos aso­cia­ci­jos va­do­vas Arū­nas Čin­čys sa­ko, kad ku­li­na­ri­nės ke­lio­nės ypač do­mi­na kai­my­nus lat­vius.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Tra­di­ci­ją pe­rė­mė iš tė­vo

Žiem­ga­los ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­ja, ku­riai va­do­vau­ja Žiu­rių kai­me (Ža­ga­rės se­niū­ni­ja) esan­čios „Žiur­kie­mio“ so­dy­bos sa­vi­nin­kas, "klec­kų" bei alaus šven­tės ini­cia­to­rius ir or­ga­ni­za­to­rius Arū­nas Čin­čys, ne­se­niai ofi­cia­liai pri­si­sta­tė jo­niš­kie­čiams.

Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re nuo sta­lų skli­do gar­dūs sū­rių ir mė­sos kva­pai, iš bo­ka­lų vir­to na­mi­nio alaus pu­ta, gre­ta ri­kia­vo­si jo ga­min­to­jo, Jur­dai­čių kai­mo gy­ven­to­jo Vir­gi­li­jaus Sruo­gio pa­ruoš­ti už­kan­džiai: skre­bu­čiai su už­te­pė­le iš tar­kuo­tų mor­kų, čes­na­kų, fer­me­nti­nio sū­rio.

Vie­nas iš pen­kių Žiem­ga­los kraš­to ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­jos na­rių V. Sruo­gis „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo na­mi­nį alų pra­dė­jęs ga­min­ti maž­daug prieš še­še­rius-sep­ty­ne­rius me­tus. Ta­da ap­si­gy­nė ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tą.

„Pusb­ro­lis kar­tą už­si­mi­nė, kad at­va­žia­vus ne­bė­ra alaus, kaip se­niau bū­da­vę. Ir pa­gal­vo­jau, kad reik­tų tra­di­ci­ją at­gai­vin­ti. Juk alų ga­min­da­vo ir tė­vas, ir se­ne­lis. Tai pa­vel­dė­ta iš kar­tos į kar­tą. Ži­no­ma, klau­siau tė­vo ir ma­mos pa­ta­ri­mų, jie pir­mą sy­kį man dik­ta­vo, mo­kė, ką tu­riu da­ry­ti, o aš vyk­džiau. Vė­liau įgu­dau alų ga­min­ti“, – sa­kė V. Sruo­gis.

Dar vai­kas bū­da­mas da­bar jau 92-uo­sius gy­ve­ni­mo me­tus skai­čiuo­jan­čiam tė­ve­liui Al­fon­sui jis pa­dė­da­vo su­trin­ti sa­lyk­lą, su­ra­šy­ti, kiek alaus iš­te­ka. Anks­čiau, iš to pa­ties kie­kio sa­lyk­lo 13–14 ki­bi­rų išei­da­vo, da­bar – 24 ki­bi­rai.

Alaus vy­ras pa­ga­mi­na sa­vo reik­mėms, drau­gams, nes al­ko­ho­liu net ir ser­ti­fi­kuo­ti ama­ti­nin­kai ne­ga­li lais­vai pre­kiau­ti, rei­kia įsi­gy­ti li­cen­ci­ją.

Pa­siū­lys dau­giau įvai­ro­vės

Vie­na iš ga­li­my­bių pri­trauk­ti tu­ris­tų – koo­pe­ruo­tis, kad bū­tų ga­li­ma pa­siū­ly­ti vie­ti­nio mais­to ir gė­ri­mų, or­ga­ni­zuo­jant de­gus­ta­ci­jas.

Žiem­ga­los kraš­to ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­jai pri­klau­san­ti „Lin­ku­vos mė­sa“ pa­siū­lys tra­di­ci­nių mė­sos ga­mi­nių. Jo­niš­ky­je įsi­kū­ru­si ka­vi­nė „For­tū­na“, va­do­vau­ja­ma Bi­ru­tės Gin­ku­vie­nės, į sa­vo me­niu įtrau­kė tra­di­ci­nę šal­tą sriu­bą ir karš­tas bul­ves su lu­pe­no­mis. Bal­ta šalts­riu­bė, ypač ge­rai gai­vi­nan­ti va­sa­rą, ga­mi­na­ma iš įpras­tų šal­ti­barš­čiams ing­re­dien­tų, tik ne­de­da­ma bu­ro­kė­lių, o jų vie­tą uži­ma rūgš­ty­nės. Taip pat į sriu­bą pi­la­ma ne tik rūg­pie­nio, bet ir pie­no.

Ūki­nin­kas Eu­ge­ni­jus Sto­nys jau ku­ris lai­kas eks­kur­si­jų su­lau­kia sa­vo pie­no ūky­je Kal­ne­lio kai­me, kur ga­mi­na­mi įvai­riau­si pro­duk­tai: be tra­di­ci­nės varš­kės, jo­gur­to, grie­ti­nės, lan­ky­to­jus vi­lio­ja sū­riai su žo­le­lė­mis, su pi­pi­rais ir ki­tais įvai­riau­siais prie­dais.

Pats A. Čin­čys siū­lo se­rti­fi­kuo­tos ber­žų su­los, jo­niš­kie­tiš­kų vir­ti­nių, Ža­ga­rė­je ir Žiu­riuo­se va­di­na­mų „klec­kų“, ža­gar­vyš­nių uo­gie­nės, rū­ky­to kum­pio, la­ši­nių, sal­dai­nių iš obuo­lių ir uo­gų, ža­gar­vyš­nių vy­no.

Ne vi­si aso­cia­ci­jos siū­lo­mi pa­tie­ka­lai, mais­to ga­mi­niai tu­ri ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tus, ta­čiau vi­si jie ruo­šia­mi pa­gal šio kraš­to tra­di­ci­jas.

Pa­sak A. Čin­čio, Žiem­ga­los kraš­to ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­ja po tru­pu­tį įsu­ka ra­tą. Jau yra at­va­žiuo­jan­čių į ku­li­na­ri­nes ke­lio­nes, ypač iš Lat­vi­jos. Tu­ris­tai ga­li pa­si­rink­ti vyk­ti į ke­lias vie­tas, ga­li pa­si­rink­ti vie­ną, kas juos la­biau­siai do­mi­na.

Aso­cia­ci­jai po­pu­lia­rin­ti šie­met su­ma­ny­tas ir Žiem­ga­los fes­ti­va­lis, ku­ria­me or­ga­ni­zuo­tas bar­dų pa­si­ro­dy­mas, vai­kų teat­rų šven­tė, ga­liū­nų var­žy­bos, rug­sė­jį dar vyks „klec­kų“ ir alaus šven­tė.

Au­to­rės nuo­tr.

ĮSI­BĖ­GĖ­JI­MAS: Žiem­ga­los ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­jos va­do­vas Arū­nas Čin­čys sa­kė, kad ku­li­na­ri­nės iš­vy­kos do­mi­na kai­my­nus lat­vius, po tru­pu­tį jos po­pu­lia­rė­ja ir tarp tau­tie­čių.

SAL­DAI­NIAI: Arū­nas Čin­čys ga­mi­na tra­di­ci­nius sal­dai­nius iš obuo­lių, pa­gar­din­tus rie­šu­tais, span­guo­lė­mis, šo­ko­la­du, me­du­mi.

ŠALTS­RIU­BĖ: Žiem­ga­los ku­li­na­ri­nio pa­vel­do aso­cia­ci­jai pri­klau­san­čios ka­vi­nės „For­tū­na“ tra­di­ci­nė šalts­riu­bė su bul­vė­mis.

PA­VEL­DAS: Jur­dai­čiuo­se gy­ve­nan­tis Vir­gi­li­jus Sruo­gis pa­gal tė­vo ir se­ne­lio re­cep­tū­rą pra­dė­jo ga­min­ti alų, ga­vo tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tą.