
Naujausios
Tremtinių dukra saugo lietuvybę
Karaliaučiuje (Rusija) gyvenanti lietuvė mokytoja Alma Balaikaitė-Janvariova – tremtinių dukra. Puoselėja savo lietuviškas šaknis Rusijoje. Įkūrė ansamblį „Malūnėlis“ ten gyvenančių lietuvių vaikams. Stengiasi savo tautiečius ir lietuviškų šaknų turinčius mokinius kuo dažniau atvežti į Lietuvą, kad neatitrūktų nuo Tėvynės. Savo vaikus išleido mokytis Lietuvoje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kad jaustų Tėvynę
Šiemet į žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus Kelmėje iš Karaliaučiaus atvyko devynių vaikų ir penkių suaugusiųjų grupė. Grupės vadovę Almą Janvariovą ir jos kolegę Aną Asakavičius, ištekėjusią už lietuvio, sutikome siuvimo iš lino sekcijoje.
„Gyvename Krasnoznamensko rajone, Dobrovolsko mieste (buvęs Pilkalnis) – pasakoja ponia Alma. – Mano mama buvo tremtinė. Kai sugrįžo iš Sibiro, bandė gyventi Lietuvoje. Bet į tremtinius tėvynainiai žiūrėjo kaip į liaudies priešus. Sunku buvo gauti darbo, būstą, įsitvirtinti. Todėl vėl patraukė į Rusiją, tik į artimesnę. Čia pat, už Lietuvos sienos. Kad jaustų Tėvynę.“
Jausti Tėvynę išmokė ir savo vaikus. Tik grįžti ir gyventi joje jau nebeišėjo. Rusijoje įsitvirtino, baigė mokslus.
Almos vyras Ruslanas – totorius. Tačiau savo vaikus jiedu auklėja lietuviška dvasia. Mokytis juos išsiuntė į Lietuvių namus Vilniuje. Dukra Lolita, baigusi lietuvišką mokyklą, studijuoja veterinarijos mokslus Vilniaus kolegijoje. Sūnus Renatas šį pavasarį baigė dešimtą klasę.
Diskriminacijos nepatyrė
Paklausta, ar dėl pablogėjusių Lietuvos ir Rusijos santykių lietuvaičiai nepatiria diskriminacijos, ponia Alma kategoriškai pasakė – ne.
Į Lietuvos viduryje, Kelmėje, vykstančius etninę kultūrą puoselėjančius kursus jų grupę atvežė Savivaldybės autobusas. Kai baigsis kursai, atvažiuos mokytojų ir mokinių paimti.
Almos Janvariovos suburtas ir vadovaujamas lietuviško folkloro ansamblis „Malūnėlis“ užima pirmąsias vietas įvairiuose Rusijoje rengiamuose festivaliuose. Sėkmė lydi ir vokalinę grupę „Saulutė“.
Ponia Alma vadovauja ir Lietuvių kalbos mokytojų asociacijai. Asociacija teikia projektus Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai. Gauna finansavimą. Nupirko tautinius rūbus folkloro ansambliui, muzikos instrumentų.
Puoselėti lietuvybę svetur padeda ir Tautos fondas, kuris finansuoja kai kuriuos išeivijos projektus. Šis fondas finansavo ir Karaliaučiaus krašto mokinių išvyką į žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus.
Vaikai – motinos kapitalas
A. Janvariovos kolegė Ana Asakavičius – taip pat mokytoja. Ji ištekėjusi už lietuvio Jono Asakavičiaus. Jonas – profesionalus muzikantas. Jiedu su vyru subūrė folkloro grupę „Ataman“, kurioje dainuoja ir jų dukra Olga.
„Ataman“ koncertavo Kelmėje vykusiame folkloro festivalyje „Ir pajauga žali leipa“.
Paklausta apie demografinę situaciją Rusijoje, ponia Ana sako, jog tuštėja tik kaimai, nes ten sunku gauti darbo. Miestuose ir miesteliuose nedarbas mokytojams negresia. Krasnoznamensko mieste neseniai pastatyta nauja moderni mokykla su naujausiomis technologijomis aprūpintais kabinetais.
Moterys skatinamos gimdyti. Veikia programa „Motinos kapitalas“. Kai gimsta antras vaikas, motinai skiriami 500 tūkstančių rublių. Kai vaikui sukanka treji metai, mama gali paimti tuos pinigus ir juos panaudoti, pavyzdžiui, pasikeisti turimą būstą į didesnį, susiremontuoti namus, nusipirkti baldų ir panašiai.
Pasak ponios Anos, už antrąjį vaiką gautos sumos užtenka neprabangiam namui kaime nusipirkti.
Gimus trečiam vaikui, motinai suteikiama papildoma parama.
Toks valdžios požiūris esą skatina moteris gimdyti kuo daugiau vaikų.
Pragyvenimo lygis Karaliaučiuje nėra labai aukštas. Mokytojo atlyginimas siekia apie 200 eurų. Ponia Alma prie mokytojos atlyginimo prisiduria versdama į lietuvių kalbą įvairius dokumentus, darbo knygelių įrašus ir panašius.
Jos vyras Ruslanas važiuoja uždarbiauti į Rusijos šiaurę. Ten būdavo įmanoma uždirbti apie 1 500 eurų per mėnesį. Nors pastaruoju metu, pasak moters, atlyginimai ir ten gerokai sumažėjo.
Autorės nuotr.
PAMOKOS: Mokytojos iš Karaliaučiaus krašto Alma Janvariova (kairėje) ir Ana Asakavičius su dukrele Olga Kelmėje vykusiuose žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursuose mokėsi siūti iš lino, drožti kaukes ir kitų amatų.
FOLKLORAS: Lietuvis Jonas Asakavičius (dešinėje) kartu su žmona Ana subūrė folkloro ansamblį „Atamanas“, kuris laimi prizines vietas įvairiuose festivaliuose.