Naujausios
640 tūkstančių – žemiau 259 eurų
Tuo metu, kai Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie valstybės politikų ir tarnautojų turtus, Statistikos departamentas suskaičiavo, kaip gyvena visa likusi Lietuva. O ji gyvena vis skurdžiau – pernai 22,2 procento valstybės piliečių gyveno žemiau skurdo ribos. O kiek gyvena skurde, bet ne už ribos? Kodėl augant ekonomikai, skursta žmonės?
Riba – 259 eurai
Skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 22,2 procento, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su 2014 metais, jis padidėjo 3,1 procento.
Pernai apie 640 tūkstančių šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,1 procento gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,7 proc., kituose miestuose – 25,1 proc.), kaime – 30,6 procento.
Palyginti su 2014 metais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 1,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,1 procentinio punkto), o kaime – 5,1 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Palyginti su 2014 metais, dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7,5 procento.
Daugiausia skurdo patiria vaikai
Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2015 metais sudarė 28,9 procento ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,4 procentinio punkto.
18–64 metų asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2015 metais siekė 19,5 proc.
Pajamų tyrimo laikotarpiu (2014 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo labai nedaug. Išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas nulėmė pajamų nelygybės didėjimą ir vaikų bei darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio padidėjimą.
Minimali alga ar pensija neapsaugo nuo skurdo
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 metais, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,2 procento, o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo spalio 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 3,5 procento.
Tačiau minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis pernai sudarė 25 procentus ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 4,9 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2014 metais buvo 240,3 euro ir sudarė 92,8 procento skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Skursta ir vieniši tėvai
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai siekė 23,3 procento ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,3 procento. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3,1 procento ir pernai sudarė 21,3 procento.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 47,6 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,5 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,9 procento, tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 27,6 proc. Palyginti su 2014 metais, dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 5,6 procentinio punkto, o bedarbių asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2015 metais padidėtų iki 28,6 procento.
Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2014 metais padidėtų nuo 23,3 iki 30,8 procento, vaikų iki 18 metų – nuo 28,9 iki 37 procento.
Baltijos šalyse 2015 metais skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug. Estijoje skurdo rizikoje gyveno 21,6 procento gyventojų, Latvijoje – 22,5 procento. Palyginti su 2014 metais, Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,2 procento, Latvijoje – padidėjo 1,3 procento.
Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.
Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių.
Pagal ELTA, Statistikos departamento inf.
Redakcijos nuotr.
ATSTUMAS: Valdžios žmonės ne tik tolsta su savo milijonais ir turtais nuo visuomenės, kuri ją renka ir išlaiko, bet vis atitrūksta ir nuo realybės.
Sociologo komentaras
Valdžios strategijos – sau, gyvenimas – sau
Sociologas profesorius Romas LAZUTKA „Šiaulių kraštui“ komentuoja, kodėl skurstančiųjų dalis visuomenėje nemažėja:
Redakcijos nuotr.
– Skurdo lygis auga, nes skurdo rizikos riba didėja. Prie skurstančiųjų priskiriami tie, kurių pajamos yra mažesnės, nei nustatyta skurdo rizikos riba. Ta riba – tam tikra suma pinigų vienam žmogui išgyventi per mėnesį. Anksčiau ji buvo maždaug 240 eurų, dabar – 259 eurai.
Skurstančiųjų dalis didėja, nes daugiau žmonių pajamos tiek nepakilo. Ta skurdo riba skaičiuojama pagal „vidurinio“ gyventojo pajamas. Visi gyventojai išrikiuojami nuo mažiausių pajamų iki didžiausių pajamų ir nustatomos „viduriniojo“ gyventojo pajamos. Skurdo rizikos riba – tai 60 procentų „viduriniojo“ gyventojo pajamų.
Atlyginimai, minimali alga, pensijos šiek tiek kilo, tai ir skurdo rizikos riba padidėjo.
Bet tų, kurie yra visuomenės apačioje, pajamos arba nekilo, arba jie gavo net mažiau nei skurdo riba.
Blogai, nes valstybė tokiais gyventojais nesirūpina. Keista, giriamės, kad ekonomika auga, o skurstančiųjų dalis visuomenėje didėja.
Taip yra ir dėl to, kad nesikeičia bazė, nuo kurios mokamos socialinės išmokos, pašalpos. Skurdo rizikos riba – 259 eurai, o pašalpas moka tiems, kurių pajamos 102 eurai. Net jeigu būtų 120–130 eurai, jų pajamos bus mažesnės nei skurdo riba. Parama yra neadekvati.
Formaliai skurdo mažinimo strategijų yra prirašyta, bet valdžios strategijos – sau, o gyvenimas – sau. Yra juk ir emigracijos mažinimo strategijos, o emigracija taip pat nemažėja.
Strategijos – tai tik tam tikri teiginiai, neparemti valstybės veiksmais.
Jeigu auga ekonomika, tai turi didėti ir algos, ir pensijos, ir išmokos, pirmiausia šeimoms su vaikais.
Dabar šeimos skursta, nes turi vaikų. Jeigu žmogus uždirba minimalią algą ir turi du vaikus ar daugiau, jis iš karto patenka tarp skurstančiųjų.
Vidutinė pensija buvo 250 eurų, tai ją gaunantis vienišas pensininkas taip pat pateko tarp skurstančiųjų.
Nereikia jokių strategijų, reikia tik veiksmų. Kai auga gyventojų pajamos, turi atitinkamai augti ir pensijos. Tada nebus taip, kad augant ekonomikai ir vidutinei algai, skurstančiųjų didėja.
Problemos yra seniai žinomos. Tik valdžia, deklaruojanti, kad jai svarbiausia – žmogus, nesiorientuoja į tuos 22 procentus visuomenės.
Valdžia tik svajoja apie aukštas materijas, svaigsta dėl investicijų, darbo vietų ir darbo santykių liberalizavimo. O silpnesnieji visuomenės nariai ar net vidutiniokai nesulaukia tinkamo dėmesio.
Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių nemažėja. Menkai suvokiama, kaip gyvena paprasti žmonės.
Nuostatos silpnesniesiems ir visuomenėje nėra palankios.
Prezidentė aplankė kaimą, kuriame daug vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Kaimiečiai kaimynai dėstė argumentus, kad pašalpų nereikia mokėti, kad jos tvirkina žmones, kad pašalpas gaudami nedirba.
Tai – tiesmukas požiūris, kuriuo nereikia vadovautis. Bet juo manipuliuojama. Kai kalbame apie mediciną, ne kaimyno, o gydytojo klausiame, kaip reikia gydyti cukrinį diabetą.
Prezidentė visų kaimų neaplankys. Socialinės apsaugos sistemą reikia kurti teisiškai. Seniai aiškūs specialistų siūlomi būdai, kaip daryti ją efektyvesnę.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
2014 metų skaičiai
* 2014 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 19,1 proc. Lietuvos gyventojų.
* Skurdo rizikos lygis – 19,1 proc. Palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 1,5 procentinio punkto.
* Apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
* Skurdo rizikos riba buvo 241 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 Eur– šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Skurdo rizikos lygis ir riba Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje (procentais)
2014 2015
Estija Latvija Lietuva Estija Latvija Lietuva
Skurdo rizikos lygis, proc.
Visi gyventojai 21,8 21,2 19,1 21,6 22,5 22,2
0-17 metų amžiaus 19,7 24,3 23,5 20,0 23,2 28,9
18-64 metų amžiaus 19,4 18,4 17,6 17,9 18,6 19,5
65 metų ir vyresni 32,6 27,6 20,1 35,8 34,6 25,0
Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui, Eur per mėn. 358 260 241 394 291 259
Šaltinis: Estijos statistikos tarnybos duomenų bazė, 2016 liepos 20 d.
Latvijos centrinio statistikos biuro duomenų bazė, 2016 liepos 20 d.