Akmentašiai neaplenkė ir emigracijos temos

Ak­men­ta­šiai neap­len­kė ir emig­ra­ci­jos te­mos

Ant­ra­die­nį Kel­mė­je pri­sta­ty­tos pen­kios nau­jos miesto skulp­tū­ros. Jas su­kū­rė kas ant­ri me­tai vyks­tan­čio ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mo da­ly­viai. Sim­po­ziu­mai ren­gia­mi tę­siant Kel­mė­je gy­ve­nu­sio ak­men­ta­šio Juo­zo Liau­dans­kio tra­di­ci­ją.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Sep­tin­ta­sis ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mas pra­si­dė­jo dar lie­pos 11-ąją. Be Lie­tu­vos ak­men­ta­šių, da­ly­va­vo sve­čiai iš Es­ti­jos ir Lat­vi­jos.

Pa­žin­tis su jų su­kur­tais dar­bais pra­si­dė­jo nuo Kel­mės li­go­ni­nės. Čia lat­vis Ed­vins Krū­minš pa­sta­tė ark­liu­ko skulp­tū­rą. Au­to­rius skulp­tū­rą ta­šė, tu­rė­da­mas ome­ny­je ma­žiau­sius li­go­ni­nės pa­cien­tus vai­kus. Jie ga­lės pa­lies­ti ak­me­ni­nį ark­liu­ką, su juo pa­bend­rau­ti, pa­žais­ti.

Me­no­ty­ri­nin­kas Vy­te­nis Rim­kus įžvel­gė is­to­ri­nę šios skulp­tū­ros pra­smę. Lie­tu­viui ark­lys – ypa­tin­gas gy­vū­nas. Lie­tu­viai skir­tin­gai nei ki­tų ša­lių at­sto­vai ne­val­go šio gy­vu­lio mė­sos.

Ark­lys jiems – per­ga­lės sim­bo­lis. Jis ly­dė­jo lie­tu­vius į ka­rą. Jis trau­kė ka­rie­tas, ve­žė tuok­tis nuo­ta­kas ir jau­ni­kius, krikš­ty­ti vai­kus. Tik 19-aja­me am­žiu­je ark­lys pra­dė­tas nau­do­ti dar­bui.

Ark­liu­kas su­kur­tas iš vie­ti­nės me­džia­gos – Kel­mės ra­jo­ne gu­lė­ju­sio rie­du­lio.

Es­tas Lau­ri Taam prie Kel­mės pa­što, prie­šais Kul­tū­ros cent­rą, įkur­di­no sa­vo skulp­tū­rą „Su­si­ti­ki­mas“. Ji sim­bo­li­zuo­ja pir­mą­jį su­si­ti­ki­mo įspū­dį. Min­tis kur­ti bū­tent tai šo­vė gal­von vos at­vy­kus į Kel­mę. Au­to­rius tvir­ti­no skulp­tū­rą kū­ręs iš la­bai se­no ak­mens. O ją įkur­di­no prie pa­što, sim­bo­li­zuo­jan­čio žmo­nių bend­ra­vi­mą, ir prie­šais Kul­tū­ros cent­rą, kur žmo­nės daž­niau­sia su­si­tin­ka.

Me­no­ty­ri­nin­kas V. Rim­kus pa­žymė­jo, jog tai su­dė­tin­gas kū­ri­nys. Ja­me yra ir vaiz­duo­ja­mo­jo me­no ele­men­tų. No­rint iš­šif­ruo­ti gi­les­nę skulp­tū­ros pra­smę rei­kė­tų įdė­miau ją ap­žiū­rė­ti.

Nė vie­no sim­po­ziu­mo ne­pra­lei­dęs skulp­to­rius Jo­nas Vai­ce­kaus­kas erd­vę sa­vo kū­ri­niui pa­rin­ko skve­re­ly­je prie­šais J. Grai­čiū­no gim­na­zi­ją. Šią erd­vę puo­šia jau ne vie­nas šio skulp­to­riaus dar­bas.

Ap­va­lių for­mų skulp­tū­ra vaiz­duo­ja liz­dą ir paukš­tį, spar­nais ap­glė­bu­sį sa­vo ma­žy­lį.

„Liz­das sim­bo­li­zuo­ja na­mus, paukš­tis – skry­dį, emig­ra­ci­ją, ap­glė­bu­si ran­ka – vai­kų glo­bą. Ma­nau, kad kel­miš­kiams ši jaus­min­ga skulp­tū­ra pa­tiks“, – ti­ki­si au­to­rius.

„Dau­gė­jant ak­mens skulp­tū­rų mies­tas sa­vo­tiš­kai ak­me­nė­ja, ta­čiau žmo­nių šir­dys dėl to tam­pa jaut­res­nės, – skulp­to­riaus min­tį pa­ko­men­ta­vo V. Rim­kus. – Ak­muo – tvir­ta, pa­tva­ri me­džia­ga. Ta­čiau iš jo įma­no­ma su­kur­ti emo­ci­ją. J. Liau­dans­kis, prieš pra­dė­da­mas ta­šy­ti, ap­glėb­da­vo ak­me­nį, jo pa­si­klau­sy­da­vo, kad iš­girs­tų emo­ci­ją, ku­rią tu­ri pa­vaiz­duo­ti. Ak­me­ny­je ir­gi yra dū­šia. Ir Kel­mė tam­pa uni­ka­liu mies­tu, tie­siog pa­si­gro­bu­siu idė­ją puoš­tis ak­me­ni­nė­mis skulp­tū­ro­mis.“

Ne pir­ma­me sim­po­ziu­me da­ly­vau­jan­tis ak­men­ta­šys Ka­zys Bim­ba su­kū­rė jau­čio skulp­tū­rą ir pa­va­di­no ją „Eu­ro­pos pa­gro­bi­mas“. Ša­lia Me­no mo­kyk­los ir Kel­mės ma­žo­jo teat­ro pa­sta­ty­ta skulp­tū­ra įkū­ni­jo le­gen­dą, ku­rio­je pa­sa­ko­ja­ma, kaip įsi­my­lė­jęs Dzeu­sas, pa­si­ver­tęs jau­čiu, pa­gro­bė Eu­ro­pą. Iš­ve­dė pa­ra­le­lę tarp šių die­nų, kai Eu­ro­pos ša­lys taip pat iš­vi­lio­ja Lie­tu­vos vai­kus iš na­mų.

Pa­sak me­no­ty­ri­nin­ko V. Rim­kaus, skulp­tū­ra sim­bo­li­zuo­ja tiek bui­ti­nį, tiek emo­ci­nį pa­gro­bi­mą. Jau­čio šner­vės pa­brė­žia jo age­sy­vu­mą. Sim­bo­li­nę pra­smę tu­ri ir prie­dai prie skulp­tū­ros – pa­vyz­džiui, lai­ve­lis, ku­riuo iš­pluk­do­mi mū­sų žmo­nės. Skulp­tū­ra kiek­vie­nam praei­viui su­kels daug min­čių.

Me­no­ty­ri­nin­kas gy­rė K. Bim­bos ge­bė­ji­mą at­skleis­ti ak­mens plas­ti­ką, nuo­lat au­gan­tį au­to­riaus kū­ri­nių me­niš­ku­mą.

Ša­lia bu­vu­sio ka­ri­nio ko­mi­sa­ria­to, da­bar Te­ri­to­ri­nio gy­ny­bos šta­bo, ne­to­li au­to­bu­sų sto­ties, baž­ny­čios ir pa­mink­lo Lais­vei, pa­sta­ty­ta kel­miš­kio ak­men­ta­šio Val­do Ban­dzos skulp­tū­ra „Džiaugs­mo an­ge­las“. Ak­me­ni­nės V. Ban­dzos skulp­tū­ros rū­pin­to­jė­liai pel­nė tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tą. Jo su­kur­ti an­ge­lai taip pat tu­ri žmo­gaus pa­vi­da­lą, ne­re­tai pri­me­na rū­pin­to­jė­lius.

V. Ban­dzos skulp­tū­rų skai­čius Kel­mė­je jau len­kia pirm­ta­ko J. Liau­dans­kio. Ypač jų daug S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je, kur pa­sta­ty­tas ir „Džiaugs­mo an­ge­las“. Čia ir nykš­tu­kai, ir Lai­miu­kas, ir ki­to­kie he­ro­jai. Skulp­tū­ros au­to­rius sa­kė, jog „Džiaugs­mo an­ge­las“ sim­bo­li­zuo­ja džiaugs­mą, įvei­kus sun­kų gy­ve­ni­mo eta­pą.

Pro­fe­so­rius V. Rim­kus gy­rė au­to­rių už sa­vą ori­gi­na­lų sti­lių. Ša­lia šios skulp­tū­ros žmo­nės stab­te­lės. Ir vai­kai gal ne­lai­pios, nes an­ge­las pa­ky­lė­tas ant sa­vo­tiš­ko po­sta­men­to.

Ak­men­ta­šiams už do­va­nas mies­tui at­si­dė­ko­jo Kel­mės ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis, mies­to se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis, Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ar­nas Ar­laus­kas, Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Sta­sys Jo­ku­baus­kas, Tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus va­do­vė Lai­ma Kel­me­lie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

RY­ŠYS: Ak­men­ta­šys iš Lat­vi­jos Ed­vins Krū­minš, su­kū­ręs žir­go skulp­tū­rą, at­sklei­dė lie­tu­vių is­to­ri­nį ry­šį su žir­gais.

SU­SI­TI­KI­MAS: Vos tik at­vy­kęs į Kel­mę es­tas Lau­ri Taam ži­no­jo, kad jo skulp­tū­ra va­din­sis „Su­si­ti­ki­mas“.

EMIG­RA­CI­JA: Jo­nas Vai­ce­kaus­kas įpras­mi­no emig­ra­ci­jos pro­ble­mą.

PAG­RO­BI­MAS: Ka­zio Bim­bos su­kur­to­je jau­čio skulp­tū­ro­je už­šif­ruo­ta Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos san­ty­kių te­ma.

AN­GE­LAS: Kel­miš­kis ak­men­ta­šys Val­das Ban­dza (kai­rė­je) su­kū­rė džiaugs­mo an­ge­lą, ku­ris sim­bo­li­zuo­ja žmo­gaus per­ga­lę prieš jį už­klu­pu­sias ne­gan­das. Me­no­ty­ri­nin­kas Vy­te­nis Rim­kus ak­men­ta­šį gy­rė už ori­gi­na­lu­mą.