
Naujausios
Geriausieji ūkininkai myli Tėvynės žemę
Trečiadienį susumuoti „Metų ūkio“ ir „Jaunojo ūkininko“ konkurso rezultatai. Per dvi dienas 15 ūkių apžiūrėjusi komisija ilgai diskutavo, kol apsisprendė – šiemet konkurse dalyvavo labai daug stiprių, įdomių ūkininkų.
Pagal konkurso nuostatus sudarytas klausimynas ir komisijos narių skirti balai lėmė, jog „Metų ūkio“ konkursą laimėjo Pakražančio seniūnijos Ūpainių kaimo ūkininkas Vytautas Barkauskas, geriausiuoju jaunuoju ūkininku pripažintas Kelmės apylinkių seniūnijos Janaučių kaimo ūkininkas Mindaugas Makauskas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įvertintos ūkininkų investicijos, visuomeniškumas, pasiaukojimas
„Metų ūkio“ konkurse dalyvavo 8, „Jaunojo ūkininko“ – 7 seniūnijų pristatyti žemdirbiai ir jų šeimos.
Komisijos narys Žemės ūkio rūmų Kelmės rajono savivaldos organizatorius Albertas Mackevičius kiekvienam ūkiui pateikė smulkų klausimyną, į kurio klausimus konkurso dalyviai turėjo atsakyti. Vertinta ūkininko išsilavinimas, amžius, kvalifikacija, pasėlių, pievų ir ganyklų, bandos, pastatų ir jų aplinkos, technikos būklė, ūkininko dalyvavimas kooperatinėje veikloje, žemdirbių asociacijose, seminarų ir kitokių mokymų lankymas.
Papildomų balų buvo galima gauti už tai, kad vaikai studijuoja žemės ūkio specialybes, kad ūkininkas įdarbina žemės ūkio mokyklų praktikantus, tiria dirvožemį, kad ūkis yra modernizuotas arba specializuotas, neturi skolų ir panašiai.
Savo nuomonę išreiškė ir komisijos nariai, paskirdami ūkininkams keturias pirmąsias vietas. Komisiją sudarė Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, žiniasklaidos atstovai, praėjusių metų „Metų ūkio“ ir „Jaunojo ūkininko“ konkursų laimėtojai.
Daugumos jų nuomonės sutapo. Nors dėl pirmųjų vietų virė karšta diskusija.
Išrinkti geriausieji
„Metų ūkio“ konkurse šiemet pirmoji vieta atiteko Pakražančio seniūnijos Ūpainių kaimo ūkininkui Vytautui Barkauskui, turinčiam didžiulę – apie 250 mėsinių galvijų – limuzinų bandą.
Sprendimą lėmė tai, kad mėsinių galvijų auginimas šiuo metu populiarėjanti ūkio šaka, galinti pakeisti nuostolinga tampančią pienininkystę. V. Barkauskas yra vienas iš stambiausiųjų galvijų augintojų Kelmės rajone, veisliniais gyvūnais aprūpinantis ir kitus mėsine galvijininkyste norinčius verstis rajono ūkininkus. Be to, jis jau žinomas ir užsienyje. Veislinius galvijus ir skerdieną perka kitų šalių ūkininkai ir verslininkai.
Įvertinta ir puiki ūkio bazė, nauja technika, pastatai. Visa tai pareikalavo nemažų investicijų. Pagyrimų sulaukė ir ūkininko visuomeniškumas. Jis priklauso Mėsinių galvijų asociacijai, nuolat tobulinasi, lankydamas įvairiausius seminarus. Svarstant tarp pirmosios ir antrosios vietos atsižvelgta ir į tai, kad gyvulininkystė yra sudėtingesnė ir daugiau kasdienio darbo reiklaujanti ūkio šaka už augalininkystę.
Antroji vieta skirta Kukečių ūkininkams Janinai ir Albertui Meškauskams. Jų augalininkystės ūkis pastaruoju metu labai atnaujintas. Ūkininkai dirba beveik 772 hektarus žemės, labai rūpinasi pasėlių būkle. Jų ūkyje aukšta augalininkystės kultūra. Ūkyje atnaujinta visa ūkininkavimui reikalinga technika, įrengtos grūdų džiovyklos, pastatyti du angarai, svarstyklės grūdams sverti.
Trečioji vieta skirta Užvenčio seniūnijos Kunigiškių kaimo ūkininkams Raselei ir Stasiui Astrauskams, dar tebeturintiems pieno ūkį. Ūkininkai deklaruoja dirbantys 163,31 hektaro žemės, kurioje auga pasėliai, yra lankos šienavimui ir ganyklos. Laiko 97 galvijus, iš kurių 61 melžiama karvė.
Jau beveik dvidešimt metų ūkininkaujantys Astrauskai nelengvai sukūrė ūkį, todėl ir parduoti karvių neskuba. Kantriai laukia – gal ateis geresni laikai.
Ūkininkai šiemet dalyvavo ir gražiausios sodybos konkurse.
Jaunieji jau nebijo kooperuotis
„Jaunųjų ūkininkų“ konkurse didžiausia sėkmė lydėjo Kelmės apylinkių seniūnijoje Janaučių kaime ūkininkaujantį Mindaugą Makauską.
455 hektarų plote Mindaugas augina vasarinių ir žieminių javų, žirnių, rapsų ir kitokių kultūrų. Šiemet nusipirko naują kombainą „Claas“. Turi tos pačios firmos traktorių. Beje, vakarietiškų traktorių jaunasis ūkininkas turi kelis. Nusipirko ir vilkiką, kad turėtų kuo grūdus išvežti.
Per pastaruosius kelerius metus Mindaugas pasistatė grūdų džiovyklą, atnaujino mechanines dirbtuves, garažus.
Jaunas, universitetą baigęs ir pasieniečiu dirbęs vyras nuolat mąsto, kaip iš žemės ūkio gauti didesnį pelną. Drauge su keliais Raseinių rajono ūkininkais jis įkūrė kooperatyvą „Viduklė“.
Susikooperavę ūkininkai brangiau parduoda gūdus, nes turi jų didelį kiekį ir pigiau perka trąšas. Savo sunkvežimiu ūkininkas padeda išvežti ir kitų kooperatyvo narių grūdus taip, kaip pats juokauja, užsidirbdamas bent padangoms.
Antrąją vietą „Jaunojo ūkininko“ konkurse pelnęs Gediminas Kareiva iš Kukečių užsiima augalininkyste ir augina danielių bandą. Aukštąjį išsilavinimą turintis jaunas vyras apsistojo kaime, pasistatė čia savo namus. Tame pačiame kaime ūkininkauja ir jo tėvai Roma ir Vytautas Kareivos.
Trečioji vieta paskirta Valentinai Armoškienei iš Liolių seniūnijos Maneikių kaimo. Ūkis deklaruoja 92,76 hektaro žemės. Laiko 59 galvijus, iš jų 26 melžiamos karvės. Didžiąją dalį pajamų jauna ūkininkė gauna iš pieno ūkio. Deja, šiuo metu, kai sumažėjo žaliavos kainos, išlaikyti tokį ūkį darosi sudėtinga.
Seniūnijos turi kuo didžiuotis
Šiais metais „Metų ūkio“ ir „Jaunojo ūkininko“ konkursams pristatyti gana stiprių ūkių šeimininkai.
Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Kuršių kaime ūkininkaujantis Gintautas Ralys ir jo dukra Neringa Ralytė laiko mėsinių galvijų aubrakų bandą ir deklaruoja 243,85 hektaro pasėlių, pievų bei ganyklų. Prieš kelerius metus susikūręs ūkis, pasinaudodamas parama, įsigijo technikos, atnaujino iš pajininkų nupirktus senus pastatus.
Kražių seniūnijos Adampolės kaimo ūkininkai Salytė ir Petras Budreckai turi 78 galvijus, tarp jų 15 melžiamų karvių. Deklaruoja 90,51 hektaro pasėlių, pievų ir ganyklų. Nors pieno ūkis tampa nenaudingas, ūkininkai nepraranda optimizmo, laipsniškai pereina prie mėsinių galvijų auginimo. Sėklindami karves Šarolė veislės bulių sperma, išsiaugino veislinių galvijų. Bandą kasmet plečia. Mėsai parduoda tik prastesnius, menkiau augančius buliukus.
Akį traukia graži Budreckų namų, įsikūrusių Medžiokalnio pašonėje, aplinka.
Augalininkyste verčiasi Kelmės apylinkių seniūnijos Janaučių kaimo ūkininkai Nilita ir Regimantas Biliai, auginantys 102 hektarus grūdinių kultūrų. Palyginti dar jauni ūkininkai susikūrę gerą bazę. Turi patalpas technikai, kuro, trąšų saugyklas, pakankamai technikos.
Stulgiuose kuriasi jauni ūkininkai Rasa ir Arūnas Rutkauskai. Jie deklaruoja 49 hektarus žemės ir 43 galvijus. Jauna šeima augina limuzinus.
Dr. Arūnas Rutkauskas vadovauja Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų asociacijai. Abu Rutkauskai kilę iš Stulgių apylinkių Vaidatonių kaimo. Šiuo metu gyvena Kaune. Tačiau dažną savaitės dieną pargrįžta į savo ūkį.
Neseniai nupirko uždarytos Stulgių mokyklos pastatą. Čia ketina įkurti mėsos išpjaustymo cechelį.
Šaukėnų seniūnija konkursui pasiūlė Virginijaus Kukanausko ūkį. Vaiguvoje komisija apžiūrėjo Roko Dargvainio bei Raimondos ir Kęstučio Bakšenskų pieno ir galvijų ūkius.
Liolių seniūnija konkursui pasiūlė Almos ir Vitalijaus Brazų pieno ir galvijų ūkį. Užvenčio seniūnijoje kaip vertas konkurso išrinktas Irenos ir Vaclovo Zalepūgų augalininkystės ūkis.
Komisijos nuomone, visi konkurse dalyvavę ūkiai stiprūs, ūkininkai – darbštūs, atsakingi, mylintys savo Tėvynės žemę.
Autorės nuotr.
LIMUZINAI: „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojų tapęs Ūpainių kaimo ūkininkas Vytautas Barkauskas daug investavo į limuzinų bandą.
ARUODAI: Janaučių kaimo ūkininko Mindaugo Makausko, pelniusio pirmąją vietą „Jaunojo ūkininko“ konkurse, pirmosios šių metų derliaus tonos – jau saugiuose aruoduose.
KLAUSIMAI: Žemės ūkio rūmų atstovas Albertas Mackevičius „egzaminuoja“ Adampolės kaimo ūkininkus Salytę ir Petrą Budreckus pagal klausimyną.
EKOLOGIJA: Rasa ir Arūnas Rutkauskai Stulgiuose sukūrė ekologinį galvijų ūkį.
TECHNIKA: Komisijos pirmininkas Ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius apžiūrėjo ūkininko Mindaugo Makausko techniką.
KOMISIJA: Komisjos nariai įsiamžino prie senojo, dar praėjusio amžiaus pradžioje statyto tvarto, Vytauto Barkausko ūkyje.