
Naujausios
Pirmasis verslas: svajonė ir sunkus darbas
Vaivos Jastromskytės ir Andriaus Serapino grožio namai dar kvepia dažais. Pirmą šeimos verslą jauna pora pradeda Kuršėnuose (Šiaulių r.). Nuo tos dienos, kai gimė idėja kurti grožio namus, praėjo daugiau nei treji metai. Abu prisipažįsta, kad buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti, tačiau šiandien drąsina ir kitus – jei turi svajonę ir jos nuosekliai sieki, įmanoma viskas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pirmas verslas – pirmas išbandymas
V. Jastromskytės ir A. Serapino grožio namai – maždaug septynių dešimčių kvadratinių metrų patalpos. Vaiva ir Andrius sako, kad kiekviena kertė, kiekvienas kvadratas yra paglostytas jų rankų, prie kiekvieno plotelio prisiliesta – čia pavalyta, čia patiesinta, o čia ir iš naujo perdaryta.
Salone pluša penkios grožio srities specialistės. Tarp jų ir ką tik „iškepta“ verslininkė Vaiva. Nors jai mielesnis kirpėjos darbas ir bendravimas su klientais.
Visos salono specialistės iki tol nemažai metų dirbo kartu ir vadina viena kitą šeimos narėmis, kurias patikrino laikas.
Turėti nuosavą grožio saloną – sena V. Jastromskytės, profesionalios kirpėjos, svajonė. 28-erių moteris svajojo kurti verslą gal Šiauliuose, gal Klaipėdoje. Tačiau apsistojo būtent Kuršėnuose, Vaivos gyvenimo draugas Andrius Serapinas – tikras kuršėniškis.
Abu užmetė akį, kur Kuršėnuose galima nusipirkti sklypą. Patiko parduodamas Vilniaus gatvėje su senutėliu, gal antrą šimtmetį skaičiuojančiu rąstiniu namu. Čia laukė pirmasis išbandymas: suderėjus su vienu namo savininku, antrasis už savo dalį paprašė per daug.
Pasitarę Vaiva ir Andrius nusprendė brangesnės dalies nepirkti, įsikurti vienoje pusėje. Tada savininkas kainą nuleido – taip troba tapo tik Vaivos ir Andriaus.
Nuo tos akimirkos, naujųjų verslininkų žodžiais, prasidėjo košmaras.
Nors širdis džiaugiasi rezultatais, vis dar prisimena biurokratiją: lakstymus iš kabineto į kabinetą, formalius specialistų atsisakymus patarti, pakonsultuoti, architektų klaidas ir taisymus, kurie pinigų pertekliaus neturintiems pradedantiems verslininkams kainavo papildomai, dokumentų tikslinimus, patvirtinimus, persvarstymus ir negailestingus valdininkų „ateikite kitą savaitę, kitą mėnesį, palaukite“ ir t. t.
Tai tęsėsi tol, kol vieną dieną jiems trūko kantrybė: nuėjo tiesiai pas Šiaulių rajono merą Antaną Bezarą.
Dėmesio trūko ir sūnui
Sutvarkius dokumentus, prasidėjo didieji namo rekonstrukcijos darbai: negi kursi grožio saloną nuo senatvės pakrypusiame namelyje.
Andrius, profesionalus stalius, prisiėmė darbų vadovo ir darbininko pareigas. Nuo jo neatsiliko ir Vaiva. Abu pasitardami lipdė, kalė, lygino, tiesino. Darbų, kuriuos nuveikė padedami minimalių pajėgų iš šono, ir nesuskaičiuosi.
Jauna pora šiandien juokiasi, kad greičiausiai niekam daugiau nėra atidavę tiek jėgų, kiek savo pirmam verslui kurti. Tik žmonėms, kada nors bandžiusiems įgyvendinti ką nors panašaus, nesunku įsivaizduoti, kiek reikia paaukoti ir ko atsisakyti.
„Būdavo, dirbam abu iki išnaktų. Atrodydavo, kad savom kojom iš čia nebeišeisiu, kad čia ir numirsiu“, – sunkų laiką prisimena A. Serapinas.
Abu pasakoja taip pavargdavę, kad naktį užmigti sunku būdavo – vis mintys apie sienų dažus, grindų plyteles, kitas statybines medžiagas ir kur jų pigiau įsigijus – juk pinigų nėra per daug.
Ryte atsikėlę – abu į darbus. Vaiva – į kirpyklą Kuršėnuose, Andrius – į metalo apdorojimo įmonę Šiauliuose.
Jaunimui nesuteikiama galimybė
Vaiva sako, kad pirmo verslo kūrimas abiem buvo patirtis. Dabar daug ką darytų kitaip, žinotų, kur kreiptis ir kaip elgtis, kad viskas vyktų ne tik paprasčiau bei greičiau, bet ir be klaidų.
Su šypsena prisimena atvejus, kai Kuršėnų gyventojai, pamatę, kaip jiedu dirba, išdrįsdavo prieiti ir prašydavo padaryti remontą jų namuose, net vienas pareigūnas prašęs atlikti jo namo dekorą.
„Kurti verslą Lietuvoje tikrai nėra lengva. Paskolų pradedantiems čia niekas nedalina, o vadinamieji patarėjai ir konsultantai daugeliu atveju nieko verti. Toks jausmas, kad Lietuvai rūpi tik klestintys verslininkai, o į pradedančius žiūrima pro pirštus, su nepasitikėjimu“, – sako A. Serapinas.
Jo nuomone, tai ir yra viena iš privataus verslo traukimosi priežasčių – jauniems žmonėms nesuteikiamas šansas bandyti arba nėra kvalifikuoto padrąsinimo.
Vaiva sako, kad verslą lengviau pradėti užsidirbus užsienyje. Ji pabrėžia žodį „verslas“, nes jauni žmonės dažnai daro strateginę klaidą: užsidirba ir perka automobilį ar investuoja į daiktus, kurie negarantuoja pajamų ateičiai. O štai investicija į verslą būtų protingiausias sprendimas, nes jis – tai galimybė ateityje gauti pajamas ne tik automobiliui įsigyti ar kitoms svajonėms įgyvendinti, bet ir pragyventi.
Išvažiuoti ir užsidirbti užsienyje jie neplanuoja – abiem svarbu dirbti gimtame krašte mėgstamą darbą.
„Taip ir būdavo – užsidirbam šiek tiek pinigų ir važiuojam statybinių medžiagų pirkti. Jei pinigų nėra, tvarkome kitus reikalus“, – pasakoja Vaiva. Jai „tas po truputį“ dabar teikia paties didžiausio džiaugsmo žiūrint į visa, ką sukūrę.
Abu tiki, kad turint idėją ir nuosekliai, nepaisant visų sunkumų, jos siekiant, įmanoma viskas.
Andrius ir Vaiva sakė dėkingi ir padėjusiems profesionalams, ir artimiesiems, kurie jais patikėjo, nuoširdžiai padėjo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRADŽIA: Vaivos Jastromskytės ir Andriaus Serapino grožio namai „Saja“ – pirmasis jų verslas. Įkurtos penkios darbo vietos.
APLINKA: Vaiva apgalvojo kiekvieną dekoro detalę. Andrius sako, kad jo draugė turi tam gyslelę.
TROBA: Sena rąstinė troba – taip pastatas atrodė, kol jį ėmė remontuoti pradedantys verslininkai.