
Naujausios
Dujų balionai grasina turtui ir gyvybei
Jau tapo įprasta, kad gyventojai buitinius dujų balionus namuose pakeičia patys. Tai padariusi 75-erių Joniškio rajono Kirnaičių kaimo gyventoja tik per atsitiktinumą liko gyva, tačiau iš namo teliko sienos ir stogas. Energetikos ministerijos atstovas teigia, kad pagal taisykles pardavėjas turėtų prijungti dujų balioną, tačiau ši paslauga mokama.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Bandymas prijungti balioną baigėsi gaisru
Liepos 3-iąją 75-erių Kirnaičių kaimo gyventoja Ona Gailiūnienė sodelyje prisiskynusi vyšnių galvojo išsivirti uogienės. Susigriebė, kad baigėsi dujos. Atsirideno į virtuvę pakaitinį buitinį dujų balioną.
„Jau ketinau užkurti viryklę, tačiau iš baliono, atsukus čiaupą, pasigirdo įtartinas čirkštelėjimas. Greitai jį užsukau ir, uždegusi degtuką, bandžiau vedžiodama patikrinti, ar kur nors nepraleidžia dujų“, – ašarodama pasakojo moteris.
Nuo degtuko sprogo spėjusios išeiti dujos ir liepsna staiga pakilo iki lubų. Stebuklas, kad pati šeimininkė atsipirko tik dideliu išgąsčiu.
O. Gailiūnienė dar bandė tempti dujų balioną į lauką, tačiau susivokė, kad jis tebėra prisuktas.
Ugniagesius iškvietė kaimynas, nes kambaryje likęs sudegė ir šeimininkės mobilusis telefonas. Ugnis nuniokojo abu kambarius – sudegė, surūko baldai, šaldiklis, šaldytuvas, televizorius, išsilydė nauji plastikiniai langai. Virtuvėje, kurioje buvo gaisro židinys, perdegė lubos. Liko tik sienos ir stogas.
„Kaip tik prieš savo jubiliejų, vasario 16-ąją, buvau susitvarkiusi, susiremontavusi. Dar planavau grindis pakeisti ir senatvėje gražiai gyventi“, – aimanavo moteris.
Močiutei padeda trys dukros, viena laikinai gavo mamai namelį ant ratų. Kaimo žmonės šiek tiek surinko pinigų.
„Dabar jau žinočiau, kad reikia dujų baliono sandarumą tikrinti patepus pamuilėmis. Bet juk net dujininkai tarybiniais laikais uždegę degtuką aplink pavedžiodavo“, – prisiminė gyventoja.
Pasitaiko nekokybiškų balionų
Kirnaičių kaimo seniūnaitė Irena Daknienė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad gyventojai palikti likimo valiai: patys vežasi dujų balionus, patys juos prijungia. Balionai pasitaiko pripildyti nepilnai arba su priemaišomis, todėl liepsna gerai nedega, sproginėja. Kai kurie balionai galbūt nebeatitinka saugos reikalavimų.
„Mes patys turėjome problemų. Kartą parsivežėme pakaitinį balioną. O po kurio laiko bestovėdamas jis ištuštėjo. Vadinasi, buvo nesandarus. Jei turi pirkimo kvitą, gali nuvežti pakeisti, o jei nedavė ar pametei, pirk ir mokėk už naują visą kainą. Todėl mes jau prieš kurį laiką nusprendėme įsirengti elektrinę viryklę. Bent jau ramiau ir patikimiau“, – aiškino seniūnaitė I. Daknienė.
Kasmet dėl dujų nuotėkio Lietuvoje įvyksta ne vienas gaisras. Kirnaičių kaimo seniūnaitė sako, kad tokia padėtis – nepateisinama. Vyriausybė ar kitos šalies institucijos turėtų susirūpinti gyventojų saugumu.
„Dujų balionus pakeisti turėtų tai išmanantys žmonės, o ne bet kuris gyventojas“, – įsitikinusi moteris.
Taisyklės – sau, gyvenimas – sau
Energetikos ministerijos Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša, sakė, kad pagal Eksploatavimo taisykles dujų pardavėjas, pardavęs 50 litrų ir didesnės talpos dujų balionus, privalo juos tiesiogiai pristatyti vartotojui į jo nurodytą vietą ir prijungti.
Pasak A. Jovaišos, minimu atveju Kirnaičių kaime turėjo būti laikomasi šios taisyklės. Ministerijos atstovas pažymi, kad baliono atvežimas ir prijungimas yra apmokama paslauga, ne visi gyventojai sutinka mokėti. Šiuo metu Eksploatavimo taisyklės yra peržiūrimos ir numatoma iki šių metų pabaigos jas atnaujinti.
Gyventojai teigia priešingai: pardavėjai nė nesiūlo prijungti baliono. Galbūt taip vengia atsakomybės ir tokios paslaugos nesiūlo?
Be to, dalis dujų vartotojų namuose turi po du 50 litrų talpos buitinių dujų balionus, kad staiga užgesus viryklei nereiktų laukti, kol kažkas atveš naują. Todėl pritrūkus dujų, patys balioną pakeičia.
Energetikos ministerijos atstovas A. Jovaiša perspėja, kad pagal Eksploatavimo taisykles vartotojams leidžiama keisti pačiam tik iki 27 litrų talpos dujų balionus.
Pernai rasta nepatikrintų balionų
Energetikos ministerijos Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajam specialistui komunikacijai Andriui JOVAIŠAI „Šiaulių kraštas“ pateikė daugiau klausimų.
– Buitiniai dujų balionai turi būti tikrinami. Kas kiek laiko ir kieno tai prievolė?
– Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas ir remontas atliekamas dujas į balionus pilstančių ir (ar) šiais balionais prekiaujančių įmonių lėšomis. Dujų balionų techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 10 metų ir paženklinama tai atlikusios įmonės ženklu, atlikto ir būsimo patikrinimo datomis.
– Ar gali būti, kad ne visada laikomasi periodiškumo? Gal yra baustų įmonių, neatlikusių privalomos patikros?
– Tai kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija (toliau – VEI). 2015 metais tikrinant prekybos įmones (dujų pardavėjus) rasta keletas dujų balionų be techninės patikros. Šie dujų balionai buvo išimti iš prekybos, surašytas nurodymas įpareigoti darbuotojus atidžiau tikrinti pateikiamų balionų techninę būklę. Nei įmonės vadovas, nei darbuotojai nebuvo nubausti.
Ankstesniais metais, kai tikrinimai vykdavo be išankstinio įspėjimo, būdavo surašomi Administracinės teisės pažeidimų protokolai už tokius pažeidimus: neįskaitomus balionų numerius ir kitus gamintojo įrašus, pasibaigusį baliono techninės būklės patikros terminą, neįskaitomą baliono patikrinimą atlikusios įstaigos žymenį.
– Gyventojų namuose tenka matyti tuos pačius sovietinių laikų raudonai dažytus dujų balionus, kurie būna apdaužyti, nusilupusiais dažais. Kiek tokiems balionams metų? Ar Lietuvoje neturėtų būti naudojami ES standartus atitinkantys naujesni balionai?
– Remiantis neoficialiais prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos duomenimis, jų gali būti nuo 250 tūkstančių iki 1 milijono vienetų. Galima sakyti, kad didžioji dauguma buityje naudojamų balionų yra seno pavyzdžio. Jeigu dujų baliono dažų sluoksnis daugelyje vietų pažeistas (dažų nėra, jie atšokę ar nusitrynę nuo daugiau kaip 25 procentų bendro dujų baliono paviršiaus ploto) – toks dujų balionas turi būti perdažomas, nelaukiant jo periodinio techninio patikrinimo termino. Už tai atsakingas dujų pardavėjas.
Nuo 2004 metų liepos 18 dienos į Lietuvos rinką tiekiami (gaminami ir importuojami) tik nauji dujų balionai, tačiau draudimų pildyti senus balionus, jeigu jų techninė būklė patikrinta pagal Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių reikalavimus, nėra.
– Ką turėtų žinoti buitinį dujų balioną įsigyjantis vartotojas?
– Dujų balionų pardavėjas pirkėjui privalo pateikti: kasos aparato kvitą arba kitą pirkimą fiksuojantį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas parduodamo dujų baliono numeris; tarpinę dujų baliono ventilio atvamzdžio sujungimo su reduktoriumi sandarumui užtikrinti; dujų baliono eksploatavimo atmintinę su nurodytais dujų pardavėjo rekvizitais.
Dujų balioną keičiantis asmuo privalo susipažinti ir vykdyti dujų balionų keitimo instrukciją.
Autorės nuotr.
SKAIČIAI: Tokių senų buitinių dujų balionų Lietuvoje tikslios statistikos nėra, Energetikos ministerijos duomenimis, jų gali būti nuo 250 tūkstančių iki 1 milijono.
PADARINIAI: Gaisras viduje viską suniokojo.
NUOSTOLIAI: Kirnaičių gyventoja, nors pati nenukentėjo, po bandymo savarankiškai prijungti dujų balioną praktiškai liko be namų.
PAMOKA: Ona Gailiūnienė sako tik po nelaimės sužinojusi, kad dujų baliono sandarumą reikia tikrinti ne uždegtu degtuku, bet patepant pamuilėmis.