Šiaulietę sportas išmokė siekti laimėjimų ir karjeroje

Šiau­lie­tę spor­tas iš­mo­kė siek­ti lai­mė­ji­mų ir kar­je­ro­je

„Trans­com“ dar­buo­to­jai daž­nai sie­kia kar­je­ros įmo­nės vi­du­je. Sta­tis­ti­ka liu­di­ja, kad net 80 pro­c. va­do­vų ko­man­dos su­bur­ta vi­di­nės kar­je­ros me­tu.

Li­nas UR­BO­NAS

Spor­tuo­jant 4 ir dau­giau kar­tų per sa­vai­tę stre­so su­ma­žė­ja net 50 pro­c., o spor­tuo­jant iki 3 kar­tų per sa­vai­tę – stre­so su­ma­žė­ja maž­daug 30 pro­c. Ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do pro­pa­guo­to­jai tik­rai ži­no, kad spor­tas pa­de­da efek­ty­viai ko­vo­ti su šian­dien daž­nai pa­ti­ria­ma įtam­pa ir blo­ga nuo­tai­ka. Spor­tuo­jan­tis žmo­gus – tai dar­bin­gas ir kū­ry­bin­gas žmo­gus, ku­rį ly­di ge­ra nuo­tai­ka, o ne­re­tu at­ve­ju spor­tas pa­de­da ug­dy­ti ir to­kias sa­vy­bes, ku­rios neį­si­vaiz­duo­ja­mos no­rint siek­ti sėk­mės kar­je­ro­je.

Vis dėlto spor­tuo­ja – ne vi­si. Daž­niau­siai ap­si­spren­di­mas spor­tuo­ti ky­la pa­ties žmo­gaus ini­cia­ty­va, ta­čiau svei­kin­ti­na, jei­gu ir ap­lin­ka edu­kuo­ja žmo­gų – ska­ti­na jį dau­giau ju­dė­ti. Vie­na to­kių ga­li­mų ini­cia­to­rių – dar­bo­vie­tė. To­kios dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jai tam­pa ne tik dar­bin­ges­ni, spor­tuo­jant at­si­ran­da ga­li­my­bė su­si­bend­rau­ti su ko­le­go­mis ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je – o tai ne­re­tai pa­de­da ir kas­die­nia­me dar­be. Šian­dien aki­vaiz­džiai au­gant spor­tuo­jan­čių žmo­nių skai­čiui, darb­da­viai taip pat sie­kia pri­si­tai­ky­ti prie kin­tan­čių dar­buo­to­jų po­rei­kių.

Lie­tu­vo­je vei­kian­čios įmo­nės taip pat pra­de­da sek­ti pa­sau­li­nė­mis ten­den­ci­jo­mis. Kaip? Pa­vyz­džiui, įmo­nės „Trans­com“ dar­buo­to­jai, ku­rių šiuo me­tu tiek Vil­niu­je, tiek Kau­ne dir­ba net apie 800, va­ži­nė­ja­si dvi­ra­čiais, ei­na į žy­gius, iš­ky­lau­ja, nar­do – ak­ty­viai lei­džia lai­ką. Šiuo me­tu įmo­nės dar­buo­to­jai kaip tik ruo­šia­si rugp­jū­čio pa­bai­go­je vyk­sian­čiam Ve­lo­ma­ra­to­nui. Įmo­nė iš­si­kė­lė am­bi­cin­gą tiks­lą – iki to lai­ko nu­min­ti 12 756 km. Tai yra toks at­stu­mas, koks yra Že­mės skers­muo.

Dvi­ra­tis ir did­mies­ty­je at­sto­ja trans­por­to prie­mo­nę

Vie­na to­kių ak­ty­vių dar­buo­to­jų – tai Do­vi­lė At­raš­ke­vi­čiū­tė, ku­ri vi­suo­met mė­gu­si spor­tuo­ti džiau­gia­si dirb­da­ma įmo­nė­je, ku­ri pro­pa­guo­ja ak­ty­vų gy­ve­ni­mo bū­dą, spor­tą. Mer­gi­na pa­sa­ko­ja, kad jai itin svar­bu, jog įmo­nė ska­tin­tų dar­buo­to­jus spor­tuo­ti, ka­dan­gi spor­tas – tai ne tik ge­ros nuo­tai­kos ga­ran­ti­ja, ta­čiau ir pui­kus bū­das su ko­le­go­mis pa­bend­rau­ti ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, juos ge­riau pa­žin­ti bei su­pras­ti.

Be to, Do­vi­lė šiuo me­tu yra vie­na dau­giau­siai dvi­ra­čiu nu­va­žia­vu­sių dar­buo­to­jų, be­si­ruo­šian­ti mi­nė­tam Ve­lo­ma­ra­to­nui. Mer­gi­na vien bir­že­lio mė­ne­sį nu­my­nė net 350 km. Tai yra be­veik toks pa­ts at­stu­mas, kaip nuo Vil­niaus iki mer­gi­nos gim­tų­jų Šiau­lių ir at­gal. „Dvi­ra­tis man tai ne tik svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do pa­lai­ky­mas, ta­čiau ir pui­ki trans­por­to prie­mo­nė“, – ir lais­va­lai­kiu ak­ty­viai mi­nan­ti dvi­ra­tį pri­pa­žįs­ta šiau­lie­tė Do­vi­lė.

At­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad spor­tuo­jan­tys dar­buo­to­jai yra efek­ty­ves­ni, jiems leng­viau kon­cent­ruo­tis į dar­bą, o ir nuo­tai­ka jų kur kas daž­niau bū­na pa­ki­les­nė.

„Spor­tuo­ti su bend­ra­dar­biais yra pra­ktiš­kai nau­din­ga, ka­dan­gi taip leis­da­mi lai­ką mes ge­riau pa­žįs­ta­me vie­nas ki­tą, leng­viau su­pran­ta­me tar­pu­sa­vio nuo­tai­kas, jų svy­ra­vi­mus – tuo­met ir dirb­ti yra leng­viau“, – sako iš Šiau­lių ki­lu­si Do­vi­lė. Mer­gi­na, dir­ban­ti „Trans­com“ vy­res­nią­ja gru­pės va­do­ve, nea­be­jo­ja, kad spor­tas jai pa­dė­jo kil­ti kar­je­ros laip­tais. „Spor­tas ug­do kant­ry­bę, ryž­tą ir lei­džia drą­siau priim­ti iš­šū­kius“, – apie spor­to ug­do­mas sa­vy­bes pa­sa­ko­ja Do­vi­lė. Nea­be­jo­ti­na, kad tai iš da­lies lė­mė jau­nos mer­gi­nos grei­tą kar­je­ros ko­pi­mą laip­tais įmo­nės vi­du­je.

Dėl dar­bo­vie­tės per­si­kraus­tė gy­ven­ti į ki­tą mies­tą

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad mer­gi­na tei­gia­mus at­si­lie­pi­mus apie įmo­nę „Trans­com“ iš­gir­do iš drau­gių, ku­rios taip pat dir­bo šio­je įmo­nė­je. Ne­pa­bū­gu­si, kad ne­tu­ri su­kau­pu­si di­de­lės pa­tir­ties, mer­gi­na ry­žo­si iš Klai­pė­dos, kur stu­di­ja­vo, per­si­kel­ti į sos­ti­nę. O šian­dien jau neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo ki­tur. Spor­tuo­jant išug­dy­tas už­si­spy­ri­mas, ryž­tas ir tvir­ta va­lia neap­lei­do ir dar­bo vie­to­je – Do­vi­lė šian­dien džiau­gia­si jau pa­grei­tį įga­vu­sia kar­je­ra įmo­nė­je „Trans­com“.

„Sa­vo kar­je­rą pra­dė­jau „Trans­com“ klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je – kon­sul­ta­vau klien­tus iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Ai­ri­jos, Bel­gi­jos ir Olan­di­jos“, – apie kar­je­ros pra­džią kal­bė­jo Do­vi­lė. Kruopš­čiai ir ko­ky­biš­kai dir­bu­si mer­gi­na ne­li­ko ne­pas­te­bė­ta – neil­gai tru­kus da­ly­va­vo at­ran­ko­je į gru­pės va­do­vės po­zi­ci­ją, ku­rią ir lai­mė­jo. O šiuo me­tu mer­gi­na uži­ma dar aukš­tes­nę po­zi­ci­ją – dir­ba vy­res­nią­ja gru­pės va­do­ve. „Spor­tas už­prog­ra­muo­ja mū­sų pa­są­mo­nę siek­ti lai­mė­ji­mų, išei­ti iš kom­for­to zo­nos, to­dėl na­tū­ra­lu, jog ati­tin­ka­ma elg­se­na pa­si­reiš­kia ir dar­bo ap­lin­ko­je. Jis taip pat nea­be­jo­ti­nai ug­do ir as­mens ly­de­rys­tę – ge­bė­ji­mus su­si­kon­cent­ruo­ti į tiks­lą ir su­telk­ti ki­tus. Šios sa­vy­bės dar­be duo­da pui­kių re­zul­ta­tų, to­dėl na­tū­ra­lu, kad to­kie dar­buo­to­jai bū­na grei­tai pa­ste­bė­ti ir sėk­min­gai ko­pia kar­je­ros laip­tais“, – sa­ko ji.

Iš tie­sų, „Trans­com“ šiuo me­tu 80 pro­c. va­do­vų ko­man­dos yra su­bur­ta vi­di­nės kar­je­ros ke­liu. Tai ro­do, kad dar­buo­to­jai ga­li da­ry­ti sėk­min­gą kar­je­rą ir įmo­nės vi­du­je.

Čia vie­tą leng­vai at­ran­da stu­den­ta,i dar ne­tu­rin­tys taip rei­ka­lin­gos dar­bo pa­tir­ties. Vi­du­ti­niš­kai šian­dien „Trans­com“ dar­buo­to­jų am­žius – 25 me­tai, o apie 17 pro­c. jų ši įmo­nė – pir­mo­ji dar­bo­vie­tė. „Tai yra pui­ki vie­ta stu­den­tams, to­dėl kad ne­rei­ka­lau­ja pa­tir­ties, kaip dau­gu­ma darb­da­vių. O kaip ją įgy­ti, jei­gu nie­kas ne­su­tei­kia tam pro­gos? Taip pat stu­den­tams yra ga­li­my­bė dar­bą de­rin­ti su stu­di­jo­mis – su­da­ro­mas lanks­tus dar­bo gra­fi­kas“, – sako šiau­lie­tė Do­vi­lė. Ir pri­du­ria, kad ak­ty­viai spor­tuo­jan­tiems stu­den­tams „Trans­com“ už­mig­ti tik­rai ne­leis, o ne­spor­tuo­jan­čius tik­rai už­krės šia veik­la, ku­ri pui­kiai ug­do taip pat ir sėk­min­gai kar­je­rai rei­ka­lin­gas as­me­ni­nes sa­vy­bes. Pa­vyz­džiui, kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mas val­čių žy­gis, taip pat „Trans­com“ ko­man­da bė­ga įvai­riuo­se ma­ra­to­nuo­se. „Trans­com“ vers­lo pa­slau­gų ir IT sky­rius or­ga­ni­zuo­ja­si sa­vait­ga­lio iš­vy­kas, paį­vai­rin­tas sma­gio­mis veik­lo­mis, to­kio­mis kaip pro­fe­sio­na­lių ka­rių pa­reng­tos iš­gy­ve­ni­mo už­duo­tys.

Be­je, „Trans­com“ nuo­lat au­ga – skai­čiuo­ja­ma, kad pa­sta­rai­siais me­tais įmo­nė kas­met au­go 30 dar­buo­to­jų. Čia nuo­lat yra lau­kia­mi nau­ji dar­buo­to­jai, ka­dan­gi sek­to­riaus spe­ci­fi­ka nu­le­mia, jog rei­kia grei­tai rea­guo­ti į kin­tan­čius klien­tų po­rei­kius. D. At­raš­ke­vi­čiū­tė pri­pa­žįs­ta, kad to­kio­je įmo­nė­je vie­tą at­ras­ti ga­li kiek­vie­nas, ku­ris yra pa­si­ren­gęs pa­dė­ti žmo­nėms, ne­ven­gia ieš­ko­ti spren­di­mų. „Svar­biau­sia yra ne­bi­jo­ti iš­šū­kių ir klaus­ti ko­le­gų pa­ta­ri­mų, jei­gu ne­ži­nai at­sa­ky­mo. Kaip ka­riš­kių pa­reng­to­se iš­gy­ve­ni­mo už­duo­ty­se, taip ir kar­je­ro­je ne­rei­kia bi­jo­ti iš­šū­kių“, – sėk­min­gos kar­je­ros pa­ta­ri­mais da­li­ja­si Do­vi­lė.