
Naujausios
Kultūros įstaigoms trūksta ir pinigų, ir darbuotojų
Rajono Tarybos posėdyje paklausta, kiek lėšų skiriama Kelmės krašto muziejaus, atstovaujančio dvarų kultūrai, eksponatams, muziejaus direktorė Danutė Žalpienė atsakė diplomatiškai – reikėtų bent 3 000 eurų per metus. Vienas verslininkas pasišaipė – už tokią sumą galima nupirkti tik pusę kažkada dvare stovėjusios spintos.
Kultūros įstaigų materialinė bazė neleidžia sukurti aplinkos, kuri trauktų lankytojus. Ateityje trūks ir darbuotojų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Rekonstrukcija vyksta aštuoneri metai
Kelmės kultūros centro rekonstrukcija vyksta aštuoneri metai. Centro direktorius Arnas Arlauskas tikisi, jog kitais metais rekonstrukciją pavyks užbaigti, nes paskirtas didesnis finansavimas.
Kultūros centro atnaujinimas finansuojamas iš sukooperuotų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų.
Kultūros ministerijos atstovai objektą pripažino pavyzdiniu. Čia jau įrengta galerija, rengiama teatro salė su kavine. Viena salė įrengta buvusiame fojė. Šiuo metu rengiama didžioji salė su modernia scena.
Turi rūpėti ir ūkis
Savivaldybės meras Vaclovas Andrulis rajono Tarybos posėdyje pasidžiaugė, jog visų kultūros centrų direktoriai yra sumanūs, kūrybingi, iniciatyvūs žmonės.
Jiems turi rūpėti ne tik gyvas kūrybinis darbas su žmonėmis, bet ir dokumentų tvarkymas, patalpos bei kiti biurokratiniai ir buitiniai dalykai.
Pavyzdžiui, Užvenčio kultūros centre reikia pakeisti grindis, sudėtas prieš 30 metų.
Tytuvėniškiai turėjo rūpintis uždengti seno medinio iš parapijos nuomojamo Kultūros centro stogą. Apšiuręs pastatas gadina miestelio vaizdą. O Tarybos nariai dar klausia, ar kultūros darbuotojai pasiūlo kokių nors renginių turistams ir poilsiautojams.
„Į tokį pastatą nepritraukiame žmonių, – atsakė Tytuvėnų kultūros centro direktorė Alma Šlevinskienė. – Mes prisidedame prie Piligrimų centre, Tytuvėnų regioniniame parke organizuojamų renginių.“
Apie avarinę Tytuvėnų kultūros centro būklę kalbama daug metų. Vis planuojama, svarstoma, bet konkretūs darbai neprasideda. Iš pradžių ketinta statyti kultūros centrą Pievų gatvėje. Persigalvota, nuspręsta statyti miesto centre. Atlikta galimybių studija, už kurią sumokėta nemaža suma, nuspręsta kultūros centrą įrengti rekonstravus pašto pastatą. Tačiau konkretūs darbai vėl neprasideda.
A. Šlevinskienė tikisi, jog kitąmet bus padėta pirmoji plyta.
Eksponatams ir knygoms lėšos kuklios
Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė tvirtino, jog knygų fondai finansuojami iš valstybės lėšų. Pinigų naujoms knygoms skiriama atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
Kaimo bibliotekų skaitytojai, norėdami paskaityti naują populiaresnę knygą, turi laukti eilėje, nes dažniausiai jų gaunama po vieną du egzempliorius.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė džiaugėsi, jog muziejuje įrengtas geoterminis šildymas. Pigiau kainuoja negu šildytis elektra. Šilčiau darbuotojams ir lankytojams.
Šiuo metu tvarkoma parterinė muziejaus dalis, todėl šiek tiek ribojamas lankytojų srautas.
Rūpesčių kelia netvarkomas dvaro parkas. Parengtas projektas, viliamasi gauti lėšų jam sutvarkyti.
Kelmės krašto muziejus įsikūręs buvusio Gruževskių dvaro rūmuose, jo priedermė atstovauti dvarų kultūrai. Tačiau lėšų eksponatams gaunama mažai, o dvaruose laikyti eksponatai – labai brangūs.
Paklausta, kiek lėšų reikėtų atnaujinti ekspoziciją, muziejaus direktorė D. Žalpienė buvo kukli – bent trijų tūkstančių eurų per metus. Verslininkas Petras Račkauskas ironizavo, jog už tokią sumą muziejus nupirktų tik pusę dvare laikytos 150 metų spintos, nes ji kainuoja šešis tūkstančius eurų.
Pradės trūkti ir darbuotojų
Daug metų Užvenčio kultūros centre dirbusi šokių kolektyvų vadovė Onutė Jankauskienė nusprendė išeiti iš darbo. Moteriai jau per septyniasdešimt metų. Sudėtinga repetuoti su keliais šokių kolektyvais. Savo laiką repeticijoms aukoję šokėjai pasimetė. Vadinasi, jų kolektyvai iširs.
„Putinėlio“ šokių kolektyvas tiesiog maldavo vadovę dar pasilikti. Kultūros centro direktorė dar nebuvo spėjusi patenkinti šokių vadovės prašymo išeiti iš darbo, ir ši sutiko dar šiek tiek padirbėti.
Panaši situacija gresia ir kitiems kultūros centrams. Centrų direktoriai ir meno vadovai sensta. Ar bus kas juos pakeičia?
Kad pakeisti nėra kam, parodė konkursas į Šaukėnų kultūros ir amatų centro direktoriaus pareigas. Neatsirado tinkamų kandidatų.
Kultūros centrų vadovai svarsto, jog meno kolektyvų vadovais galėtų dirbti mokytojai, kuriems mokyklose trūksta pamokų. Tačiau daugelis jų važinėja iš miestų. Nepažįsta vietos žmonių. Ar pavyks jiems suburti kolektyvus, pakviesti žmones į repeticijas? Jauni mokytojai vargu ar norės mokyti tautinių šokių.
Autorės nuotr.
GALERIJA: Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas (dešinėje), kartu su darbuotojais kantriai kenčiantis aštuonerius metus renovaciją, jau gali pasidžiaugti galerija.
VADOVAI: Kelmės rajono kultūros įstaigų vadovai (iš kairės) Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė, Tytuvėnų kultūros centro direktorė Alma Šlevinskienė, Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, Pakražančio kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė ir Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas kultūringai kėlė finansavimo problemas.
PROBLEMA: Į Tytuvėnus atvažiuoja daug svečių, tačiau Kultūros centro pastatas nedaro garbės.