Naujausios
Klajojančius katinus vieni myli, kiti – vaiko
Šiaulių „Rasos“ sodų bendrijos gyventojai nepatenkinti vienos sodininkės pomėgiu laikyti pulką katinų. Esą gyvūnai pridaro žalos kaimynų daržams ir netgi sugadina šiltnamių plėvelę.
Sodininkė sako, kačių problema turėtų būti sprendžiama „valstybiniu lygiu“, nes visi jos sklype gyvenantys katinai – priklydėliai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Rainių problema
„Rasos“ sodų bendrijos narys į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi pasipiktinęs šios sodų bendrijos pirmininko neveiklumu. Esą gyventojai jam ne kartą pranešė apie katinų išdaigas.
„Šiaulių krašto“ žurnalistams kačių „ūkio“ šeimininkė pripažino, kad apie katinus buvo kalbėta birželį vykusiame sodininkų susirinkime. Ji viešai įsipareigojo sklypą aptverti 1,8 metro aukščio tvora – kad katinai neklaidžiotų po sodus ir nenervintų sodininkų. Tvora, sakė, bus pastatyta rugsėjo mėnesį.
„Buvo atvejis, kai kaimynė tiesiai šviesiai pasakė, kad neva tai mano katinas išdraskė jos šiltnamio plėvelę. Nupirkau jai naują“, – sakė vienoje Šiaulių įmonėje finansininke dirbanti moteris.
Jos teigimu, šiuo metu sode gyvena suaugę katinai ir maži kačiukai, iš viso šeši gyvūnai – vieni yra priklydę, o kiti – jų palikuonys.
„Širdis neleidžia su jais susidoroti. Tie gyvūnai tokie mieli. Ar kalti, kad kažkas išmetė, atsisakė?“ – klausė moteris, glausdama jaukų baltuką.
Moteriai pritaria ir jos sutuoktinis – jis kas dieną iš miesto atvažiuoja į sodą, kad katinus pamaitintų. Pamaitinti atvažiuoja ir žiemą.
Šiaulietė pasigenda dėmesio benamiams gyvūnams. Ji mielai visus padovanotų – kad tik gyvūnams nereikėtų jausti alkio ir šalčio.
Kačių mylėtojai širdį suspaudė, kai prie savo namelio durų pamatė katę. Gyvūnas bandė įsibrauti į vidų. Ji dar ir pagaliu rainę bandė nuvyti, bet po kelių dienų atsitiktinai atitraukusi stalčių jame surado kačiukus. Katė brovėsi pas savo jauniklius.
Gegužės pradžioje prie savo sodo ribos ji rado negyvą penkių kačiukų mamą. Pirštu durti negalėtų – nematė, bet mano, kad katė galbūt buvo nunuodyta.
Pagalba galima
Septintus metus „Rasos“ sodams pirmininkaujantis Žydrūnas Valentinas žino apie sodininkų problemą. Ž. Valentinas viliasi, kad 91 „Rasos“ sodų bendrijos nario akivaizdoje „kačių reikalą“ išspręsti įsipareigojusi sodininkė savo pažadą pastatyti užtvarą ištesės, kitaip teks kreiptis į valdiškas instancijas.
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Andrius Gagys informavo, kad už gyvūnų laikymo tvarką sodų bendrijų ribose atsako šių bendrijų pirmininkai. Be to, laikymo sąlygos ir atsakomybė turėtų būti numatyti Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse.
Bendrijos pirmininko pareiga, anot A. Gagio, pasirūpinti bešeimininkių gyvūnų sterilizavimo ar kastravimo reikalais. Taigi kačių globėjai raštu reikėtų kreiptis į pirmininką ir paprašyti tarpininkavimo.
„Vis dėlto, jei su pirmininku susitarti nepavyktų, moteris raštu dėl kačių sterilizavimo (kastravimo) galėtų kreiptis ir į Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus specialistus“, – teigė specialistas.
Bešeimininkėms katėms sterilizuoti (kastruoti) lėšos skiriamos iš Aplinkos apsaugos fondo.
Jono TAMULIO nuotr.
KATINAI: Šiaulių „Rasos“ sodininkams nepasitenkinimą kelia kaimyniniame sklype gyvenantys katinai.
PROBLEMA: „Rasos“ sodų bendrijos pirmininkas Žydrūnas Valentinas tikisi, kad katinų problemą pavyks išspręsti.
KOMPROMISAS: Kates galima sterilizuoti už lėšas iš Aplinkos apsaugos fondo.