Kur žaidžiamas krepšinis?

Kur žai­džia­mas krep­ši­nis?

Šeš­ta­die­nį Jo­niš­ky­je pri­sta­ty­ta spor­to en­tu­zias­to, Krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jo Leo­no Ka­ra­liū­no kny­ga-al­bu­mas „Iš kie­mo į di­dį­jį krep­ši­nį“, ku­ria­me su­dė­tos 903 ra­jo­no vie­tų, pri­va­čių kie­mų, kur žai­džia­mas krep­ši­nis, nuo­trau­kos.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

So­li­džio­je, dau­giau kaip 400 pus­la­pių apim­ties Leo­no Ka­ra­liū­no kny­go­je „Iš kie­mo į di­dį­jį krep­ši­nį“, skir­to­je Jo­niš­kio krep­ši­nio 80-me­čiui ir pa­ra­pi­jos 480 me­tų ju­bi­lie­jui, iš­spaus­din­tos 903 per tre­jus me­tus au­to­riaus pa­da­ry­tos nuo­trau­kos. Jo­se už­fik­suo­ti krep­ši­nio sto­vai ar­ba len­tos, kai kur – tik lan­kai be tink­le­lio, dar kvė­puo­jan­tys žai­di­mo, va­di­na­mo ant­rą­ja Lie­tu­vos re­li­gi­ja, gy­vy­be.

Kai kur fo­tog­ra­fi­jo­se vyks­ta veiks­mas, ka­muo­lį į krep­šį mė­to vai­kai, suau­gę, ko­man­dos ir pa­vie­niai žmo­nės, ki­tur fo­tog­ra­fui pa­vy­ko už­fik­suo­ti tik pa­čią krep­ši­nio žai­di­mo įran­gą. Fo­tog­ra­fi­jos liu­di­ja, kad žais­ti krep­ši­nį Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jai mėgs­ta ir ran­da jam vie­tos kie­me, pie­vo­je ar net miš­ko aikš­te­lė­je.

Lei­di­ny­je lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie krep­ši­nio žai­di­mo užuo­maz­gas dar ma­jų ir ac­te­kų lai­kais, kai kau­čiu­ki­nis 4 ki­log­ra­mų svo­rio ka­muo­lys bū­da­vo mė­to­mas į kiau­ry­mę plokš­tu­mo­je. Pri­me­na­ma ir apie da­bar­ti­nio krep­ši­nio žai­di­mo su­ma­ny­to­ją Džeim­są Neis­mi­tą iš JAV, pa­sa­ko­ja­ma gau­siai iliust­ruo­ta se­no­mis nuo­trau­ko­mis Lie­tu­vos ir Jo­niš­kio krep­ši­nio is­to­ri­ja.

Iš šio lei­di­nio ga­li­ma su­ži­no­ti, kad kraš­tie­tis ra­šy­to­jas Jo­nas Avy­žius taip pat bu­vo aist­rin­gas krep­ši­nio ger­bė­jas, 1937–1938 me­tais su gru­pe­le bend­ra­min­čių or­ga­ni­za­vęs Mėd­gi­nų, Kram­pių, Po­šu­pių, Ke­pa­lių, Va­liū­nų kai­mų krep­ši­nio tur­ny­rus ir ne­tgi lei­do žur­na­liu­ką „Mėd­gi­nų krep­ši­nis“. Taip pat spaus­di­na­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­riaus Ru­si­jo­je Vy­gau­do Ušac­ko at­si­mi­ni­mai apie krep­ši­nį.

Au­to­rės nuo­tr.

KNY­GA: Kny­go­je „Iš kie­mo į di­dį­jį krep­ši­nį“ spaus­di­na­ma dau­giau kaip 900 fo­tog­ra­fi­jų su krep­ši­nio žai­di­mo vie­to­mis ra­jo­ne, krep­ši­nio gi­mi­mo, Lie­tu­vos krep­ši­nio is­to­ri­ja.

PA­DĖ­KA: Leo­nui Ka­ra­liū­nui už kny­gą ir pa­ro­dą dė­ko­jo šei­mų krep­ši­nio tur­ny­rų or­ga­ni­za­to­rius, klai­pė­die­tis Ka­zi­mie­ras Bud­rys, o Leo­nas Ka­ra­liū­nas pa­sta­rą­jį pa­svei­ki­no ir su 80-me­čiu.

TRI­TAŠ­KIS: Kul­tū­ro­lo­gas, tei­si­nin­kas, fo­tog­ra­fas Jo­nas Nek­ra­šius pa­ste­bė­jo, kad L. Ka­ra­liū­nas vėl „pa­tai­kė tri­taš­kį“, nes jo pa­ro­da ir kny­ga pui­kiai ga­li rep­re­zen­tuo­ti Lie­tu­vą pa­sau­ly­je, ypač ar­tė­jant 80-me­čiui, kai lie­tu­vių žai­dė­jai ta­po Eu­ro­pos čem­pio­nais ir vals­ty­bės šimt­me­čiui.

DIP­LO­MA­TI­JA: Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je Vy­gau­das Ušac­kas pa­ste­bė­jo, kad sa­vo dar­be krep­ši­nio dip­lo­ma­ti­ja jam ne kar­tą pa­dė­jo megz­ti ry­šius.

TI­KĖ­JI­MAS: Kny­gos rė­mė­jas Igo­ris Kups­tas sa­kė ti­kin­tis, kad net emig­ruo­jant tau­tie­čiams Lie­tu­va iš­liks, kol kie­muo­se bus žai­džia­mas krep­ši­nis.