
Naujausios
Devynios dienos – olimpiniu ritmu
Rojaus kampelis, žmonių paverstas sąvartynu. Tokią olimpinę sostinę Rio de Žaneirą pamatė Šiaulių plaukimo mokyklos direktorius, Lietuvos plaukimo federacijos narys Valerijus Belovas. Rio – ketvirtoji olimpiada, kurioje dalyvavo šiaulietis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Ruošė trasą
Iš Rio į Šiaulius V. Belovas grįžo vėlų antradienio vakarą, tad įspūdžiai – šviežutėliai.
Į olimpinę sostinę šiaulietis nuskrido rugpjūčio 5 dieną. Bilietus įsigijo dar prieš metus – už 900 eurų, vėliau bilietai kas mėnesį brango. Pigesnį skrydį rado iš Katovicų (Lenkija). Kelionė per Frankfurtą, San Paulą truko apie 15 valandų.
Rio V. Belovui – ketvirtoji savo akimis, o ne per televizorių matyta olimpiada. 2000 metais į Sidnėjų (Australija) vyko būdamas Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas. 2008 metais Pekine (Kinija) ir 2012 metais Londone (Didžioji Britanija) V. Belovas buvo tarptautinės plaukimo federacijos techninio komiteto narys – teisėjas. Teisėjavo 10 kilometrų maratono plaukimo atvirame vandenyje distancijoje.
Pasidarbavo ir šiemet – Rio talkino paruošiant olimpinę trasą ežere. Plaukimo atviruose vandenyse varžybos vyko rugpjūčio 15–16 dienomis, bet V. Belovas jų jau nebematė, nes išvakarėse išvyko.
Paklaustas apie daug diskusijų kėlusį užterštą Rio vandenį, šiaulietis juokiasi: „Tyrimai prieš varžybas visuomet būna geri!“
Bilietų yra
Saulė Rio de Žaneire kyla šeštą valandą, o šeštą vakare jau leidžiasi, tad temsta anksti. Oro temperatūra kelionės metu svyravo nuo 18 iki 28 laipsnių. Teko patirti ir uraganą – tą dieną buvo atšauktos irklavimo varžybos.
Miestas nesipuikuoja gausiomis olimpinėmis reklamomis. V. Belovas trauko pečiais: kam Rio de Žaneiras nėrė į olimpinę avantiūrą, jei nebuvo už ką?
Rytais plaukimo specialistas keliaudavo į baseiną, stebėdavo rytines programas, matė ir preliminarius rytinius lietuvių startus. Iš ryto salė būdavo užpildyta 50 procentų, vakare, 70–80 procentų. Panašiai bilietai buvo parduodami ir į kitas varžybas, tad perpardavinėtojų nesimatė.
Vakarais stebėti lietuvių pasirodymų vykdavo į fanų zoną. Ji – didžiulė, kaip stadionas, varžybos transliuojamos per 4 televizorius. Čia – saugu, stovi policijos būdelės, labai daug apsaugos. Patekti galima tik perėjus metalo detektorių – nuodugnią patikrą.
Vaikščiodamas po garsųjį Kopakabanos paplūdimį, V. Belovas užsuko pažiūrėti vyrų paplūdimio tinklinio rungtynių tarp Brazilijos ir Latvijos. Dėl bilieto nekilo jokių problemų: nusipirko vietoje prieš rungtynes.
Ankstesnėse olimpiadose V. Belovas turėjo kitokios patirties: teko pirkti visą paketą kartu su nepopuliariomis sporto šakomis. Taip stengtasi pritraukti žiūrovų.
Lito zona
Kadangi Rio gyventi buvo brangu, pasirinko priemiestį, esantį už 13 kilometrų nuo miesto ir maždaug už 30 kilometrų nuo oro uosto.
„Jei man būtų pasakę: „Užmerk ir atmerk akis – tu esi Rio!“, nebūčiau patikėjęs. Apie 80 procentų namų reikalauja kapitalinio remonto – atrodo taip, kaip mūsų baseinas iki renovacijos. Nuotaika, pamačius vaizdą, nepakilo“, – juokiasi V. Belovas.
Išsinuomoti „apartamentai“ – butas su dviem miegamaisiais, svetaine, virtuvyte 7-ajame aukšte – buvo su vaizdu į kitą namą.
„Pas mus apie tokį butą skelbime būtų rašoma: „Reikia remonto“. Indai, puodai riebaluoti, pradėjus plauti, vanduo į kanalizaciją nenubėga. Dingdavo elektra. Vandenį pirkdavome. Caro laikų televizorius rodė penkis kanalus, tik du – be trikdžių. Sienos plonutės, girdėti kaimynų gyvenimas.“
Pusryčius, pietus gamindavosi patys, nes bijojo apsinuodyti. Vakarienę valgydavo kavinėje, bet nerizikavo ir ypatingų vietinių patiekalų neužsisakinėjo.
Kainos, atkreipė dėmesį V. Belovas, Rio de Žaneire įperkamos. Pavyzdžiui, 4 šlaunelės kainavo 1 eurą. 1 euras prilygsta 3,6 realo, tad lietuviai jautėsi lyg patekę į lito zoną.
Pavojus – nusikaltėliai
Zikos viruso šiaulietis nesibaimino: „Pasiskaičiau, kad temperatūra pakyla savaitei. Važiavau žinodamas, kad gydytis nereikia, praeina savaime. Būna, Lietuvoje žmonės miršta ir nuo bitės ar širšės įgėlimo.“
Pavojingiau – kriminalinė kasdienybė. Pranešimai apie nusikaltimus į akis krito kasdien, tad keliauti būdavo nejauku. Pasirinkimas buvo nedidelis: daiktus pavojinga ir palikti, ir turėti su savimi, nes vietiniai daugiausiai taikosi į atvykėlius. Švarina „tvarkingai“ – ima ne viską, o pinigus, tad yra šansas išsaugoti dokumentus.
V. Belovas „taktiką“ pasirinko dar iš namų: pinigus nešiodavosi su savimi, bet turėjo „seifuką“, prisiūtą vidinėje kelnių pusėje.
Šiauliečiui pasisekė – į nusikaltėlių rankas nepateko. Kitaip nei amerikiečių plaukimo žvaigždė Ryan Lochte su komandos draugais, kuriuos apiplėšė policininkais apsimetę ir ginklu grasinę plėšikai.
Dėl didelio nusikalstamumo patys Rio gyventojai saugosi visais įmanomais būdais. Nuosavi namai aptverti tvoromis, virš jos išraizgyta spygliuota viela ar elektros laidai su įspėjamaisiais ženklais. Centre V. Belovas matė ir namų, saugomų plytinės sienos, betono ir stiklo šukių.
Sugadintas rojus
Rio de Žaneiro garsenybė ir visų turistų traukos centras – Korkovado kalnas ir Kristaus Atpirkėjo statula.
Pamatyti miesto panoramą V. Belovui du kartus sutrukdė žemi debesys. Galiausiai paskutinę dieną nusišypsojo sėkmė. Kelionę iki skulptūros šiaulietis vadina darbu, nes tam reikia pašvęsti pusę dienos. Eilėse teko stovėti po 2 valandas, nes giedresnę dieną į šį objektą suskubo visi.
„Pirmas įspūdis – gaila žemės kampelio. Jei išimtume miestą, matytume rojų. Žmonės iš rojaus padarė sąvartyną“, – sako V. Belovas. Nes prieš akis atsivėrė ne tik gamtos stebuklas, bet ir lūšnynų kvartalai – favelos. Nelegalios statybos, nelegalūs gyventojai. Kiek jų – nežinia.
Paradoksas: greta skurdo lūšnynų gyventojai kasdien mato kvapą gniaužiantį vaizdą į vandenyną ir garsųjį Kopakabanos paplūdimį. Tokios panoramos nė nesusapnuosi.
Žvilgsnis – į Tokiją
Rio de Žaneiro olimpiadoje aukštų pasiekimų tikėtasi būtent iš plaukikų. Bet aukščiausias pasiekimas liko R. Meilutytės septintoji vieta.
R. Meilutytės plaukimui, mano V. Belovas, greta kitų niuansų, įtakos turėjo trauma ir ažiotažas dėl J. Jafimovos, kuriai viešojoje erdvėje buvo skirta daugiau dėmesio nei kai kuriems Lietuvos olimpiečiams. „Startuos-nestartuos“ intriga, svarsto V. Belovas, ko gero, psichologiškai „užmušė“ Rūtą.
Po R. Meilutytės nesėkmės kritikos lavina užgriuvo plaukikės trenerį Joną Ruddą. Plimute, pas J. Ruddą, treniravosi ir buvusi „Delfino“ auklėtinė Eva Gliožerytė.
Vienmetei su R. Meilutyte Evai karjerą teko sustabdyti dėl patemptos nugaros. Pusę metų ji beveik neplaukė, rezultatai krito. Prieš savaitę sportininkė išvyko į JAV.
„Ji motyvuota, sakė, jog bandys plaukti“, – sportininkės žodžius perduoda V. Belovas.
Pasak plaukimo mokyklos direktoriaus, Šiauliuose tebesijaučia plaukimo pakilimo banga. Norinčiųjų plaukti yra tiek, kad galėtų priimti dar du trenerius.
Dabartinė Šiaulių miesto plaukimo viltis – metais už R. Meilutytę vyresnis Valdas Abalikšta.
Asmeninės nuotr.
OLIMPIADA: Rio de Žaneiras Valerijui Belovui – ketvirtoji olimpiada, kurioje dalyvavo.
AISTRUOLIS: Valerijus Belovas Rio de Žaneire, Fanų zonoje.
Jono TAMULIO nuotr.
VADOVAS: Šiaulių plaukimo mokyklos direktorius, Lietuvos plaukimo federacijos narys Valerijus Belovas sako, jog dalyvavimas olimpiadoje jam – tarsi kvalifikacijos kėlimo kursai.
EPA-ELTA nuotr.
SAMBA: Rio de Žaneiro olimpiada neapsieina be sambo ritmų. Prieš olimpinių žaidynių maratono startą – sambos šokėjų pasirodymas.
SAUGUMAS: Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių saugumą bando užtikrinti apie 85 tūkstančiai policininkų.