
Naujausios
Neįgalieji sulauks daugiau paslaugų
Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro kolektyvas laimėjo Europos Sąjungos finansavimą ir kitais metais neįgaliems rajono žmonėms pradės teikti integralią pagalbą namuose. Tokių paslaugų pakruojiškiai prašė ne vienerius metus.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Slaugytojai ateis į namus
„Jau prieš kurį laiką sužinojome, kad mūsų kolektyvo parašytas projektas laimėjo atranką. Ketinome jį pradėti jau šiemet, bet užsitęsė įvairūs derinimai institucijose, dar tikslinama ir centrui skirta pinigų suma. Todėl projektą vykdyti imsimės nuo 2017-ųjų pradžios, o slaugytojai į pagalbos reikalingų žmonių namus atvyks nuo ateinančio balandžio“, – sakė centro direktorė Laimutė Kazokaitienė.
Projekte numatyta teikti paslaugas (slaugą bei dienos globą) namuose žmonėms, kuriems nustatytas slaugos poreikis. Tokių pretendentų jau yra dvi dešimtys.
Direktorė informavo, jog slaugos paslauga bus nemokama, o už dienos globą teks mokėti. Kainą turės patvirtinti rajono Taryba. Naujosios paslaugos bus teikiamos darbo dienomis.
„Paslaugų laiką stengsimės tiksliau nustatyti kiekvienu atveju, kad būtų patogu žmonėms. Projekto tikslas – siekti, kad įstengiantys savarankiškai gyventi pakruojiškiai, gaudami reikalingas paslaugas namuose, kuo ilgiau galėtų būti juose, o ne slaugos įstaigose“, – sakė L. Kazokaitienė.
Daugiau nei dvejus su puse metų vyksiančiame projekte numatyta įdarbinti dvylika žmonių.
Analogiški socialinės slaugos ir globos projektai jau kelerius metus vykdomi Telšių, Radviliškio, Pasvalio rajonuose.
Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro specialistės vyko į šiuos rajonus pasisemti patirties.
Iki šiol centre buvo teikiamos tik pagalbos namuose paslaugos: atvykstančios centro darbuotojos nuperka ir atveža globojamiesiems maistą, jį gamina, tvarko namus, sumoka mokesčius. Kokios pagalbos reikia, tariamasi kiekvienu atveju – priklauso ir nuo ligonio poreikių, ir nuo finansinių galimybių. Nes paslaugos – iš dalies mokamos.
Dvylika specialisčių padeda maždaug pusantro šimto įvairaus amžiaus žmonių, turinčių specialiųjų poreikių. Anot L. Kazokaitienės, padėjėjos – daugiausiai vidutinio amžiaus moterys. Dirbti tokį darbą kol kas nepageidavo nė vienas vyras.
Darbuotojos kelia kvalifikaciją kursuose. Be kitų žinių, jos mokomos ir suvaldyti stresą.
Neįgaliaisiais rūpinasi artimieji
Neįgalius namuose gyvenančius žmones rajone dažniausiai slaugo artimieji. Arba samdo slaugytojus, tardamiesi asmeniškai.
Rajono gyventojai „Pakruojo kraštui“ ne sykį pasakojo apie kaimynus, giminaičius, metų metais pasiaukojančiai prižiūrinčius sunkių negalių ištiktus šeimynykščius. Ne apie vieną tokį slaugytoją sakė „jam/jai reikėtų paminklą statyti“. Nes ligonio poreikiai diktuoja visą gyvenimą: kai kurių neįgaliųjų be priežiūros negalima palikti nė trumpam. Tad net trumpam išeiti tvarkyti reikalų (sumokėti mokesčius, apsipirkti ar panašiai) globėjai gali, tik radę, kas juos pavaduotų. Dažniausiai prašoma kaimynų ar giminaičių pagalbos.
Ne vienam slaugytojui ir pačiam pašlyja sveikata: prižiūrimą nevaikštantį ligonį prisieina kilnoti namiškiams, juodą darbą padaro ir nuolatinis stresas.
Daugiau dėmesio sau globėjai gali skirti, jei atsiranda galimybė neįgalųjį kuriam laikui paguldyti stiprinti sveikatos medikų priežiūroje – į Pakruojo ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.
Darbas pasirodė per sunkus psichologiškai
Kad paslaugas neįgaliesiems teikiančioms darbuotojoms Pakruojyje ne šiaip organizuojami streso valdymo mokymai, liudija Anglijoje dešimtmetį gyvenančios pakruojiškės istorija.
Rita (vardas pakeistas) kurį laiką dirbo priežiūros paslaugas neįgaliesiems teikiančioje firmoje.
„Anglijoje pagalbos neįgaliesiems tradicijos labai senos, išplėtota įvairiausių paslaugų bei lengvatų sistema. Savivaldybės perka neįgaliesiems paslaugas iš tuo užsiimančių įmonių. Reikalavimai norintiems jose įsidarbinti nedideli – laisvai kalbėti angliškai ir būti komunikabiliu, o alga – gera. Todėl socialinių paslaugų firmose dažnai dirba emigrantai“, – „Pakruojo kraštui“ pasakojo Londono priemiestyje gyvenanti Rita.
Ji susiviliojo tokiu darbo pasiūlymu. Išklausė specialius priežiūros darbuotojo kursus, kainavusius tris šimtus svarų sterlingų. Buvo paskirta sunkią negalią turinčios trisdešimtmetės prižiūrėtoja, gyvenančia ligonės namuose.
„Mano globotinė gyveno su sena močiute, nebeturinčia jėgų pasirūpinti anūke. Savivaldybė nupirko joms priežiūros paslaugas. Ligonė buvo socialinė klientė. Mano pareiga buvo ne tik ją prausti, kilnoti iš lovos į vežimėlį ir atgal, bet ir tvarkyti namus, lydėti į parduotuves ar pasivaikščioti po miestą. Net jų šuniuką vedžiodavau. Darbas nebuvo fiziškai sunkus: namuose užteko įrenginių, palengvinančių nevaikštančio žmogaus priežiūrą. Darbo valandos įkainis – dvigubai didesnis už anglišką minimumą. Nereikėjo mokėti už gyvenamą plotą prižiūrimosios namuose, buvo skiriami maistpinigiai. Uždirbau tikrai gerai“, – pasakojo Rita.
Bet po kelių mėnesių mergina darbo atsisakė.
„Gražiai bendravome su ligone ir jos močiute. Tačiau neužilgo jos į mane ėmė žiūrėti, lyg į šeimos narę. Kai laisvadieniais ruošdavausi išeiti susitikti su draugais ar kur pasilinksminti – sulaukdavau priekaištų. Net kasdien man priklausančiomis „asmeninėmis“ valandomis močiutė tai arbatos kviesdavo, tai vėl ką sugalvodavo. Kad tik būčiau su jomis“, – prisimena kraštietė.
Šuniuko vedžiojimas Ritai liko vienintele proga pailsėti psichologiškai. Nuolatinė įtampa netruko atsiliepti: mergina tapo nervinga, atsirado bendravimo problemų.
„Draugai pastebėjo pokyčius, susirūpino – kas man darosi? Supratau, kad „čiuožia stogas“, kad nebegaliu toliau gyventi taip, tarsi visiškai priklausyčiau toms dviems moterims. Suprantu, kad jos buvo išalkę bendravimo, dėmesio. Bet man pasirodė per sunku – tai buvo jau ne darbas, o pasiaukojimas“, – sako Rita.
Autorės nuotr.
TRADICIJA: 14-ojo amžiaus pilyje Anglijoje saugomas senovinis vežimėlis liudija apie šios šalies ilgaamžę pagalbos neįgaliesiems tradiciją.
PLĖTRA: Nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Laimutė Kazokaitienė laukia derinimų pabaigos – kad prasidėtų paslaugų rajono neįgaliesiems plėtra.