Naujausios
Visuomenės sveikatos biuro specialistai, prevenciškai šviesdami ir auklėdami rajono visuomenę, šiemet itin daug dėmesio skyrė burnos susirgimams ir jos higienai. Vaikų lopšelių-darželių auklėtiniams, rajono mokyklų pradinukams vesti mokymai, kaip teisingai prižiūrėti savo dantis, kokią funkciją jie atlieka ir t. t.
O ar įmanoma sveiką šypseną išsaugoti suaugusiems?
Kas mums nusako, kokia yra mūsų burnos ir joje esančių dantų būklė? Odontologai, burnos higienistai… Ar reikia šalinti „protinius“ dantis? Ar implantai – sveikos burnos ženklas? Ar fluoras pastoje tikrai kenkia dantims?
Pasak lektorės, skirtingai nei vidaus organų, visos dantų ligos – pradedant ėduonimi ir baigiant periodonto, dantenų susirgimais, yra kontroliuojamos bet kurioje ligos stadijoje. Daugelio šių ligų ir net brangaus gydymo odontologo kabinete tikrai galima išvengti, jei laiku išmokstama tinkamai ir teisingai prižiūrėti savo dantis.
Pasak Ž. Sakalauskienės, tik tėvai atsako už vaikų dantų būklę iki tol, kol vaikams sukaks 10 metų. Kol vaikas nemoka gražiai rašyti, tol jis neišmoksta ir teisingai valyti savo dantų. Todėl, pasak mokslų daktarės, būtent iki tokio amžiaus vaikų dantimis rūpintis ir juos valyti vaikams privalo tėvai, kurie visiškai atsako už savo vaikų dantų sveikatą.
– Kai vaikai pradeda lankyti darželį, mokyklą, kartą metuose įstaigos reikalauja pristatyti pažymą apie sveikatos, taip pat ir dantų, būklę. Tėvai, taupydami laiką, ieško pažinčių, kad tą pažymą „susiveikti“, taip falsifikuodami duomenis. Nieko čia neapgausi – tiesiog būtina realiai kartą metuose, net kai esi visiškai sveikas, pasitikrinti savo dantų būklę. Tada išvengtume uždelstų susirgimų, kuriuos gydyti kainuoja tikrai brangiai, – sakė viešnia.
Medicinos mokslų daktarė stebisi, kad lietuviai, vengdami profilaktinių priemonių vėliau ramiai moka "baisius" pinigus už implantus. „Implantai – paskutinė stadija. Kas blogai prižiūri savo burną ir dantis, nepaiso taisyklingos ir teisingos priežiūros, išties, laukia tik implantai. Bet, sukišus tūkstančius eurų į burną, nereikia galvoti, kad dabar jau esate ramūs. Priešingai – implantams reikia dar didesnės priežiūros ir įgūdžių, daugiau laiko nei dantims. Implantai patys savaime nieko neišsprendžia. Priešingai, jei žmogus neišmoksta tinkamai, kaip ir savo turėtų dantų, implantų prižiūrėti, laukia dar didesnės problemos. Ir jos, beje, dabar ryškėja – odontologai vis dažniau susiduria su implantus nešiojančiais pacientais, kuriems iš pradžių vystosi minkštųjų audinių uždegimas, kuris pereina į žandikaulio kaulą. Ir stebimas vis didesnis procentas tokių susirgimų, nors implantai į Lietuvą atkeliavo ne taip ir seniai, tačiau išmokus tinkamai ir taisyklingai implantus prižiūrėti , implantai paprastai problemų nekelia“, – pastebi mokslų daktarė, dalinusi patarimus, kaip galima ilgiau išsaugoti savo natūralius dantis.
Patyrusi mokslų daktarė ypatingai patarė saugoti krūminius dantis ir apgailestauja, kad už jų išrovimą niekas nebaudžia. Mat, pašalinus vieną, ateity dar reikės paaukoti du dantis, tuščią vietą užpildant dirbtiniu. Nieko nedaryti yra rizika, mat dantys juda link tuščios vietos, tad randasi dantų ir audinių ligų.
Anot lektorės, išimamus paprasčiausius protezus visai nebūtina nakčiai išsiiimti ir merkti į stiklinę su vandeniu. Tai greičiau psichologinis įsitikinimas – leisti dantenoms pailsėti. Nieko panašaus. Jei protezas spaudžia, trina, būtina įvertinti, gal jis nebetinkamas, gal turi defektų, gal reikia gaminti naują…
Į auditorijos klausimą, ar būtina šalinti „protinius“ dantis, kas pastaruoju metu yra tarsi norma ar mados reikalas, atsižvelgiant į komentarus, kad šie dantys jokios funkcijos neatlieka. Pasak Ž. Sakalauskienės, „protinių“ dantų šalinti nereikia, o sugedusius reikia gydyti, o ne rauti. Kitas klausimas, jei prie to danties odontologas negali prieiti, tokiu atveju nieko kito nelieka – tik šalinti.
Kalbėdama apie silantus, kurie dedami į vaikų dantų vageles apsaugai nuo ėduonies, gydytoja siūlė nepamiršti šios profilaktinės priemonės saugant mažųjų dantis. Kai kurių paskaitos besiklausiusiųjų pastebėjimu, kai kurie silantai vaikams iškrenta ir teiravosi, kodėl taip atsitinka.
Patyrusi medikė patikino: iškritusiems silantams yra tik vienas paaiškinimas: arba prastos medžiagos, arba buvo prastai uždėti.
Lygiai taip pat medicinos mokslų daktarė kalbėjo ir apie plombas. „Šiuolaikinės dantų prombos pačios nekrenta, nes tai neįmanoma. Priežastis, kodėl vis dėlto taip nutinka, vienintelė – blogai įdėta, nesilaikant techninės instrukcijos,“ – tikino gydytoja ir lektorė.
Viešnia iš Kauno susirinkusiems joniškiečiams paneigė dar vieną mitą, kad pagrindinėje dantų priežiūros priemonėje – pastoje – negali būti fluoro, nes jis neva yra toksiška medžiaga, nuo jo emalis krentantis gabalais.
– Nieko nespręskim iš kokio nors vieno vieninteliko atvejo. Priešingai. Mokslo įrodyta ir patvirtinta, kad fluoras yra vienintelis, apsaugantis nuo dantų ėduonies. Ir tai patvirtinta akivaizdžiais įrodymais. Ir fluoro poreikis mūsų dantims tuo yra didesnis, kuo didesnis karieso aktyvumas. 1 grame dantų pastos, kurią perkate, turi būti 1.5 mg fluoro jonų arba 0.3 proc. natrio fluorido, vaikams nuo 2 iki 6 metų amžiaus iki 1mg/1g pastoje arba 0,2 proc. natrio fluorido. Įmanomos ir terapinės fluoro dozės, kurios du-tris kartus didesnės , tačiau tokia pasta reikalinga vyresnio amžiaus pacientams su daugybiniu šakniniu kariesu. Fluoras dantims ir jų sveikatai yra būtinas, – pasakojo lektorė.
Viešnia patarė nesibaiminti ir dantų balinimo procedūros. Mat nuo 30-35 metų dantys praranda savo natūralų grožį – dyla emalis, prarandama tekstūra, kinta spalva. Todėl balinimo procedūra yra yra ne kas kitas, o žmogaus atjauninimas. Mat nieko nėra gražiau už natūralių dantų baltumą.