Naujausios
Spalio 15 d. „Sidabrės“ numeryje:
--- „Metų ūkio 2022“ nominantas, Plikiškiuose ūkininkaujantis 75-erių Viktoras Pamparas kaip blogiausią košmarą prisimena laikus, kai jo dvi fermos buvo paverstos niekais. Vieną jų sugriovė siautėjusi audra, kitą sudegino kilęs gaisras. O dabartinėje ūkininko gamybinėje bazėje kadaise buvo laikoma 500 kiaulių, iš jų – 84 motininės... Šios nelaimės ūkininką privertė keisti gamybinę kryptį – iš gyvulininkystės tapo augalininkystės ūkiu, kuriame puikų derlių nokina kviečiai, miežiai, rapsai, kvietrugiai, žirniai... Palaidojęs sugriautos fermos likučius, ūkininkas pagilino priešgaisrinį tvenkinį, supylė kalveles ir jose įkūrė žydintį sodą, kuriame jau uogas ir vaisius nokina dvi kriaušės, dvi slyvos, šeši krūmai šilauogių, 20 obelaičių bei 22 penkių rūšių riešutmedžiai…
--- "Sidabrėje" jau rašėme apie spalio 4 d. Žagarės seniūnijoje kilusį gaisrą, kurio metu Domeikių kaime degė Labdaros paramos fondui „Prieglobstis“ priklausantis ūkinis pastatas. Siaučiant stipriam vėjui ugniagesiams buvo labai sudėtinga suvaldyti vis atsinaujinančius gaisro židinius, šakėmis reikėjo perkasti ir perlieti vandeniu didžiulį plotą. Gaisrą malšinantys gelbėtojai pagalbos paprašė savo kolegos iš Skaistgirio – šiuo metu tėvystės atostogose esančio Arvydo Kaikario, namuose sūpuojančio naujagimę.
– Paskambino 4-osios pamainos vadas Bartas Jurkevičius ir paprašė pagalbos. Tuo metu buvau likęs namuose vienas su dukryte. Kai tik sulaukiau žmonos iš darbo, sėdau į teleskopinį krautuvą ir išlėkiau, – prisimindamas tos dienos popietę pasakoja Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Arvydas Kaikaris, nelaimės akivaizdoje nepagailėjęs nei savo laiko, nei nuosavos technikos ir net lėšų kurui.
--- Šiemet Joniškio geležinkeliui sukako 106 metai. Didinga jo istorija, menanti siauruko laikus (statytas 1913-1914 m.) ir maršrutu „Joniškis–Žeimelis“ kartą per parą kursavusį 4-5 vagonų, kiekviename apie 20 vietų, keleivinį traukinuką. Iki šiol gyvi pasakojimai, kad 19 kilometrų per valandą greičiu puškavusį traukinuką galėjai pasivyti, o pasivijęs – ir įšokti… Reikia tik įsivaizduoti, koks brangus šiandien būtų tas malonumas, mat iki Žeimelio nuvažiuoti ir grįžti (apie 60 kilometrų) prireikdavo net 2 tonų anglies! O štai prekes – daugiausia žemės ūkio produkciją – tuo pačiu siauruko maršrutu gabendavo iki šešių reisų per parą. Kone pusę amžiaus – nuo 1960-ųjų iki 1997-ųjų – Joniškio geležinkelio stoties kasoje dirbusi joniškietė Vida Stonienė tebesaugo ir liūdnus, ir linksmus nutikimus, ir virte virusį geležinkeliečių gyvenimą.
Plačiau bei kitos rajono naujienos šeštadienio laikraštyje.