Naujausios
VERSLO KLASĖ
Nuo 9 iki 200 ha
Žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“ veiklą prieš šešerius metus atkūrę jo dalininkai pirmais metais pasėdo 4,5 ha morkų ir tiek pat raudonųjų burokėlių. Rudenį nukasta 500 tonų daržovių. Pernai kooperatyvas daržoves jau augino 200 ha plote, o rudenį fiksavo rekordinį – apie 12 tūkst. tonų – derlių.
Pasak kooperatyvo agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, 85 proc. užaugintos produkcijos sudaro raudonieji burokėliai, kurių didžioji dalis išvežama perdirbti į Vydmantuose (Kretingos r.) esančią daržovių perdirbimo įmonę „Jovaigė“, kuri pagal savo veiklos apimtis Europoje užima penktą vietą. „Jakiškių“ kooperatyvo laukuose užaugintų, „Jovaigės“ termiškai apdorotų ir vakuume įpakuotų burokėlių galima nusipirkti ir Joniškio prekybos centruose. Tačiau didžioji dalis šių daržovių vis tik eksportuojama.
Raudonuosius burokėlius kooperatyvo sunkvežimiai veža ir į „Kėdainių konservų“ fabriką, kur gaminamos konservuotos sriubos, taip pat Latvijos bei Kauno vaisių ir daržovių perdirbėjams.
Iki vasario pabaigos parduota pusė užauginto derliaus, tad prekyba praėjusių metų derliumi tęsis iki pat vasaros pradžios.
Didins svogūnų plotus
Pasak D. Stonio, raudonųjų burokėlių pasiūla rinkoje sparčiai išaugusi, nes augintojų gretos kasmet didėja. Tad kooperatyvas „Jakiškiai“ šiemet auginamų burokėlių plotus žada mažinti. Užtat nusiteikę didinti svogūnų laukus. Jei ankstesniaisiais metais svogūnus augindavo 15 ha plote, tai pernai jie jau derėjo 30 ha žemės plote. Balandžio viduryje kooperatyvo laukuose prasidės ir svogūnų iš sertifikuotų sėklų sėja ir jų plotas šiemet sieks 35 hektarus.
Beveik visą svogūnų derlių iš sandėlio Gataučiuose išperka prekybininkai iš įvairių šalies ir Latvijos vietovių.
Morkos auginamų daržovių asortimente čia užima mažiausią kiekį. „Rinka reikalauja nuplautų, o mes tokių pasiūlyti kol kas negalime. Kol neįsigyta jų plovimo įranga, morkų auginti didesniame kaip 4 ha plote tikrai neketiname. Tačiau ruošiamės: jau paruoštas projektas statyti naują pastatą-plovyklą, yra patvirtinta nacionalinė finansinė parama jam įgyvendinti. Tada ir morkas auginsime 40-50 ha plote,“ – resursų kooperatyvui toliau augti ir didinti pajamas mato kooperatyvo agronomas.
Naujam derliui – nauja saugykla
Kooperatyvo bazėje kyla nauja daržovių saugykla, kuri rudenį galės sutalpinti ir saugoti 3,5 tūkst. tonų daržovių. Iki šiol tarnavusi 1,5 tūkstančio tonų talpos saugykla jau netenkina išaugusių žemės ūkio kooperatyvo poreikių, tad nuo rudens iki pavasario derlių tekdavę saugoti senoviniu būdu – kaupuose. Pasak kooperatyvo dalininko D. Stonio, tai nėra progresyvus ir patikimas būdas.
Savo veiklai plėsti ir modernizuoti kooperatyvas yra pasinaudojęs ne viena europine ir nacionaline parama, praktiškai visas daržovių auginimas yra mechanizuotas.
Pajamos didesnės, bet ir darbo daugiau
Darius Stonis teigia, kad žemdirbiai iš to paties žemės ploto, augindami daržoves, gauna penkis kartus didesnes pajamas nei grūdininkai. Tačiau daržovių kainos kreivės itin smarkiai šokinėja ir kartais netgi tampa neprognozuojamos. Ne problema daržoves užauginti – didžiausias iššūkis jas užauginus išlaikyti ir parduoti.
Užaugintas daržoves išsaugoti irgi kainuoja, kainuoja vėliau jas rūšiuoti, fasuoti ir laiku pristatyti užsakovui. Beveik kasdien įvairiomis kryptinis kooperatyvo sunkvežimiai su izoterminėmis saugyklomis išveža po 24 tonas daržovių.
Produkcijai – GLOBAL standartas
Intensyvėjanti žemės ūkio gamyba kelia didelę grėsmę gamtai ir vartotojų sveikatai. GLOBALG.A.P. standartas, palaikantis maisto saugą ir skatinti aplinkos saugą, yra savanoriška ir nepriklausoma maisto saugos užtikrinimo sistema pirminei žemės ūkio gamybai. Tokiu standartu paženklintos ir kooperatyvo „Jakiškiai“ daržovės.
– Pirkėjai jaučiasi saugesni, kai žino, kas daržoves augino, kur augino, kada sėjo, kada derlius nuimtas ir panašiai. Ši sistema taip pat turi ir tam tikrų higieninių ir sanitarinių reikalavimų. Tad GLOBALG.A.P. standartas, kurį turi ir mūsų daržovės, užtikrina kokybę, – sako D. Stonis.
Kooperatyve „Jakiškiai“ daržovės taip pat auginamos pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP). Tokių daržovių kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus, jas auginant naudojami tik minimalūs, augalų vegetacijai būtini trąšų kiekiai, apskaičiuoti pagal dirvos laboratorinių tyrimų rezultatus bei maisto medžiagų balansą. Ribotai naudojamos apsaugos priemonės, nenaudojamos kenksmingos aplinkai toksiškos augalų apsaugos priemonės.
– Gyventojai dažnai mano, kad daržovių ir vaisių išlaikyti iki kitos vasaros, jų neapdorojus chemikalais, pesticidais, neįmanoma. Galiu drąsiai patvirtinti, kad tai mitas. Kaip tik , jei panaudotume daugiau pesticidų, mums patiems būtų blogiau – daug daržovių dėl azoto, kuris turi daug nitratų, saugant per žiemą supūva. Augintojui – vieni nuostoliai. Atvirkščiai, savo dirvoms tręšti naudojame kuo mažiau chemijos. Vienais metais jas labai praturtinome iš Šiaulių regiono žaliųjų atliekų tvarkymo sąvartyno parsivežtu organiniu kompostu, kurį maišėme su grybų kompostu. Jau buvo kilusi mintis patiems savo laukuose gamintis kompostą iš žaliųjų atliekų, kurios yra surenkamos rajone, tačiau, ėmus plačiau šia galimybe domėtis ir gilintis, susidūrėme su įstatyminės bazės kliūtimis“, – „Sidabrei“ pasakoja Darius Stonis.