
Naujausios
ŠIAULIŲ OLIMPIEČIAI
Jonas Spudis ruošiasi parolimpiniam startui
37 metų šiaulietis lengvaatletis, ieties metikas Jonas Spudis rugsėjo 1-ąją kartu su kitais parolimpiečiais vyks į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes. Sportininkui ir Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro treneriui ši olimpiada – laukta ir užsitarnauta nelengvu darbu.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Geriausiųjų dešimtuke
Tai, kad Jonas Spudis vyks į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes, paaiškėjo tik prieš gerą mėnesį. Tarptautinis parolimpinis komitetas Lietuvai skyrė dvi papildomas kvotas.
„Kai atėjau į neįgaliųjų sportą, visada buvo svajonė patekti į aukščiausio rango varžybas. Treneris Deimantas Jusys sakydavo, kad yra šansų patekti ir į parolimpines, tereikia siekti rezultatų“, – paklaustas, ar tikėjosi patekti į žaidynes, sako J. Spudis.
Pasak sportininko, neįgaliųjų sporte vien įvykdyti parolimpinį normatyvą neužtenka. Kvotos dalyvauti žaidynėse šaliai skiriamos pagal gyventojų skaičių ir neįgaliųjų sportininkų pasiekimus.
„Prieš dvejus metus Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojome du aukso medalius. Tai mums garantavo mažiausiai dvi vietas parolimpinėse žaidynėse. Tikėjomės, kad gausime dar bent vieną vietą, tačiau atsitiko dar geriau – gavome dvi vietas. Lietuvos parolimpinis komitetas atrinko keturis sportininkus, turinčius aukščiausią reitingą ir galinčius geriausiai pasirodyti. Taip tarp tų keturių patekau ir aš“, – sako lengvaatletis.
Tai, kad yra vertas atstovauti Lietuvai, J. Spudis įrodė ir birželį Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate. Ietį sportininkas nusviedė 52,72 metro, pagerino Lietuvos rekordą ir iškovojo antrąją vietą.
Pernai J. Spudis IWAS pasaulio žaidynėse tapo ieties metimo čempionu. 2014 metais Europos čempionate iškovojo aukso medalį. Pasaulio reitinge lengvaatletis užima septintąją vietą.
Stiprioji rungtis
Pietų Amerikos žemyne J. Spudžiui lankytis dar neteko, tačiau apie keliones po Rio de Žaneirą ar Braziją dar negalvoja. Pirmiausia – varžybos, tada, jeigu bus laiko, gal ir pakeliaus.
Ieties metimo varžybos numatytos rugsėjo 14 dieną. Varžybų teks laukti dvi savaites, tačiau J. Spudis sako, kad bus laiko pasiruošti, adaptuotis prie laiko pasikeitimo ir klimato.
J. Spudis atėjęs į neįgaliųjų sportą bandė stumdyti ir rutulį, tačiau sako taip su juo ir nesusidraugavęs. Dabar dalyvauja tik ieties metimo rungtyje.
„Su ietimi aš draugauju nuo vaikystės. Būdamas paauglys dalyvaudavau Lietuvos pirmenybėse. Baigęs mokyklą įstojau į Šiaulių universitetą, kūno kultūros specialybę, ir pradėjau daugiau kultivuoti daugiakovę, kur viena iš rungčių yra ieties metimas. Tai būdavo mano stiprioji rungtis“, – pasakoja J. Spudis, buvęs Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys.
Po nelaimės
Prieš maždaug penkerius metus autoavarijos metu šiaulietis patyrė stuburo traumą. Jos pasekmė – kairės kojos paralyžius. Žemiau kelio sportininko koja prastai funkcionuoja.
Mesdamas ietį J. Spudis turi saugotis sukamųjų juosmens judesių. Ne tik dėl skausmo, bet ir dėl traumų. Taip pat apdairiai turi statyti kairę pėdą, nes neatsargus judesys – ir koja gali lūžti. Eidamas į treniruotes ir varžybas sportininkas apsijuosia specialiu diržu, saugančiu jo stuburą, o pėdai skirtas specialus įtvaras. J. Spudis sako, kad kiekviena diena mėtant ietį yra žingsnelis į priekį tiriant savo galimybes.
J. Spudžio fizinės negalės klasei yra priskiriami žmonės, turintys žemiau kelių traumuotas kojas. Šioje grupėje ne tik tokie sportininkai kaip jis, bet ir tie, kurie neturi pėdos, nešioja kojos protezus. Šiaulietis pastebi, kad sportininkai su protezais neretai būna už jį greitesni, laisviau ir tvirčiau juda.
Kadangi šiauliečio koja neamputuota, prieš čempionatus reikia atlikti sveikatos peržiūrą. Komisija tikrina, gal sportininkas pasveiko, gal užspaustas nervas jau funkcionuoja normaliai.
Trūko informacijos
Iki nelaimės J. Spudis Šiaulių lengvosios atletikos mokykloje dirbo vaikų treneriu. Į darbą grįžo ir po nelaimės. Dirbdamas su vaikais ir rodydamas jiems pratimus, J. Spudis pamatė, kad kai kuriuos judesius gali nesunkiai padaryti ir be skausmo.
Su neįgaliaisiais manieže dirbantis D. Jusys pastebėjo po traumos atsigaunantį kolegą ir pakvietė jungtis prie neįgaliųjų sportininkų. Treneris prisimena, kad prisikviesti J. Spudį į neįgaliųjų sportą buvo nelengva, tai pavyko padaryti 2014 metais, praėjus beveik trejiems metams po nelaimės.
Galbūt sunku buvo peržengti psichologinį barjerą? J. Spudis sako, kad tiesiog trūko informacijos, kas tas neįgaliųjų sportas, įsivaizdavo, kad reikia kone vežimėlyje sėdėti, kad galėtų ten dalyvauti.
Kai galiausiai ryžosi, gana greitai „įšoko“ tarp geriausių ieties metikų. Visgi nors ieties metimo techniką buvo jau seniai įvaldęs, tačiau sviesti jos visa jėga negalėjo. Tačiau pamažu J. Spudžio rezultatai kyla. Per dvejus metus asmeninį rekordą pavyko pagerinti nuo 42 iki daugiau kaip 52 metrų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IETIS: Lengvaatletis Jonas Spudis ietį mėto nuo vaikystės.
PASIRUOŠIMAS: Prieš treniruotes ir varžybas Jonas Spudis apsijuosia specialiu diržu, saugančiu stuburą nuo traumų.
NUOTAIKA: Lengvaatletis Jonas Spudis artėjančioms parolimpinėms žaidynėms ruošėsi stovykloje pajūryje, o iki išvykimo treniruosis Šiauliuose. Kelialapis į žaidynes – lauktas ir užsitarnautas nelengvu darbu.