Naujausios
ŠIAULIŲ OLIMPIEČIAI
Mindaugas Bilius į žaidynes norėtų vykti jau šiandien
Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės lengvaatlečiui Mindaugui Biliui jau bus antrosios. Sportininkas džiaugiasi, kad neįgaliųjų sporto lygis pasaulyje sparčiai kyla, vis daugiau dėmesio neįgalieji sportininkai sulaukia ir Lietuvoje. Šiemet šaliai parolimpinėse žaidynėse atstovaus net 13 parolimpiečių.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Laukimas
Šiuo metu Kaune parolimpinėms žaidynėms besiruošiantis šiaulietis lengvaatletis Mindaugas Bilius jau šiandien norėtų skristi į žaidynes ir greičiau sudalyvauti. Parolimpietis dalyvaus disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse.
Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės vyks rugsėjo 7–18 dienomis. Neįgalūs sportininkai iš viso pasaulio Brazilijoje turi susirinkti iki rugsėjo 1-osios. Tuo parolimpiada skiriasi nuo olimpiados. Iki žaidynių visi neįgalūs sportininkai turi apsigyventi olimpiniame miestelyje, praeiti sveikatos patikrinimus, dopingo kontrolę ir panašiai.
„Man tai nėra gerai, nes diskas bus rugsėjo 9 dieną, o rutulys – tik 14 dieną. Aišku, treniruosiuosi, bet gyventi varžybų atmosferoje yra sunku, emociškai pavargsti“, – sako sportininkas, jau turintis parolimpinių žaidynių patirties. 2012 metais jis dalyvavo Londono parolimpiadoje ir ten praleido net 20 dienų.
Žaidynių patirtis
M. Bilius sako, kad jausmai ir nusiteikimas prieš šias parolimpines žaidynes visai kitokie nei buvo prieš pirmąsias žaidynes.
„Kai važiuoji pirmą kartą, galvoji, kad čia kažkas tokio, kažkas įspūdingo, nes vyksta tik kartą per ketverius metus. Dabar, kai jau buvau ir parolimpinėse, ir du kartus pasaulio čempionatuose, galiu pasakyti, kad tai lygiai tas pats, tik parolimpinėse tenka ilgiau prabūti“, – sako sportininkas.
Visgi Londono parolimpinės žaidynės M. Biliui buvo įsimintinos ne tik tuo, kad buvo pirmosios.
„Į Londoną važiavau 2012-ųjų vasarą, o pradėjau sportuoti 2011 metų gruodį. Tą patį mėnesį sudalyvavau varžybose Dubajuje, rezultatai buvo neblogi ir „įšokau“ į parolimpines. Paskui dar kovo mėnesį buvo varžybos Tunise, birželio mėnesį – Europos čempionatas. Tapau čempionu disko ir rutulio rungtyse ir vasaros pabaigoje išvažiavau į parolimpines. Net nesupratau, kas vyksta“, – prisimena sportininkas.
Tiesa, disko ir rutulio rungtys sportininkui nebuvo svetimos ir anksčiau. Treniravosi Šiauliuose nuo paauglystės, tačiau netrukus po mokyklos baigimo išvyko į JAV, kur praleido beveik devynerius metus. Po Amerikoje patirtos avarijos M. Bilius grįžo į Lietuvą ir sustiprėjęs vėl pradėjo sportuoti.
Kažkada buvusiam sveikam ir varžybose dalyvavusiam su sveikaisiais pereiti į neįgaliųjų sportą buvo sunku, reikėjo peržengti psichologinį barjerą.
„Jau senokai esu susitaikęs, kad man neišeina 7 kilogramų rutulį stumti tiek, kiek stumdavau seniau. Dabar tiek turbūt stumiu 5 kilogramus. Žinau, kad yra taip, kaip yra. Reikia dirbti su savo kūnu“, – sako M. Bilius.
2013 ir 2015 metais vykusiuose pasaulio čempionatuose M. Bilius rutulio stūmimo rungtyje buvo antras. „Norėčiau per vieną vietą būti aukščiau“, – sako sportininkas ir priduria, kad bus nelengva, nes jo pagrindinis varžovas kinas labai stiprus ir turintis nemažai patirties. Londono parolimpiada jam buvo trečioji. Be to, atsiranda nemažai ir jaunų sportininkų.
Įspūdžiai iš Brazilijos
Rio de Žaneire M. Bilius lankėsi šių metų gegužę, kai vyko neįgaliųjų sporto lengvosios atletikos „Grand Prix“ vienas iš etapų. Lengvaatlečiai varžėsi tame pačiame stadione, kuriame vyks parolimpinės žaidynės. Tiesa, stadiono statyba tada dar nebuvo visiškai baigta.
Sportininkas džiaugiasi, kad Braziliją pamatė prieš žaidynes, – įspūdžiai ir emocijos nebetrukdys susikaupti svarbiam startui.
„Kai važiuoji į šalį, kurioje nesi buvęs, galvoji, kad gal daugiau ir nebeatvažiuosi, todėl norisi kuo daugiau pamatyti. O nuo įspūdžių emociškai pavargsti. Dabar jau žinau, kur važiuoju, ko tikėtis, todėl yra lengviau“, – sako sportininkas.
Vykdamas į Braziliją M. Bilius sako tikėjęsis kažko įspūdingesnio, gražesnio, įdomesnio. Jau oro uoste sportininkai buvo įspėti saugotis vagių ne tik gatvėje, bet ir viešbutyje.
Didžiausią įspūdį paliko Rio de Žaneiro dydis. Jau skrisdamas lėktuvu matė, kad miestas išsidėstęs didžiulėje teritorijoje. Labiausiai mieste norėjo pamatyti Kristaus Atpirkėjo statulą. Iki jos nuo viešbučio su taksi važiavo net pustrečios valandos. Beje, pasivažinėjimas su taksi po Rio beveik visą dieną lietuviams atsiėjo vos 70 eurų.
Iš tolo matė Rio de Žaneiro favelą – didžiulį skurdžių kvartalą su lūšnomis iš kartono dėžių, kuriame gyvena pustrečio milijono gyventojų. Didžiuliai miegamieji kvartalai aptverti aukštomis tvoromis. Į juos galima patekti tik pro saugomus vartus.
Teko paragauti neįprastų patiekalų. „Galvojome, kad tai apkepti bulvių ketvirčiai, prisidėjome abu su treneriu, ragaujame... kažkoks keistas skonis. Pradėjome aiškintis, kas tai, pasirodo, kepti bananai. Ir juos patiekia prie mėsos“, – stebėjosi sportininkas.
Į akis krito ir daug kur iškabinėti plakatai, stendai, informuojantys apie Zika virusą. Tačiau sportininkai išsiaiškino, kad mieste per daug baimintis šio viruso nereikėtų, nes uodai, kurie nešioja Ziką, daugiausia veisiasi džiunglėse.
Visgi paprastų uodų Rio išvengti beveik neįmanoma. Jų yra visur. Nors viešbučio kambario langai būdavo uždaryti, jų vis tiek kažkokiais būdais priskrisdavo. Vakarais prieš einant miegoti tekdavo paplušėti, kol visus išgaudydavo.
Gegužės viduryje olimpiniame miestelyje darbų pabaigos dar nesimatė, ir lietuviams buvo sunku patikėti, kad iki rugpjūčio brazilai spės viską padaryti.
„Kai grįžti į Lietuvą, pamatai, kad ji yra gražiausia. Pas mus žalia, pakankamai tvarkinga, baigėsi didelių nusikaltimų laikai ir tikrai gyvenam kaip normalūs europiečiai“, – sako M. Bilius.
Integracija
Parolimpinėms žaidynėms M. Bilius daugiausiai ruošiasi Kaune, rugpjūtį vyks į dviejų savaičių stovyklą Palangoje. Prieš savaitę Vokietijoje sudalyvavo viename iš paskutiniųjų „Grand Prix“ etapų.
Tačiau varžybų pasiruošimo etape sportininkui trūksta. Net ir sveikųjų sporto varžybos, kuriose neretai sudalyvauja M. Bilius, jau baigėsi.
„Didžiausias minusas neįgaliųjų sporte yra varžybų trūkumas. Kaip pritraukti vaikus, jaunimą į neįgaliųjų sportą? Jeigu treniruojiesi, tai nori ir varžybose dalyvauti. Lietuvoje neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatai vyksta du kartus per metus. Tai tikrai nėra daug“, – sako sportininkas.
M. Bilius tikisi, kad pasaulyje neįgaliųjų sportui tampant vis profesionalesniu, ir Lietuvoje neįgalūs sportininkai sulauks vis daugiau dėmesio ir geresnių sąlygų.
„Lietuvoje aš dalyvauju varžybose su sveikaisiais ir mane geranoriškai priima. Norėčiau, kad visiems neįgaliesiems taip būtų. Taip turėtų būti ir taip jau vyksta. Šiemet Europos lengvosios atletikos čempionate Amsterdame buvo prijungtos 6–7 neįgaliųjų rungtys. Manau, tai didelis žingsnis į priekį. Neįgaliųjų sporto tikriausiai didžiausia esmė ir yra, kad neįgalūs nesijaustų neįgaliais, o turėtų tas pačias galimybes kaip ir sveikieji“, – sako M. Bilius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ESMĖ: Parolimpietis Mindaugas Bilius: „Neįgaliųjų sporto tikriausiai didžiausia esmė ir yra, kad neįgalūs nesijaustų neįgaliais, o turėtų tas pačias galimybes kaip ir sveikieji.“