Rasa Drazdauskaitė: medalių reikia siekti garbingai

ŠIAU­LIŲ OLIM­PIE­ČIAI

Ra­sa Draz­daus­kai­tė: me­da­lių rei­kia siek­ti gar­bin­gai

Šiau­lie­tė leng­vaat­le­tė, ma­ra­to­no bė­gi­kė Ra­sa Draz­daus­kai­tė prieš sa­vai­tę su­grį­žo iš Ita­li­jos kal­nuo­se vy­ku­sios tre­ni­ruo­čių sto­vyk­los, kur kar­tu su ki­tais Lie­tu­vos olim­pie­čiais ruo­šė­si ar­tė­jan­čiai Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dai. „Šiau­lių kraš­tas“ spor­ti­nin­kę kal­bi­no trum­pam su­grį­žu­sią na­mo.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Į Bra­zi­li­ją – pir­mą kar­tą

– Ka­da iš­skren­da­te į Rio?

– Išsk­ren­du rugp­jū­čio 11 die­ną, 14 die­ną star­tas, o grįž­tam rugp­jū­čio 19 die­ną. Ne­su­da­ly­vau­siu nei ati­da­ry­me, nei už­da­ry­me. Olim­pia­dai ruo­šie­si ket­ve­rius me­tus ir no­rė­tų­si su­da­ly­vau­ti bent už­da­ry­me, bet šį kar­tą ne­pa­vyks.

Ir Pe­ki­no, ir Lon­do­no olim­pia­do­se ma­čiau tik už­da­ry­mo šven­tes. La­bai pa­ti­ko Lon­do­no už­da­ry­mas, at­va­žia­vo daug žvaigž­džių, bu­vo įspū­din­ga šven­tė.

– Nors tai ir tre­čio­ji jū­sų olim­pia­da, bet jau­du­lio tik­riau­siai yra?

– Jau­du­lys vi­sa­da yra ir bus. Daug­maž ži­nai sce­na­ri­jų, kas ir kaip. Nė­ra taip, kaip pir­mą kar­tą, kai va­žiuo­ji nie­ko ne­ži­no­da­mas. Nors da­bar vis­kas aiš­kiau, bet vis tiek įdo­mu, nes kiek­vie­na olim­pia­da vis ki­to­kia, ki­taip suor­ga­ni­zuo­ta, skir­tin­gos ša­lys. Nie­ka­da ne­su bu­vu­si Bra­zi­li­jo­je, to­dėl bus įdo­mu pa­ma­ty­ti ša­lį. Ka­dan­gi tai to­li­ma ša­lis, be to, daž­niau­siai ten bū­na karš­ta, ma­ra­to­no var­žy­bos ne­la­bai or­ga­ni­zuo­ja­mos.

– Da­bar ten žie­ma. Oras pa­na­šus kaip Lie­tu­vo­je. Gal oro są­ly­gos ne­bus la­bai pra­stos?

– Nie­ka­da ne­ži­nai, koks bus oras. La­biau­siai bi­jau drėg­mės, nes ta­da man bū­na sun­ku kvė­puo­ti.

– Ar te­ko do­mė­tis, ko­kia tra­sa bėg­si­te? Kiek ma­ra­to­ni­nin­kių da­ly­vaus var­žy­bo­se?

– Ži­nau, kad bus ke­tu­ri ra­tai po 10 ki­lo­met­rų, o rel­je­fo ne­la­bai ži­nau, ne­ma­nau, kad bus la­bai kal­nuo­ta. Var­žo­vių pa­sau­lio čem­pio­na­te bū­na apie 100, o olim­pia­do­je su­si­ren­ka dar dau­giau, bū­na tik­rai per 100 da­ly­vių, nes ki­tos ša­lys gau­na kvie­ti­mus, net jei ir ne­tu­ri aukš­tų re­zul­ta­tų.

– Tik­riau­siai ga­vo­te nu­ro­dy­mus pa­si­skie­py­ti prieš vyks­tant į olim­pia­dą ir kaip sau­go­tis ki­tų pa­vo­jų Bra­zi­li­jo­je?

– Ne­sis­kie­pi­jau, bet inst­ruk­ci­jas ga­vom, kaip ap­si­sau­go­ti nuo uo­dų, ga­vom purš­ka­lų, įspė­jo, kad ne­ger­tu­me ten van­den­tie­kio van­dens. Šiaip per daug dėl nie­ko ne­si­jau­di­nu, vi­sa­da gal­vo­ju, kad vis­kas bus ge­rai.

Do­pin­go kont­ro­lė griež­tes­nė

– Kai ku­rias ša­lis kre­čia do­pin­go skan­da­las. Kiek­vie­ną die­ną su­lau­kiam vis nau­jų ži­nių apie spor­ti­nin­kus, ku­riems ne­bus lei­džia­ma da­ly­vau­ti olim­pia­do­je. Gal kai ku­rio­se spor­to ša­ko­se neį­ma­no­ma be do­pin­go?

– Ne­ga­li­me taip sa­ky­ti. Vi­sa­me spor­te tai ver­da, ne­prik­lau­so­mai nuo spor­to ša­kos. Ša­lis ir val­di­nin­kai tu­ri su tuo tvar­ky­tis, su­griež­tin­ti do­pin­go kont­ro­lę, daž­niau tik­rin­ti spor­ti­nin­kus, ir to­kių da­ly­kų ne­bus. Bet jei­gu į vi­sa tai įsi­ve­lia val­di­nin­kai, ta­da vis­kas vyks­ta stam­biu mas­tu, kaip Ru­si­jo­je. Vi­sos ša­lys no­ri me­da­lių, bet jų rei­kia siek­ti gar­bin­gai.

Da­bar tai­syk­lės yra su­griež­tin­tos. Yra to­kia ADAMS sis­te­ma, ku­rio­je spor­ti­nin­kas kiek­vie­ną die­ną re­gist­ruo­ja­si ir pra­ne­ša, kur yra. An­ti­do­pin­go kont­ro­lė ga­li bet ka­da pas ta­ve at­va­žiuo­ti ir pa­tik­rin­ti.

Tik­ri­ni­mai tik­rai pa­sta­ruo­ju me­tu pa­daž­nė­ję. Bet ko­kio­se var­žy­bo­se ga­li pa­tik­rin­ti ir prieš star­tą, ir po var­žy­bų. Pa­vyz­džiui, Pe­ki­no olim­pia­do­je dėl do­pin­go tik­ri­no tik kai ku­riuos spor­ti­nin­kus, o jau Lon­do­no olim­pia­do­je, kiek ži­nau, – vi­sus. Ma­nau, kad ir šio­je olim­pia­do­je tik­rins kiek­vie­ną. Di­des­nė do­pin­go kont­ro­lė, ko ge­ro, tu­rės įta­kos ir re­zul­ta­tams.

Pa­si­ruo­ši­mas

– Ko­kie jums bu­vo šie ket­ve­ri me­tai be­lau­kiant olim­pia­dos?

– Prieš dve­jus tre­jus me­tus bu­vau trau­muo­ta, te­ko pra­leis­ti vi­są se­zo­ną. Da­bar, ačiū Die­vui, vis­kas ge­rai. Džiau­giuo­si, kad nie­ko ne­skau­da.

– Ne­se­niai vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo­te ket­vir­tą­ją vie­tą. Ar esa­te pa­ten­kin­ta to­kiu re­zul­ta­tu?

– Vi­sa­da ge­riau­sia pir­ma vie­ta – ne­tei­sia­ma (juo­kia­si). Bet re­zul­ta­tu esu pa­ten­kin­ta, as­me­ni­nį re­kor­dą pa­ge­ri­nau mi­nu­te. Ma­nau, pa­da­riau, ką ga­lė­jau tuo mo­men­tu. Sa­vo fi­zi­ne for­ma esu pa­ten­kin­ta. Li­ko pro­tin­gai dirb­ti iki olim­pia­dos ir vis­kas bus ge­rai.

– Pe­ki­no olim­pia­do­je bu­vo­te 34-a, Lon­do­ne – 27-a. Šio­je olim­pia­do­je tu­rė­tu­mė­te bū­ti dar aukš­čiau?

– Ti­kiuo­si, kad vis­kas bus ge­rai ir bū­siu aukš­čiau, bet pro­gno­zuo­ti ne­ga­liu. Ma­ra­to­no ne­nus­pė­si. Re­zul­ta­tą le­mia ir spor­ti­nin­ko būk­lė, ir oro są­ly­gos. Vie­ni ge­riau pa­ke­lia karš­tį ir drėg­mę, ki­ti – pra­sčiau. Jei­gu tu­ri ge­rą as­me­ni­nį re­zul­ta­tą, dar ne­reiš­kia, kad ir olim­pia­do­je ge­rai bėg­si. La­bai daug kas pri­klau­so ir nuo pa­si­ruo­ši­mo.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sto­vyk­lą, iš ku­rios ne­se­niai grį­žo­te.

– Bu­vau Ita­li­jo­je, kal­nuo­se, še­šių sa­vai­čių tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­je. To­kio­je il­go­je sto­vyk­lo­je bu­vau pir­mą kar­tą. Kar­tu tre­ni­ra­vo­si ir ma­ra­to­ni­nin­kai, ir ėji­kai. Džiau­giuo­si, kad sto­vyk­lo­je tu­rė­jau tre­ni­ruo­čių par­tne­rį kau­nie­tį Re­mi­gi­jų Kan­čį. Jis daug man pa­dė­jo, „pa­temp­da­vo“ tre­ni­ruo­tė­se. Re­mi­gi­jus taip pat da­ly­vaus olim­pia­do­je, bėgs ma­ra­to­ną.

– Į olim­pia­dą iš Lie­tu­vos vyks­ta­te trys ma­ra­to­ni­nin­kės. Ar vie­na ki­tai esa­te dau­giau var­žo­vės, ar drau­gės?

– Var­žy­bo­se esa­me var­žo­vės. Kai bė­gi, ne­žiū­ri nei drau­gys­tės, nei ša­lies. O šiaip tarp mū­sų drau­giš­ki san­ty­kiai, kai su­si­tin­ka­me, apie vis­ką pa­si­kal­bam.

– Kas da­bar jus tre­ni­ruo­ja?

– Tre­ni­ruo­juo­si pas kau­nie­tę tre­ne­rę In­gą Juo­deš­kie­nę. Prik­lau­sau Kau­no ma­ra­to­no klu­bui, ku­ris man daug kuo pa­de­da. Du kar­tus per me­tus iš­ve­ža į sto­vyk­las, re­mia pa­pil­dais, ap­ran­ga, ki­tais spor­ti­nin­kui rei­ka­lin­gais da­ly­kais.

– Be to, kad esa­te spor­ti­nin­kė, dar esa­te ir ka­rė. Kaip se­ka­si su­de­rin­ti?

– Esu Ka­ra­liaus Min­dau­go hu­sa­rų ba­ta­lio­no ka­rė. Va­do­vy­bė ma­ne iš­lei­džia į sto­vyk­las, su­da­ro ge­ras są­ly­gas spor­tuo­ti. La­bai džiau­giuo­si, kad ka­riuo­me­nę ga­liu su­de­rin­ti su spor­tu ir ne­rei­kia rink­tis kaž­ku­rio vie­no.

As­me­ni­nė nuo­tr.

ŠIAU­LIE­TĖ: Šiau­lie­tė leng­vaat­le­tė, ma­ra­to­no bė­gi­kė Ra­sa Draz­daus­kai­tė rugp­jū­čio 14 die­ną star­tuos jau tre­čio­jo­je olim­pia­do­je. Bra­zi­li­jo­je spor­ti­nin­kė la­biau­siai bai­mi­na­si ne plė­ši­kų ir uo­dų, o drėg­mės.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MA­RA­TO­NAS: Ma­ra­to­ni­nin­kė Ra­sa Draz­daus­kai­tė: „Ma­ra­to­no ne­nus­pė­si. Re­zul­ta­tą le­mia ir spor­ti­nin­ko būk­lė, ir oro są­ly­gos. La­bai daug kas pri­klau­so ir nuo pa­si­ruo­ši­mo.“