Naujausios
Šokis moko ir kultūros
Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ treneriai Žanas ir Neringa Untuliai darbo trūkumu nesiskundžia. Jų šokių studijoje į repeticijas renkasi šešios grupės. Ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Studija
Klubas „Šypsena“ pernai atšventė dvidešimtmetį, tačiau savoje studijoje Untuliai įsikūrė tik prieš penkerius metus. Studijos sienas puošia auklėtinių nuotraukos, akimirkos iš klubo gyvenimo, padėkos, dvidešimtmečio proga dovanoti auklėtinių ir jų tėvelių darbai.
Vienoje užfiksuota studijos kūrimo pradžia – Žanas Untulis su kūju rankose prie išgriautos plytų pertvaros.
„Kažkada čia buvo kabinetai. Išgriovus pertvaras, įrengta salė, rūbinė“, – pasakoja trenerė Neringa.
Untuliai džiaugiasi, kad įsirengus savą studiją galima neskaičiuoti laiko, mat kartais užsiėmimai užtrunka iki vėlaus vakaro. Anksčiau užsiėmimams nuomodavosi patalpas mokyklose, Moksleivių namuose, kitur. Veda užsiėmimus mokyklose N. Untulienė ir dabar.
Neringa rodo nuotraukas, kuriose jos vyras Žanas šoka breiką. Ž. Untulis šypsosi, kad tai buvo seniai, dar tarybiniais laikais. Šokėjui buvo įdomu išbandyti kažką naujo.
Per dvidešimtmetį, kiek gyvuoja klubas, „paūgėjo“ ir treneriai. „Dabar drąsiai galime teigti, kad atsakome už tai, ko mokome“, – sako Ž. Untulis.
Nuo muzikalumo iki partnerystės
Ž. Untulis sako, kad per dvidešimt metų šokiuose daug kas pasikeitė. Ypač keičiasi rūbų mados. „Gal labiau konservatyvūs standartiniai šokiai, o Lotynų Amerikos šokiai – tikras madų šou.
Kas anksčiau buvo nepriimtina, dabar be to šie šokiai neįsivaizduojami. Pavyzdžiui, anksčiau niekada nebuvo šuoliukų, dabar įpinami net moderno, breiko, hiphopo elementai“, – sako Žanas.
Nesikeičia tik bendros tendencijos, vertinimo kriterijai: muzikalumas, technika, partnerystė.
Ne tik treneris, bet ir varžybų teisėjas Ž. Untulis pastebi, kad poroms laimėti vis sunkiau, vis daugiau stiprių porų. Teisėjas įvertinti poroms turi tik pusantros minutės. Technika labai svarbi sportiniuose šokiuose, tačiau ne mažiau svarbu ir charizma, artistiškumas, partnerių ryšys, arba partnerystė.
„Jeigu pora viską tobulai atlieka, bet trūksta tarpusavio ryšio, dėmesio vienas kitam, apsikeitimo žvilgsniais, jausmo, tokia pora nepretenduoja į aukštus apdovanojimus“, – sako pašnekovas.
Ugdo gebėjimą bendrauti
Norinčiųjų išmokti šokti, dalyvauti varžybose ir nugalėti netrūksta. Trūksta galinčių ir gebančių dirbti.
„Kai ateina vaikas šokti, negali iš karto numatyti, ar iš jo bus geras šokėjas. Kartais pirmas įspūdis būna labai apgaulingas. Prabėga metai, antri, treti, ir tie, kurie atrodė nesutverti šokiams, aplenkia tuos, kurie talentingi, bet tingi dirbti“, – sako treneriai.
Ar šokėjui būtina gera klausa? „Būgno dūžius visi girdi, jei nekurti. Kartais aukštas vietas užima poros, kurių vienas neturi geros klausos. Vėlgi labai daug lemia poros ryšys“, – sako Ž. Untulis.
Treneriai sako, kad vaikai, lankantys šokius, išsiskiria iš kitų supratingumu, sąmoningumu, atsakomybės jausmu, mokėjimu bendrauti, net skoniu. Šios savybės vėliau gyvenime labai praverčia.
Kartais tėvai į šokius vaiką atveda motyvuodami tuo, jog šioje sporto šakoje mažiausiai traumų.
Kartais šokėjai nusivilia, jei nepasiseka laimėti, nori mesti užsiėmimus. Tokiu atveju treneriai turi gerą posakį: jeigu gavai dvejetą mokykloje, tai gal ir į mokyklą nebeik?
Treneriai šypsosi, kad jų darbe monotonijos nėra. Darbas su vaikais žavus tuo, kad jie energingi, nenustygstantys vietoje, su savo džiaugsmais ir problemomis. „Mūsų šokėjai labai gerai mokosi. Jie moka planuoti laiką, moka dirbti“, – auklėtiniais didžiuojasi Neringa. Vaikai lygiuojasi vieni į kitus, ir jeigu branduolį sudaro darbštūs ir gabūs, kiti stengiasi nuo jų neatsilikti.
Suaugusieji ateina mokytis
Untuliai dėl laiko stokos turi tik vieną suaugusiųjų grupę. Šiauliuose su suaugusiaisiais dirba daug trenerių. Ir profesionalių, ir savamokslių.
Susidomėjimas šokiais yra, nors ir mažesnis nei Vilniuje ar Kaune. Pas Neringą į repeticijas ateina poros, besirengiančios vestuvėms. Trenerė pastebi, kad šiais laikais retai poros šoka valsą. Dažniau renkasi argentinietišką tango, svingą, rumbą.
Jeigu pora yra šokusi anksčiau, šokį "pastatyti" užtenka ir dviejų susitikimų, jeigu ne – keturių, penkių. Pasirengimas labai priklauso nuo to, kokio sudėtingumo šokio pora nori.
„Ateina pora ir sako: aš šokusi, o jam sunkiai sekasi. Bet kai pradeda šokti, pamatai, kad greičiau yra atvirkščiai“, – šypsosi trenerė.
Dar Neringa sako, kad vyrai nelabai nori eiti šokti. Iš pradžių moterys atsitempia juos, o vėliau jau vyrai išsitempia moteris iš namų.
Krizė ir šokiai
Ž. Untulis sako, kad susidomėjimas šokiais labai priklauso nuo ekonominės situacijos. Paradoksas, tačiau sunkmečiu norinčiųjų šokti buvo labai padaugėję. Ypač didmiesčiuose.
„Kai ekonominė situacija gera, žmonės daug keliauja, o kai krizė, pramogų žmonės ieško vietoje: mokosi kalbų, šoka, sportuoja ir panašiai“, – sako Žanas.
Treneriai paneigia mitą, kad leisti vaiką į šokius yra brangu. „Tą antį paleidžia patys tėvai, gal norėdami pasipuikuoti prieš kitus. Esą mano vaikai šoka, bet kiek tai kainuoja!“ – sako treneris.
Neringos įsitikinimu, reikia tik noro.
„Lietuvos sportinių šokių federacija yra nusprendusi padaryti, kad iki 12 metų vaikų rūbai būtų be jokių papuošimų, vienspalviai“, – sako treneriai. Be to, vaikai išauga sukneles, internete, pagal skelbimus galima įsigyti suknelę visai nebrangiai. Su ja šokama dvejus ir net daugiau metų.
Netgi berniukų kostiumą galima taip pasiūti, kad jis „augs“ kartu su vaiku.
Untuliai džiaugiasi, kad auklėtinių tėvai labai geranoriški ir bendradarbiauja. Susitaria, kad vieną kartą vieni nuveža į varžybas, kitą kartą – kiti. Neringa prisimena linksmą nutikimą, kai prieš keletą metų viena grupė į varžybas atvažiavo su limuzinu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TRENERIAI: Žanas ir Neringa Untuliai vaikus moko ne tik šokti, bet ir šypsotis, bendrauti, draugauti.