Sportininkų mokykla ūgtelėjo iki gimnazijos

Sportininkų mokykla ūgtelėjo iki gimnazijos

Sportininkų mokykla ūgtelėjo iki gimnazijos

Kovo pabaigoje Šiaulių sporto vidurinėje mokykloje dirbusi Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija nusprendė, kad mokykla atitinka keliamus kriterijus ir yra verta gimnazijos statuso. Lentelė su užrašu „Šiaulių sporto gimnazija“ ant mokyklos sienos, tikimasi, atsiras rugsėjį.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Ūgtelėjo iki gimnazijos

Mokyklos direktorė Irma Abromaitienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, jog komisija vertino, ar mokiniams yra užtikrinamos kokybiškos sąlygos įgyti vidurinį išsilavinimą, pedagogų kvalifikaciją, aplinką ir daug kitų faktorių.

Šiuo metu gimnazijoje nuo 6 iki 12 klasės mokosi 197 sportininkai: 107 šiauliečiai ir 90 atvykusiųjų ne tik iš Šiaulių apskrities, bet ir iš Vilniaus, Anykščių, Kupiškio, Mažeikių, Telšių, Plungės, Klaipėdos, Alytaus. Sportininkai atstovauja 15 sporto šakų (futbolas, lengvoji atletika, krepšinis, imtynės, tinklinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, irklavimas, tekvondo, BMX ir t. t.).

Sporto mokykla iš kitų išsiskiria tuo, kad čia vyksta mokinių rotacija. Vaikas šios mokyklos gali ir nebaigti, jeigu nedarys pažangos. Bus stebima, su kokiais gebėjimais jis atėjo ir kiek pasiekė, kokia jo motyvacija. Vaikai čia turi ne tik gerai sportuoti, bet ir gerai mokytis.

Sporto gimnazija turi galimybę mokyti vaikus nuo 5 klasės. „Tačiau tai turime derinti su Švietimo ir mokslo ministerija bei Kūno kultūros ir sporto departamentu. Ši mokykla yra brangi, todėl mokinių skaičius bus ribotas“, – pabrėžė I. Abromaitienė.

Kitais mokslo metais sporto gimnazija norėtų turėti 255 moksleivius, tačiau greičiausiai bus leista ugdyti tik 200.

Mokyklą finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas (teikia finansavimą sportiniam ugdymui). Taip pat skiriama papildoma valstybės dotacija kaip regioninei mokyklai, bendrabučiui išlaikyti, maitinimui, tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Mokyklos krepšelis per metus – apie 1 milijonas eurų.

Bendradarbiauja su sporto mokyklomis ir federacijomis

Kadangi Sporto vidurinėje mokykloje ugdomi įvairių sporto šakų sportininkai, reikalingos įvairios sporto bazės. Pasak I. Abromaitienės, visų sporto bazių, net ir sutvarkius mokyklos infrastruktūrą, neįmanoma turėti, todėl bendradarbiaujama su sporto mokyklomis.

Bendradarbiaujant su sporto šakų federacijomis sudaromos sąlygos vaikams pakliūti į Europos ir pasaulio turnyrus, čempionatus, stovyklas, įsigyti aprangą ir panašiai.

„Mes turime tapti „olimpiečių kalve“. Po kelerių metų iš mūsų pareikalaus parodyti rezultatus, kiek išugdėme žmonių, kurie pasiekė ir ateityje pasieks aukšto sportinio meistriškumo, taps olimpiečiais, Europos, pasaulio čempionais ir prizininkais“, – sakė I. Abromaitienė.

Mokslo metai vasarą nesibaigs

Bendrojo lavinimo mokyklose ugdymo procesas trunka 35 savaites, o sporto vidurinėje mokykloje – 48 savaites.

„Kai kitų mokyklų vaikai atostogaus, mūsų vaikai bus sporto stovyklose, dalyvaus varžybose, jie per vasarą pailsės gal tik mėnesį, kai kuriems nepavyks net tiek“, – sakė direktorė.

Finansavimas regiono vaikų maitinimui ir išlaikymui bendrabutyje šiuo metu yra skiriamas 198 dienoms. Kadangi ugdymo procesas ilgesnis, reikėtų bent 266 dienoms.

Šiems mokslo metams pinigų turėtų pakakti, tačiau dėl kitų metų, pasak mokyklos vadovės, deramasi ir su Švietimo ir mokslo ministerija, ir su Kūno kultūros ir sporto departamentu.

Yra ir daugiau dalykų, kuriuos reikėtų išspręsti. Pavyzdžiui, reikalingas transportas nuvežti vaikus į miesto sporto bazes.

Direktorė pasidžiaugė, kad jau nuo kitų mokslo metų regiono vaikams 50 procentų bus kompensuojamos kelionės namo ir į mokyklą.

Jau yra parengtas mokyklos pastato sutvarkymo techninis projektas, parengti bendrabučio ir stadionų sutvarkymo investiciniai planai. Prie gimnazijos planuojama perkelti Sporto medicinos centrą. Darbai turėtų pajudėti jau kitais metais.

Dėmesys treneriams

Mokykloje dirba 35 mokytojai ir 23 treneriai. „Norėtume turėti galimybę įdarbinti patyrusį trenerį iš užsienio, tačiau šiandien mokykloje gali dirbti tik žmogus, išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą“, – apie įstatymų spragas kalbėjo direktorė.

Direktorės pavaduotojas ugdymui Andrius Stočkus, socialinių mokslų daktaras, sporto psichologas ir moterų imtynių treneris, sako, kad sporto gimnazijose treneriai yra tarsi po didinamuoju stiklu. Mokslininkai ir sporto specialistai rūpinasi, kad treneriai dirbtų šiuolaikiškai, moderniai. „Dabar svarbu ne kiekybė, bet kokybė. Ne kiek nubėgai, bet kaip nubėgai.“

Trenerių kandidatūras derina ir tvirtina sporto šakų federacijos.

A. Stočkaus teigimu, treneriai anksčiau per kelerius metus nepasiekdavo tokių rezultatų, kokių dabar pasiekė per šiuos mokslo metus: „Kai sudarytos geros sąlygos, ir treneriams motyvacija atsirado iš naujo.“

Mokykloje taip pat dirba kineziterapeutas, kuris rūpinasi ne tik reabilitacija po traumų, tačiau ir šviečia trenerius, veda metodinius praktinius užsiėmimus, stebi, kaip vystosi vaikai, atlieka įvairius testavimus.

Sporto medicinos centras mokyklai skyrė gydytoją, kuris, pasak A. Stočkaus, daro stebuklus – išgydo įsisenėjusias traumas be skalpelio. „Tai – inovatyvaus mąstymo žmogus. Jo dėka turime ir turėsime mažiau traumų“, – įsitikinęs pavaduotojas.

Įsigijo modernią testavimo įrangą

Mokykla įsigijo modernią testavimo įrangą. Bendradarbiauja su Šiaulių universitetu, nes jie turi įrangą, kurios neturi mokykla, o mokykla turi tokią, kurios neturi universitetas. Taigi sportininkų testavimui nebereikia važiuoti į Vilnių ar Kauną. Be to, ir Šiaulių universiteto studentai turi kur įgyti testavimo praktikos.

„Daug galima kalbėti apie perspektyvas, tačiau padarei testus, ir viskas aišku: tas sutvertas bėgti greitai, o tas – lėtai. Jau dabar matome, kad kažkas sutvertas šokti į aukštį, o ne bėgti ilgas distancijas. Taip taupome vaikų ir trenerių laiką. Visą vaiko energiją nukreipiame ten, kur ji gali išsilaisvinti“, – testavimo įrangos privalumus dėstė pavaduotojas.

Režimas ir mityba

Sporto vidurinės mokyklos moksleiviai gyvena tam tikru režimu. Nuo 8 iki 11 valandos vyksta pamokos, iki pietų – treniruotės (vieniems mokykloje, kitiems – lengvosios atletikos manieže, aikštynuose, treniruoklių salėse). Po pietų, nuo 13 iki 16.30 valandos, vėl vyksta pamokos, po to – vakarinės treniruotės sporto mokyklų bazėse.

Bendrabutyje gyvenantys vaikai maitinami tris kartus, kiti gauna tik pietus.

„Bendraujame su dietologais, kurie pataria, ką reikėtų valgyti, ko vengti. Tačiau vaikai yra vaikai, jie ir traškučių suvalgo, ir kokakolos atsigeria. Svarbiausia, kad tai netaptų įpročiu“, – sako A. Stočkus.

Su vaikais apie mitybą daug kalbasi ir treneriai. „Dažnai stereotipiškai mąstoma, kad treniruotė yra, kai sportininkas „nuvaikomas“. Iš tikrųjų treneriai veda ir teorines treniruotes, žiūri varžybų įrašus, analizuoja, taip pat kalba apie mitybą, kitus dalykus“, – pabrėžė pavaduotojas.

Ieško gabių vaikų

Treneriai nuolat ieško sporto talentų, kviečia juos atvykti mokytis į Sporto vidurinę mokyklą. Tiesa, kol kas mokyklos bendrabutyje gali gyventi tik 90 vaikų. Tačiau nuo liepos išsikėlus vaikų globos namų auklėtiniams, čia bus galima apgyvendinti 150 sportininkų.

Lietuvos nusipelnęs tekvondo treneris Romualdas Montvidas džiaugiasi, kad jam į mokyklą pavyko prisikviesti talentingus brolius Andrių ir Aurimą Klemus. Vaikinai turėjo didelį norą sportuoti, tačiau neturėjo finansinių galimybių. Tapę šios mokyklos mokiniais, abu broliai pateko į Lietuvos tekvondo rinktinę. Atstovauja šaliai svarbiuose turnyruose ir čempionatuose daugelyje pasaulio šalių, siekia patekti į 2020 metų Tokijo olimpiadą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SALĖ: Rytais mokyklos patalpose treniruojasi imtynininkės.

VADOVĖ: Šiaulių sporto vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė: „Kai manęs klausdavo, kokia Sporto vidurinės mokyklos nauda miestui, visada akcentuodavau, kad iš regiono atvyksta šimtas vaikų, kurie vėliau papildo Šiaulių universitetą, jie čia kuria šeimas, atstovauja Šiaulių sporto komandoms.“

AIKŠTYNAI: Sporto vidurinės mokyklos teritorija užima daugiau kaip 2 hektarus ploto. Čia planuojama įrengti daugiau aikštynų, mat lauke treniruojasi ne tik regbininkai, bet ir futbolininkai, žolės riedulininkai, lengvaatlečiai.

Asmeninė nuotr.

PATIRTIS: Andrius Stočkus, Šiaulių sporto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas: „Gal ne visi mūsų vaikai taps profesionaliais sportininkais. Tačiau šis kelias užgrūdina, ateityje jiems bus lengviau užsiimti bet kokia veikla.“