Naujausios
Braudamasi pro lankytojų spūstį džiaugiuosi matydama ištikimiausius „turgininkus“ – tekstilininkę Juliją Rumbauskienę, bitininkus Pauliną Norvaišienę, Bronių Kukę, tautodailininkus keramikus Ritą ir Virginijų Padgurskius, tapytoją Virginiją Kutkienę, tekstilininkes Feliciją Bogvilienę, Ugnę Vaineikienę, kitus – nuo pat pirmojo susibūrimo. Ugnė, su šalavijų, čiobrelių, kitokių žolelių medaus indeliais, originalių vaisinių saldainiukų paketėliais įsitaisiusi saldaturgyje, prisiminė, kaip ruošėsi pirmam prekymečiui: kepė ir glajumi puošė šventinius meduolius, virė saulėgrąžų saldainius, atsinešė sūnaus Kasparo medinių drožinukų, dovanėlėms prisikarpė baltų angeliukų. Joniškyje įsigyvenęs Bronius Kukė ne tik bitelių suneštų gėrybių, dzūkiškai džiovintų baravykiukų girliandų siūlo, bet dar ir grikių plokštainiu pavaišina. Julija Rumbauskienė be megztų pirštinių, riešinių prinėrusi beveik dvimetrinių siauručių spalvingų girliandų eglutei apsiausti. Įnoringiausių pirkėjų poreikius „užganėdina“ Felicija Bogvilienė, primezgusi didesnių ir mažesnių, storesnių ir plonesnių raštuotų pirštinių, kojinių vaikams, moterims, vyrams. Šventinės nuotaikos nestokojanti Virginija Kutkienė savo sukurtus gražiuosius atvirukus ne tik parduoda, bet ir dovanoja, džiaugiasi sutikusi senus pažįstamus.
***
Ginta Sruogienė paantrina su savo sodo derliumi kelintą kartą į saldaturgį atvažiuojanti tarsi su draugais susitikti, nors nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Į pirkėjų krepšius bematant kraustosi Stefos Strakšienės sūriai, Jolantos Zubrevičienės, Viktorijos Kurauskienės gražūs, gardūs šventiniai kepiniai ir kitokie saldaturgio skanumynai.
Dainius Briežinskis iš Alsių stebina juodais karamelizuotais česnakais. Paragavęs jų dirbdamas Anglijoje. Patiko. Grįžo Lietuvon, su sužadėtine Žavinta Alsiuose nusipirko sodybą, prisiaugino česnakų, įsigijo reikiamą įrangą. Porą savaičių brandinti reikiamoje temperatūroje bei drėgmėje, česnakai pakeičia spalvą, kvapą, skonį, juose padvigubėja antioksidantų. Anglijoje mėgstami,– stiprina sveikatą, pikantiško skonio delikatesas, gardus prieskonis.
Skaistaturgyje – šventinių dovanų dovanėlių, puošmenų gausybė: papuošalai, siūti, nerti žaislai, savomis rankomis sukurti darbeliai iš molio, medžio, odos, skiaučių, siūlų, vytelių, žalvario... Šiaulietę Afroditę Navickienę, dailės ir technologijų mokytoją, kuriančią iš odos, popieriaus ir kitų medžiagų, Joniškin vilioja prisiminimai apie dienas, praleistas pas močiutę Oną Baltavičienę Gaižaičiuose. Gausią didelių ir mažučiukių raganaičių šeimyną užaugino tekstilininkė Salomė Guliačenko.
Dėmesį traukia išlaki nertais varpeliais, snaigėmis baltuojanti eglutė. Angelė Vielavičienė iš Kirnaičių prisipažįsta, kad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ilgos dienos skiriamos braškėms, o ilgi žiemos vakarai nuo seno pamėgtiems nėriniams. Į prekymetį išsiruošė pirmą kartą. Naujokų buvo ir daugiau,– jau minėtas česnakų augintojas ir brandintojas Dainius, Jūratė Jonkutė, prie megztų pirštinaičių, kojinaičių, kepurėlių pasodinusi pasiūtą linksmą zuikį. Vyro Stasio pagamintas virtuvei reikalingas medines menteles, lenteles pristatė Gražina Surgautienė. Dailius, įdomius megztus, keramikinius, odinius savo rankdarbius pagaliau sumanė parodyti ir Virginija Bėčienė.
Šeškaturgių senbuvės, nuolatinės tautodailės parodų dalyvės tekstilininkės Reginos Rimeikienės pavyzdys, matyt, paskatino ir kitas žagarietes mezgėjas: Kazimierą Gasparaitienę, Romą Makaveckienę iš Žiurių, naujokę žvelgaitiškę Reginą Gužauskienę. Raštuotų pirštinių meistrė Marija Kalėdienė, dažna tautodailės parodų dalyvė, šeškaturgyje nebe pirmą kartą pasirodanti su dukra Edita, juokauja, kad ir lapė savo lapiukus moko.
Ilgai ir kruopščiai kalėdiniams prekymečiams ruošiasi tautodailininkai: ir čia vytelių iš rankų nepaleidžiantis pynėjas Rimantas Arlauskas, tekstilininkės Rima Baltokienė, Birutė Dargytė-Kybartienė, Ramunė Vičienė, Zelma Krupelienė, Virgenija Tankūnienė, kiti. Senokai įsišaknijo jautri tradicija,– prekymečio dalyviai į Gerumo krepšį sudeda dovanėles mažiesiems joniškiečiams. Jas gaus „Ąžuoliuko“ ir „Saulutės“ darželių sunkiai besiverčiančių šeimų (o jų, pasirodo, nemažai) vaikai.
Raudonojoje sinagogoje kitoks sujudimas. Joniškio kultūros centro „Žiburio“ teatro aktorė Vilma Kubilinskaitė pristatinėja koncertuojančius kolektyvus: to paties centro dainavimo studijos „ETC“ dainininkes, kurioms vadovauja Dovilė Juknienė ir Jurinta Mickaitė, VŠĮ Joniškio ligoninės moterų vokalinį ansamblį „Salvia“ ( vadovė Ingrida Buožiuvienė) ir Giedriaus Stubailos vadovaujamą Joniškio kultūros centro Satkūnų skyriaus pop grupę „Petnešos“.
Vestibiulyje – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atviro jaunimo centro arbatinė. Išsijuosę pluša ir Kornelija Marijauskaitė su Sima Kideliene, centro darbuotojos, ir savanorių grupelė,– pilsto kavą, arbatą, padavinėja skanumynus – pyragus, vafliukus, kalėdinius imbierinius sausainius, šokoladinį tinginį,– kuriuos, susibūrę į mandarininės savaitės komandą, gamino savojo centro virtuvėje. Surinktas lėšas skirs sunkiai sergančiam draugui.
Velnių tuzino kipšiukai, kaip matote, neįveikė nei smagios nuotaikos, nei šviesios, jautrios gerumo dvasios. Kalėdiniai prekymečiai tampa joniškiečių pamėgta švente.