Ar ligonis dėl mirties visada pats kaltas?

Ar ligonis dėl mirties visada pats kaltas?

47-erių metų Bučiūnų kaimo (Joniškio rajonas) gyventojas su begaliniais galvos skausmais, sutrikusia koordinacija savaitę buvo prižiūrimas Joniškio ligoninės dienos stacionare. Po to jį ištiko insultas. Žmogų palaidoję artimieji mano, kad medikai neatliko savo pareigos, neatsakingai gydė pacientą, ir piktinasi, kad ne tik neatsiprašė šeimos narių, bet po mirties įkalbinėjo nedaryti skrodimo. Ligoninės administracija, atlikusi vidinį auditą, kaltinimus atmeta.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Pasiuntė į dienos stacionarą

Praėjusių metų lapkritį 47-erių metų Audronį Motiejų Sabaliauską palaidojusi, 20 metų su juo kartu gyvenusi Zita Jakovleva dar ir dabar sunkiai renka žodžius, prisimindama nelemtą gydymo istoriją.

Gyvenimo draugas prastai pasijuto ankstų 2014-ųjų spalio 31-osios rytą. Jam svaigo ir labai skaudėjo galvą, akys bijojo šviesos. Vietos bendruomenės slaugytoja, įvertinusi būklę, pasakė, kad vyriškį reikia guldyti į ligoninę.

Tačiau greitajai pacientą nuvežus į Joniškio ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių netrukus namuose sulaukta skambučio, kad vyras paleidžiamas, jam sutrikusi kraujotaka, pirmadienį rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

„Kai nuvažiavome jo pasiimti, Audronis stovėjo užsikniaubęs ant turėklų, taip jam buvo negera,“ – mena Z. Jakovleva.

Po vizito pas šeimos gydytoją žmogus buvo pasiųstas į dienos stacionarą, tai yra, kur suteikiamos procedūros, stebima būklė, bet nakvoti pacientas išleidžiamas namo.

Taip kas rytą septintą iš Bučiūnų į Joniškį ir po kelių valandų į namus vyras buvo vežiojamas beveik savaitę. Kiekvieną dieną jam darėsi blogiau, sunkiau vaikščiojo, galvos skausmai tapo nebepakeliami.

„Aš klausdavau, ar sako apie savo būklę gydytojams. Jis tvirtino: taip, sakąs. Tačiau nebuvo daroma jokių kraujo ar kitų tyrimų, tik lašinamas pentilinas, vartojamas esant kraujotakos sutrikimams,“ – pasakoja Z. Jakovleva.

Savaitgalį ištiko insultas

Penktadienį, kai gydytojas R. Miškinis pacientą išleido į namus, išrašęs vaistų, A. M. Sabaliauskas, pasak artimųjų, nebepaėjo. Vaistinėje nusipirko ramentus. Vakare namuose net su jais nebepasikėlė nuo lovos.

„Sekmadienį Audronis rėkte rėkė dėl galvos skausmo. Vėl iškvietėme greitąją pagalbą. Tuo metu jau pynėsi kalba, buvo sunku jį suprasti,“ – pasakoja mirusiojo gyvenimo draugė.

Padarius nuotrauką įtartas insultas ir vyras, iš pradžių paguldytas į Neurologijos–vidaus ligų skyrių, netrukus perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.

Pusę vienuoliktos vakaro žmogus nugrimzdo į komą. Prieš šeštą ryto paskambinę artimieji išgirdo, kad norėdami pamatyti gyvą, turį kuo skubiau atvykti.

Pasikvietė pasikalbėti dėl skrodimo

Nemaloniausia šeimos nariams buvo akimirka, kada dar ant gyvybės siūlo kabant jų brangiam žmogui, medikai pasikvietę ėmė įkalbinėti nedaryti skrodimo, nes esą tai labai brangi procedūra, neapsimoka, nors vėliau jie išsiaiškino, kad pati procedūra žmogui nekainuoja, tik kūno nuvežimas ir sutvarkymas.

„Mes apie skrodimą net nebuvome užsiminę ir gal nebūtume jo darę, bet po Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojos (pavardės nepamena – aut. past.) ir gydytojo R. Miškinio aiškinimų, kaip tai mums nenaudinga, ėmėmės žygių jį atlikti,“ – pasakoja Z. Jakovleva.

Net ir norint pasiimti skrodimo išvadų dokumentus teko įveikti užkardas. Parašius prašymą juos pateikti ir gavus vyriausiojo gydytojo Edmundo Baltakio vizą jo pavaduotoja gydytoja Jolanta Stirbienė pasakiusi, kad Z. Jakovleva, kadangi nebuvo ištekėjusi už mirusiojo, nėra šeimos narė, tad kodėl jai turėtų oficialius dokumentus atiduoti.

Vis dėlto skrodimo išvados buvo pateiktos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus patologoanatominio tyrimo protokole rašoma, kad „3 paros iki mirties pacientas buvo atvežtas GMP į Joniškio ligoninę ir stacionarizuotas į neurologijos skyrių, dėl galvos skausmų, pykinimo bei sutrikusių dešinės pusės galūnių judesių, kuriuos sąlygojo kairės pusės smegenų pakaušinės skilties bei smegenėlių infarktas, kuris komplikavosi plaučių arterijos smulkiųjų šakų trombine embolija bei dešinio plaučio infarktu“.

Gydytojus kaltina abejingumu

Z. Jakovleva įsitikinusi, kad tai atsitiko dėl gydytojų abejingumo, nes jie nekreipė dėmesio į nusilpusį žmogų.

„Gydytoja drįso teigti, kad Audronis niekuo nesiskundė, anekdotus palatoje pasakojo ir „Aguonos“ saldainių popieriukais sklaidėsi.

Tuo tarpu, jis buvo visiškai silpnas (tą vėliau „Šiaulių kraštui“ paliudijo ir Bučiūnų kaimo bendruomenės „Lagūna“ pirmininkė Jūratė Pociūnienė, mačiusi, kaip žmogus buvo vežiojamas į ligoninę – aut. past.), o saldainių jam reikėjo cukrui pakelti, jei staiga pasidarytų silpna. Jis sirgo diabetu,“ – ašaras dėl medikų nesupratingumo braukė moteris, nesulaukusi net jų atsiprašymo.

Pacientas pats sau pakenkė

Joniškio ligoninės administracija, šiam įvykiui ištirti atlikusi vidinį auditą, teigia, kad gydymo tvarka nebuvo pažeista, o pacientas pats padaręs klaidų, neatsižvelgęs, kad sirgdamas diabetu privalo keisti gyvenimo būdą bei režimą.

Taip pat apeliuojama ir į artimųjų elgesį, esą, jei matė, kad žmogui blogai, kodėl nėjo ir nesakė to gydytojams.

„Atvežtas į Priėmimo skyrių minėtas pacientas atsisakė gultis į ligoninę, nors jam buvo siūlyta. Reiškia, jis pats sau pakenkė. Tai – vienas dalykas. Antra: jį kažkas įkalbėjo bent į dienos stacionarą gultis ir pagal dienos stacionaro tvarką ligonis buvo prižiūrėtas, niekas nepažeista. Jeigu diagnozė aiški, nėra kokių nukrypimų, papildomų tyrimų ir nedaroma,“ – „Šiaulių kraštui“ aiškino Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Jolanta Stirbienė.

Ji teigė, kad atliekant auditą buvo apklausti ne tik gydytojai, bet ir visi su gydymu susiję personalo darbuotojai, tačiau nė vienas nepatvirtino, kad pacientas būtų skundęsis galvos skausmais ar kitais paūmėjusiais simptomais.

Iš šalies nesimatė, kad žmogaus būklė blogėja. Jis nesvirduliavo, aiškiai kalbėjo. O saldainių iš tiesų valgęs nemažai.

Kartais auditas parodo gydytojų klaidas

„Skrodimo daryti niekas neatkalbinėjo, nebent medikai informavo, kokios sąlygos, nes tyrimas daromas tada, kai neaiški diagnozė. Iš tiesų patiems žmonėms patologoanatominis tyrimas nekainuoja, bet už jį moka ligoninė,“ – artimųjų įtarinėjimus atmeta ligoninės administracijos atstovė.

„Šiaulių kraštas“ pasiteiravo, ar apskritai ligoninėje būna atvejų, kai vidinio audito rezultatai parodo, kad gydytojai padarė klaidą ar nesilaikė numatytos tvarkos.

„Žinoma. Šioje ligoninėje dirbu neseniai, tačiau pamenu, vienas pacientas galvojo, kad jam nebuvo nustatyta tikra liga. Tyrėme. Ligos istorijoje nebuvo visų reikalingų paciento parašų. Dar buvo atvejis dėl nedarbingumo lapelio, bet ten jau daugiau susiję su šeimos gydytoju, pas mus ligoninėje viskas buvo tvarkinga,“ – vardijo J. Stirbienė.

Autorės nuotr.

MIRTIS: Penkias dienas Joniškio ligoninės dienos stacionare gydytas Bučiūnų kaimo gyventojas savaitgalį patyrė insultą ir mirė.

IŠVADA: Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Jolanta Stirbienė „Šiaulių kraštui“ aiškino, kad įvykiui ištirti atliktas vidinis auditas rodo, jog gydymo tvarka nebuvo pažeista, o pacientas pats padaręs klaidų.