Mindaugas Maželis: genetika turėtų apversti mediciną

Mindaugas Maželis: genetika turėtų apversti mediciną

„Dirbi juk dėl to, kad kažkas išliktų – kad ir miestui, ir įstaigai, ir darbuotojams kažką geriau pasiūlytum, padarytum“, – sako Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas, šeimos medicinos Lietuvoje kūrėjas Mindaugas Maželis, šiandien pažymintis pirmąją brandžią gyvenimo sukaktį.

Šeimos keliu

Sudėlioti pagrindiniai gyvenimo principai, išgrynintas požiūris į tikrąsias vertybes, aiškūs tikslai ir galimybės jų siekti – toks įspūdis susidaro po ilgoko pokalbio su didžiausios Šiauliuose poliklinikos vadovu Mindaugu Maželiu, pirmiausia vadinančiu save šeimos daktaru.

Tai gauta kartu su gyvybe – tėvas buvo daktaras, vienintelis tuometinėje Salako miestelio ambulatorijoje. Tuo pačiu keliu pasuko ir vyresnysis brolis.

Mamos, geografijos mokytojos, profesija nepalenkė į savo pusę ir antrojo sūnaus – Mindaugo. Dar būdamas vaikas, neretai pro durų plyšį pasmalsaudavo, kaip ten tėvelis gydo.

„Tas džiaugsmas, kai pagydydavo ligonį, padėdavo jam, man buvo svarbesnis už kitas emocijas“, – sako M. Maželis. Baigęs mokyklą geriausiais įvertinimais, ir antrasis sūnus išvažiavo į Vilnių mokytis medicinos.

Netikėta tėvo netektis per pačius stojamuosius tik dar labiau sustiprino apsisprendimą. Studijų metu sutikta bendramokslė Roma jauną mediką, pirmosios Lietuvoje šeimos gydytojų laidos specialistą, atvedė į Šiaulius – savo gimtąjį miestą.

Šeimos gydytojas... šalia seniūno

1995-aisiais atvykęs į nepažįstamą miestą kupinas optimizmo ir didelių siekių, mojuodamas „raudonu“ diplomu ir nauja specialybe, M. Maželis netruko įsitikinti, kad niekas čia jo išskėstomis rankomis nelaukia.

„Nereikia mums šeimos gydytojų, yra terapeutų, pediatrų,“ – išgirdo savivaldybėje. Šeimos medicina tada tik leido pačius pirmuosius daigelius ir ne visiems buvo suprantama, kokios permainos laukia jau po kelerių metų.

Galimybę vis dėlto pasiūlė – Rėkyvoje kaip tik buvo planuojama steigti ambulatoriją. Palydėtas į būsimąją darbo vietą, M. Maželis netrukus pradėjo tikrąjį šeimos gydytojo kelią.

Kaip prisimena, pamatęs gatvės gale, pasibaigus daugiabučiams namams, nedidelį pastatą baltomis užuolaidėlėmis, pagalvojo: „Na, ir ambulatorija“. Tačiau būsimoji ambulatorija atrodė dar nykiau ir už tą pastatą, o įėjus į vidų įlūžo grindys.

Jaunas specialistas nepabėgo. Tiesa, pirmą pusmetį teko glaustis seniūnijoje, beveik šalia seniūno, kol šiek tiek paremontavo patalpas. Kas ateidavo dėl kelio paklausti, kas – dėl vamzdžių ar dar ko nors.

Kūrė šeimos mediciną

Taip prasidėjo Rėkyvos ambulatorijos, jau po kelerių metų tapusios šeimos gydytojų rengimo centru, kūrimas. Netrukus Rėkyvos ambulatorija tapo pavyzdinė, viena iš trijų Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros bandomųjų įstaigų, kurią pripažino Nacionalinė sveikatos taryba.

„Po trejų metų jau pasijutau tikru šeimos gydytoju. Atsirado įrangos, buvo stažuočių įvairiose šalyse, pamatėm, kaip ten dirbama. Tai buvo 1998–2000-ieji metai, – prisimena M. Maželis. – Buvo atskira sritis – šeimos medicinos vadyba: kaip kurti tuos mažus šeimos gydytojų centrus, organizuoti jų darbą. Šeimos medicinos idėja tokia ir buvo – Lietuvoje įkurti daug nedidelių šeimos medicinos centrų. Man kartu su visa komanda teko mokyti kolegas. Perkvalifikavimo mokymai buvo labai įdomus laikmetis – mokydamas kitus ir pats tobulėjau. Tas procesas truko apie penkerius metus, kol buvo perkvalifikuota didžioji dalis gydytojų – daugiausia vaikų ir vidaus ligų, ginekologų ir šiek tiek chirurgų.“

Patarinėjo merui

Dirbdamas Rėkyvos ambulatorijoje, M. Maželis tuo pat metu dirbo daugelyje Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupių kuriant Šeimos medicinos sistemą bei nemažai prisidėjo prie pirminės sveikatos priežiūros teisinės bazės rengimo, pats organizavo ir vedė mokymus Šiaulių ir Telšių regionų gydytojams, skaitė pranešimus Lietuvos ir užsienio kongresuose apie pacientų srautų valdymą ir šeimos gydytojo veiklos kokybės kriterijus, rengė ir publikavo mokslo tiriamuosius straipsnius apie pirminės sveikatos priežiūros centrų kokybės vadybą.

2000–2001 m. M. Maželis patarinėjo Šiaulių miesto merui sveikatos klausimais, ėjo savivaldybės gydytojo pareigas – tuomet sukūrė pirminės sveikatos priežiūros plėtros planą Šiaulių mieste, plėtojo jos įgyvendinimo strategiją bei administravimą.

Jam vadovaujant Rėkyvos ambulatorija dalyvavo įvairiuose projektuose. Vienas svarbiausių – „Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant Rėkyvos ambulatoriją“. Joje buvo atnaujinta visa medicininė įranga ir baldai, renovuotos patalpos.

Diplomuotas sveikatos priežiūros vadybininkas

Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų nuo pirmųjų diplomuoto šeimos gydytojo žingsnių Šiaulių sveikatos priežiūros sistemoje, Mindaugas Maželis yra šeimos gydytojas, diplomuotas sveikatos vadybos magistras, vadovauja didžiausiai mieste poliklinikai, yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis Šiaulių krašto specialistas šeimos medicinai, priklauso Pasaulinei šeimos gydytojų organizacijai, yra Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos narys, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos valdybos narys.

Šiaulių centro poliklinikos vadovas neslepia jaučiąs nedidelę nostalgiją savo sukurtam ir išpuoselėtam projektui – Rėkyvos ambulatorijai, tačiau priduria, kad ten jau viską, ką galėjo, jautė sukūręs, teliko dirbti. O vien dirbti, neieškant naujų galimybių, neįdomu.

Šiaulių centro poliklinika, pasak buvusio ambulatorijos vadovo, visai kitokia: didelė, galioja kiti vadybos dėsniai. Čia vyrauja darbo pasidalijimo principas. Ta galimybė – pažvelgti į šeimos mediciną iš kitos pusės, per kitą vadybos prizmę – irgi buvo viliojanti.

Polikliniką radau gerokai apleistą – tuo metu vyravo nuomonė, kad didelė poliklinika neperspektyvi, todėl beveik dešimtmetį čia nieko ir nebuvo daroma. Dabar po truputį savarankiškai vejamės prarastą laiką.

Artimiausiuose planuose – rudenį prisijungti prie šalies elektroninės sveikatos paslaugų sistemos, įdiegti elektroninį receptą. Vieną šio projekto produktą MED.I.S esame jau įgyvendinę.

Elektroninės sveikatos privalumas – kiekvienas gydytojas galės matyti kito skirtą gydymą, diagnozę, vaistus. Tai naudinga visiems – ir pacientams, ir įstaigos darbo organizavimui.

Ateitis priklauso genetikai ir sveikai gyvensenai

Pagrindiniai šeimos medicinos kūrimo kriterijai – atsirado daug lėtinių ligų, kurias reikia nuolat prižiūrėti, valdyti, taip pat ekonominio veiksmingumo svertas – srautų valdymas. Žinoma, ir prevencija, profilaktika.

Nuo tada, kai sveikatos priežiūrą dar vaiko akimis M. Maželis matė Salako ambulatorijoje, įvyko didžiulių pokyčių.

„Dirbdamas šeimos daktaru dabar stengiuosi kuo daugiau pacientams teikti informacijos apie įvairias ligas, cholesterolio įtaką, rizikos veiksnius, gyvenimo būdo privalumus, – sako gydytojas. – Pasaulio duomenimis, medicina tik 10 procentų gali turėti įtakos žmogaus sveikatą, genai – 20, o 70 procentų nulemia jo gyvensena ir aplinka. Bandai įrodyti, kad paties paciento rankose yra labai daug dalykų, galinčių nulemti jo sveikatą.“

Didžiąją dalį ligų nulemia genai. Žmonija jau daug ko išmoko ir toliau mokosi, kaip apsaugoti žmogaus sveikatą – galbūt įskiepyti vieną ar kitą geną, sugebėti jį pakeisti ir taip išvengti kai kurių ligų.

Dabartinės biotechnologijos ir genetika turėtų nulemti daugelį ligų ir gydymo metodų ir turėtų apversti mediciną aukštyn kojom – medikamentiniam gydymui jau paskelbtas nuosprendis. Turi būti proveržis, kuris pakeistų mūsų požiūrį ir į gydymą, ir į mediciną. Ir genas surastas, ir įsodinimo galimybės surastos, bet vis dar veikia verslas, kuris kartais nelabai leidžia prasiveržti mokslo žinioms.

Svarbiausia – užuojauta žmogui

Užjausti pacientą ir nepakenkti jam – šios savybės, dvidešimties metų šeimos gydytojo praktikos turinčio M. Maželio įsitikinimu, yra svarbiausios gydytojui: „Visada savo kolegoms per vadybos valandėles primenu: pabūkit paciento vietoje, įsivaizduokite save, atėjusį pas gydytoją. Kitas svarbus dalykas – nepakenkti pacientui. Toks mano credo. Visų ligų neįmanoma pagydyti, bet nepakenkti gydant – būtina. Todėl labai svarbu atidžiai išklausyti pacientą.“

Didžioji dalis pacientų jau įpranta rūpintis savo sveikata, ypač, jei turi žinių, ką, kodėl ir kaip daryti. Ir tas žinias turi pateikti ne tik šeimos gydytojas, bet visa jo komanda, ir ypač – slaugytoja.

Poliklinikos vadovo vizija – sukurti atskirą darbo vietą slaugytojai, kad ji galėtų su pacientu bendrauti iki jam patenkant į gydytojo kabinetą. Taip ir gydytojui dirbti lengviau, ir slaugytojai, ir pacientui naudingiau, nes gautų ne tik daugiau informacijos, bet svarbiausia – daugiau dėmesio.

Poliklinikos nuotr.

GYDYTOJAS:Dažniau savyje esu gydytojas, bet reikia būti ir vadovu, įsijausti į ekonominius svertus, kadangi norai dažnai atsimuša į pinigus. Todėl ir šeimos medicinos atsiradimo vienas tikslų buvo atskirti, atrinkti tai, kas ir kam būtina.