
Naujausios
Dėl avarijos neatsakingas niekas
Šiaulių regiono aplinkosaugininkai apstulbę – dėl balandžio pabaigoje Pakruojo rajono Dvariukų kaime įvykusios avarijos užtvankoje atsakinga ne užtvanką eksploatuojanti užsienio kapitalo bendrovė, o ponas Dievas.
Sidas AKSOMAITIS
Viešpaties pečius atsakomybė dėl užtvankos avarijos gali prislėgti, mat nuomos teise užtvanką valdanti UAB „Baltic Hydroenergy“ atsisako geranoriškai atlyginti dėl staigaus vandens lygio sumažėjimo tvenkinyje gamtai padarytą beveik 139 tūkstančių eurų žalą.
Ką jau kalbėti apie šimtatūkstantinę žalą gamtai – bendrovės generalinė direktorė Aušra Skaudaitė teismui apskundė Šiaulių aplinkosaugininkų nutarimą, kuriuo jai birželio 15 dieną buvo skirta 60 eurų bauda.
Tokio dydžio bauda bendrovės vadovei skirta už tai, kad ji, aplinkosaugos specialistų įsitikinimu, neužtikrino hidrotechninio statinio saugaus naudojimo ir normalaus vandens lygio tvenkinyje žuvų neršto metu. Įvykus avarijai vandens lygis čia nukrito 2,2 metro, dėl to buvo sutrikdyta neršiančių žuvų reprodukcija. Teisminis ginčas dėl 60 eurų baudos kol kas nebaigtas. Jam pasibaigus į teismą greičiausiai persikels ir klausimas dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Rukevičius teigė, kad užtvanką eksploatuojančios bendrovės pozicija – gluminanti.
„Žala apskaičiuota vadovaujantis humaniškumo principu – atsižvelgiant tik į bendras teisės aktų nuostatas, – pasakojo S.Rukevičius. – Jei gamtai padarytą žalą vertintume pagal konkretų atvejį, ji būtų dešimteriopai didesnė, nes tada tektų įvertinti visai žuvų populiacijai padarytus nuostolius. Gamtos tyrimų centras yra apskaičiavęs, kad vien lydekų ištekliams dėl vandens lygio nukritimo padaryta žala siektų nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.“
UAB „Baltic Hydroenergy“ generalinė direktorė A. Skaudaitė aplinkosaugininkams išdėstė, kad jos vadovaujama bendrovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję turėti įtakos avarijai.
Nesant neteisėtų veiksmų, anot bendrovės vadovės, nėra ir pareigos atlyginti žalą. Direktorė aiškino, kad jos vadovaujama bendrovė nuolat prižiūri statinį, atlieka būtinus remonto darbus, kad statinys būtų tinkamas eksploatuoti. Siekiant užtikrinti užtvankos stabilumą ir saugumą, 2006-2016 m. buvo atlikti hidrotechnikos statinio remonto darbai.
A. Skaudaitė atkreipė dėmesį, kad ekspertai kol kas nepateikė atsakymo, ar avarija užtvankoje įvyko dėl netinkamos priežiūros, remonto darbų ar netinkamų projektavimo sprendinių.
Įmonės vadovė neatmetė tikimybės, kad dėl užtvankos avarijos atsakinga gali būti ir valstybė. Šis statinys nuosavybės teise priklauso būtent valstybei, o avarija, anot A.Skaudaitės, galėjo įvykti ir dėl paties savininko veiksmų, susijusių su netinkamu statinio projektavimu ar statyba.
Ar bendrovė visiškai nesijaučia atsakinga? „Mes kol kas dar neturime ekspertų išvadų ir net nežinome, kieno kaltė“, – paaiškino A. Skaudaitė.
Avarija užtvankoje, kurios pašonėje stovi Dvariukų hidroelektrinė, įvyko balandžio 23 dienos pavakarę. Neatlaikė vienas iš keturių užtvankos skydų, kuriais reguliuojamas vandens lygis – skydas sulūžo ir persikreipė.
„Šiaulių krašto“ nuotr.
AVARIJA: Avarija užtvankoje įvyko balandžio 23 dieną.