
Naujausios
Kriptovaliutai pirkti pasitelkė darbdavio pinigus
"Sidabrėje" jau rašėme, kad rugsėjo mėnesį po atostogų grįžęs įstaigos vadovas pastebėjo jam įtarimus sukėlusius pinigų pervedimus į su jais daug bendrų projektų turėjusio sporto klubo sąskaitą. Per 9 kartus buvo pervesta beveik 104 tūkst. eurų. Direktorius tiesiog apstulbo, kad per jo atostogas pinigai buvo pervesti už tokius darbus ir suteiktas paslaugas, kurios minėtu laikotarpiu planuotos nebuvo. Pradėjus kapstyti giliau, paaiškėjo, kad galiausiai beveik 104 tūkst. eurų atsidūrė jų įmonės apskaitininkės asmeninėse sąskaitose.
Įtariama, jog apskaitininkė, direktoriui atostogaujant, klastojo sąskaitas-faktūras ir jas pateikdavo centralizuotai buhalterijai Vilniuje, kad ši atliktų pinigų pervedimus iš įmonės į sporto klubą, kuriame papildomai dirbo buhaltere. Turėdama įgaliojimus iš pastarojo sąskaitos ji pinigus persivesdavo jau į savo asmenines sąskaitas.
Įstaigos vadovas kreipėsi į Šiaulių apskrities policiją ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Šia nusikalstama veika įtariamai 51 metų įmonės apskaitininkei pareikšti įtarimai.
Investicijoms paskatino pagunda
Ikiteisminio tyrimo metu sukčiavimu įtariama joniškietė pasakoja praėjusių metų pavasarį, naršydama internete, perskaitė žinutę, jog pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris turėjo 200 tūkstančių eurų, uždirbtų iš prekybos bitkoinais, tačiau tyrimas dėl neteisėtų pajamų patyrė fiasko, nes teko konstatuoti, kad prekyba kriptovaliuta yra teisėta ir vaikinui buvo grąžinti visi jo pinigai. Moters akis užkliuvo už čia pat buvusios nuorodos į prekybos kriptovaliuta tinklalapį. Ji paspaudė ant nuorodos, pasižvalgė po tinklalapį ir jį užvėrė.
Netrukus jai paskambino rusiškai kalbantis žmogus ir pasiūlė investuoti į prekybą kriptovaliuta, nes tai esąs legalus ir patikimas biznis, duodantis gerą pelną. Skambinusysis ragino paskubėti, nepavėluoti į šio biznio skubantį „traukinį“. Moters buvo paprašyta į nurodytą sąskaitą pervesti 250 eurų tam, kad prekybai kriptovaliuta jai būtų sukurta internetinė platforma, prie kurios prisijungusi ji galėtų sekti, kiek yra investavusi ir kokį pelną investicijos duoda.
Joniškietė susigundė, o jai paskambinę „geradariai“ uoliai jai talkino. Moteris sudarė jiems visas sąlygas savo kompiuterį, naudojant specialią programą, valdyti nuotoliniu būdu. Nepažįstamieji jungdavosi net prie moters elektroninės bankininkystės ir iš jos sąskaitos darydavo pervedimus kriptovaliutai pirkti.
Dideli pinigai – tik kompiuterio ekrane
Prisijungusi prie savo internetinės platformos, moteris stebėjo, kaip jos pelnas auga tarsi ant mielių. Realiai tai buvo tik akis apgaunanti sukčių sukurta skaičiuoklė, skaičių magija, turėjusi patiklią moterį įtikinti jos investicijų sėkme. Joniškietė iš pradžių investavo savo 40 tūkst. eurų, vėliau sukčiavimu įgytus 100 tūkst. įmonės, kurioje dirbo apskaitininke, eurų.
Kai iš įmonės pasisavintų pinigų istorija iškilo aikštėn, moteris pažadėjo pinigus įmonei grąžinti. Tuo metu ji internetinėje platformoje matė, jog yra sukaupusi jau apie 600 tūkstančių dolerių. Joniškietė pareiškė norą pinigus išgryninti, tačiau pinigų nesulaukė. Tai jos buvo prašoma sumokėti tūkstantines mokesčių sumas, tai jos pinigai neva buvo pervesti ne į tą sąskaitą ir pasiklydo, tai dar visokių priežasčių atsirado.
Ant to paties "grėblio" – antrąkart
Tyrimo metu aiškėja, kad joniškietės, nusivylusios, kad neatgauna "uždirbtų" pinigų, gyvenime atsirado dar vieni „geradariai“, įtariama – tos pačios organizuotos sukčių grupės bendrininkai. Jie pasisiūlė moteriai pagelbėti ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Už paslaugą jos buvo paprašyta 50 tūkst. eurų. Joniškietė pinigų jau nebeturėjo, tad teko skolintis, nes pagunda atgauti 600 tūks. dolerių buvo didžiulė. Deja... nei investuotų pinigų kas grąžino, o ir pasiskolintieji prarasti.
Greitų ir didelių pinigų pagunda – tai dar vienas sukčių kabliukas, ant kurio yra pasimovęs ne vienas mūsų tautietis. Interneto erdvėje – daug raginimų investuoti į kriptovaliutą ir susikrauti didžiulius pelnus. Tarp jų ir fiktyvios sukčių sukurtos internetinės prekybos kriptovaliuta platformos, per kurias išviliojami bei pasisavinami žmonių pinigai. O žadama investicija ir pelnas – tai tik vaizdingas akių dūmimas ir jaukas patikliems žmonėms.
Iš svetimų klaidų išties nepasimokoma
Tai ne pirma joniškietė, tikėjusi greitai susikrauti pasakiškuis pinigus.
2016-ųjų pradžioje 80 tūkst. eurų prarado viena rajono ūkininkė.
Skirtumas tik tas, kad ji virtualioms investicijoms skyrė išskirtinai tik savo sunkiu darbu uždirbtus pinigus, nieko, išskyrus save pačią ir šeimą, neapvogė.
Tada nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakojo, kaip 2015-ųjų vasarą elektroniniu paštu gavo pasiūlymą investuoti į valiutų biržą, kurioje žadama šimtaprocentinė sėkmė. Užsiregistravusi pranešime nurodytoje interneto svetainėje ūkininkė sulaukė investicijų konsultante prisistačiusios rusakalbės skambučio ir patarimų.
Pirmoji ūkininkės investicija šiame finansiniame žaidime sėkmės neatnešė, moteris prarado investuotus 2 tūkst. eurų, tačiau šis faktas neatgrasė nuo tolimesnių veiksmų. Moteris vėl susigundė investuoti po to, kai po kelių savaičių sulaukė kito tos pačios firmos konsultanto įkvepiančio skambučio. Sūnaus ir dukros pinigais, jiems nežinant, ūkininkė pirko aukso, naftos ir kavos verslo akcijų. Tinklalapyje atsivertusi savo anketą Joniškio rajono gyventoja matė, kiek pinigų investavo, kiek laimėjo ir manė, kad jai sekasi – ekrane mirgėjo laimėjimai nuo 2 iki 11 tūkst. JAV dolerių! Pagunda greitai praturtėti taip užvaldė moterį, kad ji kompiuterį tiesiog užgulė ir per penkis mėnesius investicijoms, kurios turėjo sugrįžti kelis kartus didesnės, paskyrė net 80 tūkst. eurų.
Ir tik tada, kai konsultantui pareiškė norinti uždirbtus pinigus išsigryninti, visa euforija dingo, moteris neatgavo nieko – nei investuotų, nei tariamai uždirbtų pinigų. Iš interneto platformos buvo dingusi ir ūkininkės anketa ir duomenimis apie jos investicijas ir laimėjimus.
Atlikus ikiteisminį tyrimą tada paaiškėjo, kad nėra ko sodinti į kaltinamųjų suolą. Mat Kipre registruota įmonė, kurios tinklalapiu naudodamasi moteris prarado didžiulę sumą savo pinigų, veikia legaliai ir turi oficialų leidimą veiklai Lietuvoje. Svetainės taisyklėse aiškiai pasakyta, kad investicinė kompanija atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės už klientų patirtus nuostolius, o už savo investicijų saugumą bei nuostolius yra atsakingas pats investuotojas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ūkininkė šių taisyklių neskaitė, o pasikliovė firmos konsultanto gražbylystėmis ir darė tai, ką jis patarė, nes pati apie investavimo subtilybes neturėjo jokio supratimo.
Šioje istorijoje patyrę kriminalistai neaptiko jokios nusikaltimo sudėties, sukčiavimo versija subliūško, o baudžiamąją bylą teko nutraukti.