Dvigubas apskaitininkės statusas: ir įtariamoji, ir nukentėjusioji

„Sidabrės“ nuotr.
Gruo­džio vi­du­ry­je "Si­dab­rė" skel­bė pra­ne­ši­mą apie 100 tūkst. eu­rų, ku­riuos pa­si­sa­vi­no spe­cia­lis­tė iš darb­da­vio są­skai­tos. Ty­ri­mas dėl su­kčia­vi­mo tę­sia­si, ta­čiau pa­rei­gū­nai ko­men­tuo­ja pir­mi­nę si­tua­ci­ją, kaip tai įvy­ko. 51-erių me­tų įmo­nės ap­skai­ti­nin­kei, pa­si­gvie­šu­siai to­kius įstai­gos pi­ni­gus, pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo. Ta­čiau iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­kan­tys Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad mo­te­ris nu­ken­tė­jo ir as­me­niš­kai, tad jai ty­ri­mo me­tu su­teik­tas ir nu­ken­tė­ju­sio­sios sta­tu­sas.

Krip­to­va­liu­tai pirk­ti pa­si­tel­kė darb­da­vio pi­ni­gus

"Si­dab­rė­je" jau ra­šė­me, kad rug­sė­jo mė­ne­sį po ato­sto­gų grį­žęs įstai­gos va­do­vas pa­ste­bė­jo jam įta­ri­mus su­kė­lu­sius pi­ni­gų per­ve­di­mus į su jais daug bend­rų pro­jek­tų tu­rė­ju­sio spor­to klu­bo są­skai­tą. Per 9 kar­tus bu­vo per­ves­ta be­veik 104 tūkst. eu­rų. Di­rek­to­rius tie­siog ap­stul­bo, kad per jo ato­sto­gas pi­ni­gai bu­vo per­ves­ti už to­kius dar­bus ir su­teik­tas pa­slau­gas, ku­rios mi­nė­tu lai­ko­tar­piu pla­nuo­tos ne­bu­vo. Pra­dė­jus kaps­ty­ti gi­liau, paaiš­kė­jo, kad ga­liau­siai be­veik 104 tūkst. eu­rų at­si­dū­rė jų įmo­nės ap­skai­ti­nin­kės as­me­ni­nė­se są­skai­to­se.

Įta­ria­ma, jog ap­skai­ti­nin­kė, di­rek­to­riui ato­sto­gau­jant, klas­to­jo są­skai­tas-fak­tū­ras ir jas pa­teik­da­vo cent­ra­li­zuo­tai bu­hal­te­ri­jai Vil­niu­je, kad ši at­lik­tų pi­ni­gų per­ve­di­mus iš įmo­nės į spor­to klu­bą, ku­ria­me pa­pil­do­mai dir­bo bu­hal­te­re. Tu­rė­da­ma įga­lio­ji­mus iš pa­sta­ro­jo są­skai­tos ji pi­ni­gus per­si­ves­da­vo jau į sa­vo as­me­ni­nes są­skai­tas.

Įs­tai­gos va­do­vas krei­pė­si į Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ją ir Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl su­kčia­vi­mo. Šia nu­si­kals­ta­ma vei­ka įta­ria­mai 51 me­tų įmo­nės ap­skai­ti­nin­kei pa­reikš­ti įta­ri­mai.

In­ves­ti­ci­joms pa­ska­ti­no pa­gun­da

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­kčia­vi­mu įta­ria­ma jo­niš­kie­tė pa­sa­ko­ja praė­ju­sių me­tų pa­va­sa­rį, nar­šy­da­ma in­ter­ne­te, per­skai­tė ži­nu­tę, jog pa­rei­gū­nai su­lai­kė vai­ki­ną, ku­ris tu­rė­jo 200 tūks­tan­čių eu­rų, už­dirb­tų iš pre­ky­bos bit­koi­nais, ta­čiau ty­ri­mas dėl ne­tei­sė­tų pa­ja­mų pa­ty­rė fias­ko, nes te­ko kons­ta­tuo­ti, kad pre­ky­ba krip­to­va­liu­ta yra tei­sė­ta ir vai­ki­nui bu­vo grą­žin­ti vi­si jo pi­ni­gai. Mo­ters akis už­kliu­vo už čia pat bu­vu­sios nuo­ro­dos į pre­ky­bos krip­to­va­liu­ta tink­la­la­pį. Ji pa­spau­dė ant nuo­ro­dos, pa­si­žval­gė po tink­la­la­pį ir jį už­vė­rė.

Net­ru­kus jai pa­skam­bi­no ru­siš­kai kal­ban­tis žmo­gus ir pa­siū­lė in­ves­tuo­ti į pre­ky­bą krip­to­va­liu­ta, nes tai esąs le­ga­lus ir pa­ti­ki­mas biz­nis, duo­dan­tis ge­rą pel­ną. Skam­bi­nu­sy­sis ra­gi­no pa­sku­bė­ti, ne­pa­vė­luo­ti į šio biz­nio sku­ban­tį „trau­ki­nį“. Mo­ters bu­vo pa­pra­šy­ta į nu­ro­dy­tą są­skai­tą per­ves­ti 250 eu­rų tam, kad pre­ky­bai krip­to­va­liu­ta jai bū­tų su­kur­ta in­ter­ne­ti­nė plat­for­ma, prie ku­rios pri­si­jun­gu­si ji ga­lė­tų sek­ti, kiek yra in­ves­ta­vu­si ir ko­kį pel­ną in­ves­ti­ci­jos duo­da.

Jo­niš­kie­tė su­si­gun­dė, o jai pa­skam­bi­nę „ge­ra­da­riai“ uo­liai jai tal­ki­no. Mo­te­ris su­da­rė jiems vi­sas są­ly­gas sa­vo kom­piu­te­rį, nau­do­jant spe­cia­lią pro­gra­mą, val­dy­ti nuo­to­li­niu bū­du. Ne­pa­žįs­ta­mie­ji jung­da­vo­si net prie mo­ters elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ir iš jos są­skai­tos da­ry­da­vo per­ve­di­mus krip­to­va­liu­tai pirk­ti.

Di­de­li pi­ni­gai – tik kom­piu­te­rio ek­ra­ne

Pri­si­jun­gu­si prie sa­vo in­ter­ne­ti­nės plat­for­mos, mo­te­ris ste­bė­jo, kaip jos pel­nas au­ga tar­si ant mie­lių. Rea­liai tai bu­vo tik akis ap­gau­nan­ti su­kčių su­kur­ta skai­čiuok­lė, skai­čių ma­gi­ja, tu­rė­ju­si pa­tik­lią mo­te­rį įti­kin­ti jos in­ves­ti­ci­jų sėk­me. Jo­niš­kie­tė iš pra­džių in­ves­ta­vo sa­vo 40 tūkst. eu­rų, vė­liau su­kčia­vi­mu įgy­tus 100 tūkst. įmo­nės, ku­rio­je dir­bo ap­skai­ti­nin­ke, eu­rų.

Kai iš įmo­nės pa­si­sa­vin­tų pi­ni­gų is­to­ri­ja iš­ki­lo aikš­tėn, mo­te­ris pa­ža­dė­jo pi­ni­gus įmo­nei grą­žin­ti. Tuo me­tu ji in­ter­ne­ti­nė­je plat­for­mo­je ma­tė, jog yra su­kau­pu­si jau apie 600 tūks­tan­čių do­le­rių. Jo­niš­kie­tė pa­reiš­kė no­rą pi­ni­gus iš­gry­nin­ti, ta­čiau pi­ni­gų ne­su­lau­kė. Tai jos bu­vo pra­šo­ma su­mo­kė­ti tūks­tan­ti­nes mo­kes­čių su­mas, tai jos pi­ni­gai ne­va bu­vo per­ves­ti ne į tą są­skai­tą ir pa­si­kly­do, tai dar vi­so­kių prie­žas­čių at­si­ra­do.

Ant to pa­ties "grėb­lio" – ant­rą­kart

Ty­ri­mo me­tu aiš­kė­ja, kad jo­niš­kie­tės, nu­si­vy­lu­sios, kad neat­gau­na "už­dirb­tų" pi­ni­gų, gy­ve­ni­me at­si­ra­do dar vie­ni „ge­ra­da­riai“, įta­ria­ma – tos pa­čios or­ga­ni­zuo­tos su­kčių gru­pės bend­ri­nin­kai. Jie pa­si­siū­lė mo­te­riai pa­gel­bė­ti ir pa­dė­ti su­si­grą­žin­ti pra­ras­tus pi­ni­gus. Už pa­slau­gą jos bu­vo pa­pra­šy­ta 50 tūkst. eu­rų. Jo­niš­kie­tė pi­ni­gų jau ne­be­tu­rė­jo, tad te­ko sko­lin­tis, nes pa­gun­da at­gau­ti 600 tūks. do­le­rių bu­vo di­džiu­lė. De­ja... nei in­ves­tuo­tų pi­ni­gų kas grą­ži­no, o ir pa­si­sko­lin­tie­ji pra­ras­ti.

Grei­tų ir di­de­lių pi­ni­gų pa­gun­da – tai dar vie­nas su­kčių kab­liu­kas, ant ku­rio yra pa­si­mo­vęs ne vie­nas mū­sų tau­tie­tis. In­ter­ne­to erd­vė­je – daug ra­gi­ni­mų in­ves­tuo­ti į krip­to­va­liu­tą ir su­si­krau­ti di­džiu­lius pel­nus. Tarp jų ir fik­ty­vios su­kčių su­kur­tos in­ter­ne­ti­nės pre­ky­bos krip­to­va­liu­ta plat­for­mos, per ku­rias iš­vi­lio­ja­mi bei pa­si­sa­vi­na­mi žmo­nių pi­ni­gai. O ža­da­ma in­ves­ti­ci­ja ir pel­nas – tai tik vaiz­din­gas akių dū­mi­mas ir jau­kas pa­tik­liems žmo­nėms.

Iš sve­ti­mų klai­dų iš­ties ne­pa­si­mo­ko­ma

Tai ne pir­ma jo­niš­kie­tė, ti­kė­ju­si grei­tai su­si­krau­ti pa­sa­kiš­kuis pi­ni­gus.

2016-ųjų pra­džio­je 80 tūkst. eu­rų pra­ra­do vie­na ra­jo­no ūki­nin­kė.

Skir­tu­mas tik tas, kad ji vir­tua­lioms in­ves­ti­ci­joms sky­rė iš­skir­ti­nai tik sa­vo sun­kiu dar­bu už­dirb­tus pi­ni­gus, nie­ko, iš­sky­rus sa­ve pa­čią ir šei­mą, neap­vo­gė.

Ta­da nu­ken­tė­ju­sio­ji po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pa­sa­ko­jo, kaip 2015-ųjų va­sa­rą elekt­ro­ni­niu pa­štu ga­vo pa­siū­ly­mą in­ves­tuo­ti į va­liu­tų bir­žą, ku­rio­je ža­da­ma šim­tap­ro­cen­ti­nė sėk­mė. Už­si­re­gist­ra­vu­si pra­ne­ši­me nu­ro­dy­to­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ūki­nin­kė su­lau­kė in­ves­ti­ci­jų kon­sul­tan­te pri­si­sta­čiu­sios ru­sa­kal­bės skam­bu­čio ir pa­ta­ri­mų.

Pir­mo­ji ūki­nin­kės in­ves­ti­ci­ja šia­me fi­nan­si­nia­me žai­di­me sėk­mės neat­ne­šė, mo­te­ris pra­ra­do in­ves­tuo­tus 2 tūkst. eu­rų, ta­čiau šis fak­tas neatg­ra­sė nuo to­li­mes­nių veiks­mų. Mo­te­ris vėl su­si­gun­dė in­ves­tuo­ti po to, kai po ke­lių sa­vai­čių su­lau­kė ki­to tos pa­čios fir­mos kon­sul­tan­to įkve­pian­čio skam­bu­čio. Sū­naus ir duk­ros pi­ni­gais, jiems ne­ži­nant, ūki­nin­kė pir­ko auk­so, naf­tos ir ka­vos vers­lo ak­ci­jų. Tink­la­la­py­je at­si­ver­tu­si sa­vo an­ke­tą Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­ja ma­tė, kiek pi­ni­gų in­ves­ta­vo, kiek lai­mė­jo ir ma­nė, kad jai se­ka­si – ek­ra­ne mir­gė­jo lai­mė­ji­mai nuo 2 iki 11 tūkst. JAV do­le­rių! Pa­gun­da grei­tai pra­tur­tė­ti taip už­val­dė mo­te­rį, kad ji kom­piu­te­rį tie­siog už­gu­lė ir per pen­kis mė­ne­sius in­ves­ti­ci­joms, ku­rios tu­rė­jo su­grįž­ti ke­lis kar­tus di­des­nės, pa­sky­rė net 80 tūkst. eu­rų.

Ir tik ta­da, kai kon­sul­tan­tui pa­reiš­kė no­rin­ti už­dirb­tus pi­ni­gus iš­si­gry­nin­ti, vi­sa eu­fo­ri­ja din­go, mo­te­ris neat­ga­vo nie­ko – nei in­ves­tuo­tų, nei ta­ria­mai už­dirb­tų pi­ni­gų. Iš in­ter­ne­to plat­for­mos bu­vo din­gu­si ir ūki­nin­kės an­ke­ta ir duo­me­ni­mis apie jos in­ves­ti­ci­jas ir lai­mė­ji­mus.

At­li­kus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ta­da paaiš­kė­jo, kad nė­ra ko so­din­ti į kal­ti­na­mų­jų suo­lą. Mat Kip­re re­gist­ruo­ta įmo­nė, ku­rios tink­la­la­piu nau­do­da­ma­si mo­te­ris pra­ra­do di­džiu­lę su­mą sa­vo pi­ni­gų, vei­kia le­ga­liai ir tu­ri ofi­cia­lų lei­di­mą veik­lai Lie­tu­vo­je. Sve­tai­nės tai­syk­lė­se aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad in­ves­ti­ci­nė kom­pa­ni­ja at­si­ri­bo­ja nuo bet ko­kios at­sa­ko­my­bės už klien­tų pa­tir­tus nuo­sto­lius, o už sa­vo in­ves­ti­ci­jų sau­gu­mą bei nuo­sto­lius yra at­sa­kin­gas pa­ts in­ves­tuo­to­jas. Ty­ri­mo me­tu paaiš­kė­jo, kad ūki­nin­kė šių tai­syk­lių ne­skai­tė, o pa­si­klio­vė fir­mos kon­sul­tan­to graž­by­lys­tė­mis ir da­rė tai, ką jis pa­ta­rė, nes pa­ti apie in­ves­ta­vi­mo su­bti­ly­bes ne­tu­rė­jo jo­kio su­pra­ti­mo.

Šio­je is­to­ri­jo­je pa­ty­rę kri­mi­na­lis­tai neap­ti­ko jo­kios nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties, su­kčia­vi­mo ver­si­ja su­bliūš­ko, o bau­džia­mą­ją by­lą te­ko nu­trauk­ti.

 

 

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.