Pagerbta už pilietiškumą

Ra­jo­no Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vai jau tu­ri tra­di­ci­ją pa­gerb­ti ir An­ge­lo sar­go sta­tu­lė­le ap­do­va­no­ti tuos vi­suo­me­nės at­sto­vus, ku­rie, de­monst­ruo­da­mi drą­są, tal­ki­na po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, rū­pi­na­si vi­suo­me­nės sau­gu­mu, už­ker­ta ke­lią ne­lai­mėms ir nu­si­kal­ti­mams.

Tos die­nos vi­dur­die­ny Dai­va Vai­tie­kū­nie­nė nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­jo po Ru­diš­kius ir jo apy­lin­kes, ieš­ko­da­ma pa­bė­gu­sio ma­mos šuns. Va­žia­vo ir dai­rė­si ap­lin­kui. Au­gin­ti­nio nie­kur ne­si­ma­tė. Už­tat pa­ste­bė­jo vaiz­de­lį, kaip du su­si­ki­bę, į šo­nus svy­ruo­jan­tys vy­rai lin­guo­ja link au­to­mo­bi­lio. Vie­nas iš jų ati­da­ro du­re­les ir į vai­ruo­to­jo sė­dy­nę ban­do pa­dė­ti at­si­sės­ti ant­ra­jam. Dai­vos gal­vo­je ne­til­po, kad ant ko­jų sun­kiai pa­sto­vin­tis vy­ras ga­li už­ves­ti va­rik­lį ir iš­va­žiuo­ti į ke­lią, pa­ma­niu­si, kad ne­blai­vus vy­ras au­to­mo­bi­ly­je gal mie­gos.

Mū­šos poil­sia­vie­tės aikš­te­lė­je, beieš­ko­da­ma au­gin­ti­nio, mo­te­ris sa­vo au­to­mo­bi­lį ap­su­ko at­ga­lios ir ju­dė­da­ma ta pa­čia kryp­ti­mi ma­to pir­mykš­čio vaiz­de­lio tę­si­nį: gir­tas vy­ras už­da­ro vai­ruo­to­jo pu­sės du­re­les, at­si­svei­ki­ni­mui pa­ke­lia ran­ką ir nuei­na į tro­bą. O toks pat gir­tas bi­čiu­lis au­to­mo­bi­liu „Toyo­ta RAV4“ iš­va­žiuo­ja į ke­lią. Dai­va jam iš pa­skos. Per­se­kio­ja­ma­sis pa­su­ka link Sta­ne­lių kai­mo, mo­te­ris jam įkan­din.

– Bu­vo ding­te­lė­ju­si min­tis jį ap­lenk­ti ir pa­sto­ti sa­vo au­to­mo­bi­liu ke­lią ir taip su­stab­dy­ti. Ta­čiau pa­bū­gau pa­sek­mių, juk gir­tas ne­ga­li pro­gno­zuo­ti sa­vo veiks­mų. Va­žia­vau iš pa­skos ir skam­bi­nau Bend­ro­sios pa­gal­bos te­le­fo­nu, pra­neš­da­ma apie tai, kas vyks­ta ke­ly­je Rudiškiai–Staneliai. Prie­ky­je va­žiuo­jan­tis vy­ras sun­kiai orien­ta­vo­si – tai iš­va­žiuo­ja į vi­du­rį, tai į ke­lio kraš­tą. Mel­džiau vie­no – kad tik ne­nu­tik­tų ne­lai­mė, nes ju­dė­ji­mas bu­vo. To­kiu lai­ku iš mo­kyk­los grįž­ta pra­di­nu­kai, ke­liu ei­na pa­gy­ve­nę. Bai­su ir pa­gal­vo­ti, kas ga­lė­jo nu­tik­ti. Prie Sta­ne­lių gry­by­no ma­no per­se­kio­ja­ma­sis pa­ro­dė po­sū­kį į kai­rę, ta­čiau ten ne­pa­su­ko, nu­va­žia­vo į Sta­ne­lių kai­mą ir su­ko į vie­ną iš Žir­gy­no gat­vės kie­mų, – pa­sa­ko­ja D. Vai­tie­kū­nie­nė.

Pra­ne­ši­mą iš Bend­ro­sios pa­gal­bos cent­ro po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ga­vo apie 11.50 val., o 12.06 val. jau bu­vo vie­to­je.

Pa­rei­gū­nai iš­kart vie­na­me iš kie­mų pa­ste­bė­jo iš au­to­mo­bi­lio iš­li­pu­sį ir vos ant ko­jų be­si­lai­kan­tį vy­rą ir jį kal­bi­nan­čią mo­te­rį. Dai­va sa­ko­si atė­ju­si į kie­mą pa­klaus­ti to ke­lių ere­lio, ar jis su­vo­kia, ką da­rąs. Mo­te­ris kal­bė­jo ra­miai, tad neiš­šau­kė su­lai­ky­to­jo ag­re­si­jos, nors ir pa­si­sa­kė, kad į įvy­kio vie­tą yra iš­kvie­tu­si pa­rei­gū­nus. Tai iš­gir­dęs ne­blai­vus vai­ruo­to­jas Dai­vai net pa­siū­lęs pi­ni­gų, kad tik jį pa­leis­tų. „Aš Lie­tu­vos pi­lie­tė ir ky­šių nei­mu“, – at­sa­kiu­si jam mo­te­ris.

Su­lig tais žo­džiais kie­me pri­si­sta­tė ir pa­rei­gū­nai. G. S. (gim. 1957 m.) į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį iš pra­džių pri­pū­tė 2,29 pro­mi­les. Ka­dan­gi už vai­ra­vi­mą iš­gė­rus, kai gir­tu­mas vir­ši­ja 1,50 pro­mi­les, gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, įsta­ty­mų lei­dė­jai yra nu­ma­tę pa­kar­to­ti­nį al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­jos pa­tik­ri­ni­mą po pus­va­lan­džio. Ant­ru kar­tu į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį pri­pūs­ta 2,10 pro­mi­lių. Dėl šio įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

– Svar­biau­sia, kad pa­ts vai­ruo­to­jas su­pras­tų, ko­kia­me pa­vo­ju­je dėl jo neat­sa­kin­go el­ge­sio bu­vo vi­suo­me­nė. Džiau­giuo­si, kad šis žmo­gus, sė­dęs ne­blai­vus už vai­ro, nie­kam ne­sug­rio­vė gy­ve­ni­mų – nei ap­lin­ki­niams, nei sau. Atei­ty­je jam lin­kiu tik svei­ka­tos, – at­siim­da­ma Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vo Eu­ge­ni­jaus Ta­ku­še­vi­čiaus ap­do­va­no­ji­mą, kal­bė­jo Dai­va Vai­tie­kū­nie­nė.

Mo­te­ris pa­ti jau ke­lio­li­ka me­tų vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį ir yra itin dė­me­sin­ga. Prieš ke­lis me­tus, tam­so­je pa­ste­bė­ju­si dvi­ra­ti­nin­ką be lie­me­nės, su­sto­jo ir pa­do­va­no­jo sa­vą­ją – gal ir jį iš­gel­bė­jo nuo mir­ties?