Naujausios
„Sėkmės“ jaunikis iš kalėjimo
Alma patikėjo kaliniu. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis Tomas R. įtikino, kad nori pradėti naują gyvenimą.
Tik esą tam, kad greičiau išeitų į laisvę, jam reikia pinigų. Alma paėmė greitųjų kreditų.
Gavęs pinigus mylimasis išgaravo, o moters pečius prislėgė tūkstančių eurų skola.
Kriminalistai šį ir kitus sukčiavimo atvejus apibendrina paprastai: „durnių ir bažnyčioje muša“.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Netikėta laimė
Šiomis dienomis greitųjų kreditų bendrovėms pareikalavus grąžinti paskolintus pinigus, Alma sako suvokusi situacijos rimtumą.
Nedirbanti ir mažamečius vaikus auginanti moteris skolinga daugiau nei tūkstantį eurų. Kreditoriai ėmė grasinti teismais.
Almos „sėkmės“ istorija prasidėjo prieš gerą pusmetį. Su sutuoktiniu nesutarianti moteris vienos televizijos pažinčių skiltyje įdėjo skelbimą, kuriame nurodė norinti rimtiems santykiams susipažinti su vyriškiu, galvojančiu apie santuoką.
Po kelių dienų sulaukė telefoninio skambučio. Švelnaus balso ir, atrodė, padorių manierų vyriškis prisistatė Tomu. Jiedu maloniai pabendravo.
Skambučiai ir pašnekesiai nesiliovė kelis mėnesius – vyras užsidegęs tvirtino esantis sužavėtas Almos balso, sakė nujaučiantis esant ją žavią moterė, tikino nekantraujantis susitikti.
Tačiau tai padaryti kol kas neįmanoma, nes esą dėl menkniekio jis kali Marijampolės pataisos namuose.
Keli tūkstančiai, ir santuoka
Tomas suokė, kad kalėti jam liko labai mažai, tačiau į laisvę jis galėtų išeiti kad ir netrukus, tik esą reikia tam tikros sumos: tai susimokėti už prokuroro paskirtą apyrankę, tai padengti kitas išlaidas, tai įsigyti vaizdo technikos.
Tiesiai šviesiai: Alma turi „suorganizuoti“ kelis tūkstančius eurų, ir juodu kartu su jos vaikais (o jis vaikus labai myli!) netrukus galės planuoti laimingą bendrą ateitį.
Moteris sutiko padėti, tačiau pasiguodė pinigų neturinti. Tomas patarė: paprasčiausias būdas gauti pinigų paimti greituosius kreditus, kuriuos jis vos išėjęs iš pataisos namų sugrąžins.
Reikiamus pinigus savo ir savo motinos vardu Almai be didesnių keblumų pavyko gauti iš kelių bendrovių.
Gavęs pinigus jaunikis tarsi prasmego.
Alma dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir prokuratūrą. Ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta: moteris pinigus gi atidavė savo noru, o meilės reikalai – ne teisėsaugos rūpestis.
„Myliu, noriu, vesiu“ – žinomi kalinių triukai
Policijos kriminalistams žinomi saldūs kalinčiųjų žodžiai: nutaisę tinkamą toną jie esą net ir arklį sužavėtų.
Ką jau kalbėti apie vienišas moteris, kurios neretai išsiilgusios komplimentų ir noro rasti savo žmogų?
Anot pareigūnų, nereta net ir prispausta įrodymų, jog buvo kalinio apgaudinėjama, atkakliai tvirtina, kad vyriškis ją tikrai buvo įsimylėjęs, antraip kaip būtų ją taip globojęs, gyręs, kalbėjęs apie vedybas.
Šiaulių miesto ir rajono Kriminalinės policijos viršininkas Pavelas Šegurovas sako, kad įtaigi kalinčiųjų kalba moteris veikia kaip širdies vaistai – girdi ir sveiksta.
Už telefoninius jausmus moterys nori atsilyginti, išvaduoti, padėti, tad, prabilus motiniškam instinktui, jos pasirengusios gelbėti „mylimąjį“ bet kokia kaina.
Meilios kalbos, užuojautos ieškojimas, pagalbos prašymas kaliniams – vienas iš prasiblaškymo būdų. Tuo tarpu naivesnės papuola dar ir ant sukčiaus kabliuko. Trykšdamos meile moterys nevertina nei savo pajamų, nei galimybių – kad tik mylimajam būtų geriau“, – sako patyręs kriminalistas.
Jis prisiminė atvejį, kaip Afganistane tarnaujančiu JAV piliečiu prisistatęs sukčius, neva ieškantis gyvenimo draugės, iš šiaulietės išviliojo šimtatūkstantines sumas.
Kad gautų paskolą, moteris užstatė savo namą.
Mulkintojams – žalia šviesa
P. Šegurovo nuomone, dėl to, kaip po žmonių kišenes šeimininkauja kalinimo įstaigoje bausmes atliekantys nuteistieji, turėtų būti atsakingi aukščiausi šalies vadovai, nesugebantys užkardyti žmonių mulkinimo: pinigų išviliojimo pasitelkiant įvairias sukčiavimo formas.
„Ir kaip paaiškinti nukentėjusiajam, kad jis buvo apgautas žmogaus, kuris sėdi valdiškoje įstaigoje, prižiūrimas dešimčių pareigūnų?“ – klausė Kriminalinės policijos vadovas.
Jo nuomone, labai gera buvo kadaise gimusi, o po to kažkodėl nuslopusi idėja, kad nuostolius atvejais, kai pinigus išviliojo kalintis nuteistasis, privalo atlyginti institucijos, kurios pavaldume yra kalinimo įstaiga, administracija.
Tik tada, anot P. Šegurovo, tikrai būtų ieškoma būdų, kaip panaikinti galimybę sukčiauti.
Estijoje, Tartu kalėjime, apsilankiusį kriminalistą nustebino estų pareigūnų teiginys, kad jų kalėjime paskutinis telefonas rastas prieš trejus metus.
Čia kaskart skenuojami ne tik ateinančiųjų, neišskiriant ir policijos ar tos kalinimo įstaigos pareigūnų, daiktai, taip pat apieškomi patys asmenys.
Įšauti SIM kortelę ten taip pat nėra galimybės, nes aplink kalėjimus palikta plati neprieinama zona.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TAIKINYS: Sukčiai beldžiasi į moterų širdis, jų jausmus.
PATARIMAS: Šiaulių miesto ir rajono Kriminalinės policijos viršininkas Pavelas Šegurovas: „Su telefoniniais sukčiais negalima leistis į kalbas – kuo daugiau kalbėsi, tuo grėsmė likti be pinigų didesnė.“