Temidė vėl svėrė savo atstovo darbus

„Sidabrės“ nuotr.
Ant­ra­die­nį LR Ad­vo­ka­tū­ros Gar­bės teis­mas iš­brau­kė Sau­lių Re­mei­ką iš Lie­tu­vo­je pa­slau­gas tei­kian­čių ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jų są­ra­šo
Ant­ra­die­nį LR Ad­vo­ka­tū­ros Gar­bės teis­mo spren­di­mu Jo­niš­ky­je, Ža­ga­rės gat­vė­je įkur­to­je Pa­ne­vė­žio 3-oje ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je dir­bęs ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas Sau­lius Re­mei­ka pa­ša­lin­tas iš ad­vo­ka­tų pa­dė­jė­jų.
Tai jau ant­ra­sis šio tei­si­nin­ko biog­ra­fi­jo­je Gar­bės teis­mo spren­di­mas, atė­męs tei­sę dirb­ti. Prieš še­še­rius me­tus S. Re­mei­ka, pa­že­mi­nęs tei­sė­jo var­dą, LR Pre­zi­den­tės dek­re­tu pa­ša­lin­tas iš tei­sė­jų.

Skun­dų kaip iš gau­sy­bės ra­go

Nors LR Ad­vo­ka­tū­ra tei­gia ne­ga­lin­ti pa­teik­ti duo­me­nų, kiek konk­re­čiai vie­naip ar ki­taip nuo S. Re­mei­kos, kaip ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jo, vei­ki­mo ar ne­vei­ki­mo, nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų krei­pė­si į LR Ad­vo­ka­tū­ros Ta­ry­bą, ta­čiau vien į „Si­dab­rės“ laik­raš­čio re­dak­ci­ją per pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų krei­pė­si pa­kan­ka­mai so­li­dus skai­čius as­me­nų, ku­rie pa­sa­ko­jo skir­tin­gas is­to­ri­jas.

Vie­nas jo­niš­kie­tis re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo, kad apie ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ją, pi­giau­siai iman­tį už pa­slau­gas, iš­gir­do mies­te. O kaip tik tei­si­nin­ko kva­li­fi­kuo­tos pa­gal­bos pri­si­rei­kė – po tė­vo mir­ties teis­mo ke­liu no­rė­jo ju­ri­diš­kai at­sta­ty­ti ne­kil­no­ja­mo tur­to nuo­sa­vy­bę.

Ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas S. Re­mei­ka, pa­sak nu­ken­tė­ju­sių­jų, sa­vo ka­bi­ne­te Ža­ga­rės gat­vė­je, el­gė­si la­bai ma­lo­niai, lyg se­nas pa­žįs­ta­mas. Žmo­gus tei­gė nie­ka­da ne­ga­lė­jęs pa­gal­vo­ti, kad atė­jęs pas Te­mi­dės at­sto­vą, kaip ne kaip – bu­vu­sį tei­sė­ją, net ne­ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad nuo jos at­sto­vo taip skau­džiai nu­ken­tės. Po su­tar­ti­mi, ku­rios ne­spė­jo pa­skai­ty­ti, pa­si­ra­šė, ta­čiau ant­ro­jo eg­zemp­lio­riaus ne­ga­vo. Pir­mam kar­tui su­mo­kė­jo 150 eu­rų, ta­čiau po mė­ne­sio pa­skam­bi­nęs ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas pa­rei­ka­la­vo dar 450 Eur. Po me­tų, ne­su­lau­kus jo­kių pro­ce­si­nių do­ku­men­tų, ku­rių jo­niš­kie­tis pra­šė, vėl ne kar­tą te­ko kreip­tis į ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ją ir kas­kart iš­girs­ti vis nau­jas del­si­mą pa­tei­si­nan­čias prie­žas­tis: tai pa­ts ser­ga, tai tė­vas, tai lai­do­tu­vė­se esan­tis... Ga­liau­siai ėmė ti­kin­ti, kad dar­bo prie šių do­ku­men­tų daug, tad rei­kia su­mo­kė­ti dar 400 eu­rų, ku­rių pa­siim­ti pa­ts pri­si­sta­tė prie klien­to na­mų var­te­lių.

Iki pat 2018-ųjų ru­dens pa­ža­dais mai­tin­tas jo­niš­kie­tis pra­ra­do bet ko­kią vil­tį ir šan­sus: ir ak­tua­lus klau­si­mas pra­ra­do bet ko­kią pra­smę, sau­jo­je li­ko tik ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jui, ku­ris jų klau­si­mu ne­pa­ju­di­no net pirš­to, su­mo­kė­tą 1000 eu­rų su­mą liu­di­jan­tys pi­ni­gų priė­mi­mo kvi­tai.

Į ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ją S. Re­mei­ką krei­pė­si ir vie­na ra­jo­no gy­ven­to­ja – ke­ti­no kreip­tis į teis­mą per­si­teis­ti ali­men­tus dviem vai­kams iš­lai­ky­ti. Mo­te­ris tei­gia su­mo­kė­ju­si 600 eu­rų, ga­vo šį fak­tą pa­tvir­ti­nan­tį pi­ni­gų priė­mi­mo kvi­tą, ta­čiau ant­ro­jo su­tar­ties ant­ro­jo eg­zemp­lio­riaus nie­kas jai ne­da­vė. Mo­te­ris ta­da pa­gal­vo­jo: jei taip el­gia­si ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas, gal taip rei­kia?

Mo­te­ris tei­gia pa­ti as­me­niš­kai su­si­rin­ku­si rei­ka­lin­gas teis­mui pa­žy­mas, ta­čiau pro­ce­si­nių do­ku­men­tų teis­mui taip nie­kas ir ne­pa­ren­gė. Apie me­tus lau­ku­si ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jo ko­kių nors veiks­mų. Jau pir­mo­jo po­sė­džio me­tu paaiš­kė­jo, kad jis ne­pa­tei­kęs rei­kia­mų do­ku­men­tų, atė­jo ne­pa­si­ruo­šęs, tad teis­mo po­sė­dis nu­kel­tas. Ant­ra­ja­me, o ir vi­suo­se ki­tuo­se po­sė­džiuo­se sam­dy­tas ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas vi­sai ne­be­si­ro­dė. Su­lau­ku­si iš teis­mo prie­kaiš­tų dėl by­los vil­ki­ni­mo mo­te­ris bu­vo pri­vers­ta ieš­ko­tis ki­to ad­vo­ka­to, ku­ris, be­je, by­lą su­ge­bė­jo už­baig­ti per tris mė­ne­sius.

Mo­te­ris ne kar­tą krei­pė­si į S. Re­mei­ką, pra­šy­da­ma grą­žin­ti pi­ni­gus už dar­bą, ku­rio jis ne­pa­da­rė. Iš pra­džių pa­ža­dė­jęs ati­duo­ti, vė­liau vis ati­dė­lio­da­vo, aiš­kin­da­ma­sis, kad da­bar ne­tu­ri, ki­tą kar­tą – kad vai­kas serga… Ga­liau­siai vi­sai į skam­bu­čius ne­beat­si­liep­da­vo.

Dar vie­na jo­niš­kie­čių šei­ma nuo ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jo tei­gia nu­ken­tė­ju­si dvi­gu­bai: ir tei­si­nių pa­slau­gų, už ku­rias su­mo­kė­jo pu­sant­ro tūks­tan­čio, ne­ga­vo, ir dar 5 tūks­tan­čius eu­rų pa­sko­li­no. Tie­sa, sko­los raš­te­lį ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas pa­si­ra­šė, ta­čiau ja­me ne­nu­ma­tė da­tos, ka­da ke­ti­na grą­žin­ti. Gal po šim­to me­tų?

Tūks­tan­čius eu­rų tei­gia mo­kė­ję ir vy­rai, ke­ti­nę anks­čiau baus­mės lai­ko su­si­grą­žin­ti pra­ras­tus vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mus. Pra­ras­tas vai­ruo­to­jo tei­ses, su­lau­kę ter­mi­no, su­si­grą­ži­no pa­tys, pi­ni­gus ten­ka už­ger­ti šal­tu van­de­niu.

Pra­šy­tų tei­si­nių pa­slau­gų iš S. Re­mei­kos tei­gia ne­su­lau­kę ir Ak­me­nės ra­jo­no gy­ven­to­jas, ir vie­na mū­sų ra­jo­no ūki­nin­kė. Jie taip pat, "Si­dab­rės" tu­ri­mais duo­me­ni­mis, neat­gau­da­mi 500 ir 600 su­mo­kė­tų su­mų, krei­pė­si į LR Ad­vo­ka­tū­ros Ta­ry­bą.

Pa­že­mi­no tei­sė­jo var­dą

Tei­sė­ju S. Re­mei­ka dir­bo nuo 2003-ųjų lapk­ri­čio. Pan­ke­rius me­tus tei­sė­ja­vęs Ak­me­nės ra­jo­no apy­lin­kės teis­me, 2008-ųjų rug­sė­jį grį­žo į Jo­niš­kį ir vie­nu me­tu užė­mė net apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Į Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos aki­ra­tį tei­sė­jas pa­te­ko 2013 me­tais. Į sa­vo dar­bą dė­me­sį at­krei­pė po to, kai nag­ri­nė­jo ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­lą, ku­rio­je ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn bu­vo pa­trauk­tas ra­jo­no po­li­ti­kas, kaip įta­ria­ma, prie vai­ro su­lai­ky­tas ne­blai­vus. By­los nag­ri­nė­ji­mas ėmė strig­ti nuo pat pra­džių, po­sė­džiai dėl įvai­rių prie­žas­čių bu­vo ati­dė­ti ke­tu­ris kar­tus. Kol dar ne­bu­vo suė­ju­si se­na­tis, tei­sė­jas tu­rė­jo pa­skelb­ti nu­ta­ri­mą, ta­čiau ne­ti­kė­tai su­si­rgo – iš kar­to po to te­ko by­lą nu­trauk­ti. Tei­sė­jo stal­čiu­je by­la gu­lė­jo me­tus, o pa­skui bu­vo nu­trauk­ta suė­jus se­na­ties ter­mi­nui.

Tuo­met S. Re­mei­kos, ėju­sio Jo­niš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, dar­bą ver­ti­no Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­ja. Jam bu­vo iš­kel­ta draus­mės by­la už Tei­sė­jų eti­kos ko­dek­se įtvir­tin­tą pa­rei­gin­gu­mo prin­ci­po pa­žei­di­mą. Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­ja praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį nu­sta­tė fak­tus, liu­di­jan­čius apie tei­sė­jo Sau­liaus Re­mei­kos ap­lai­dų pa­rei­gų at­li­ki­mą: teis­mo pro­ce­sų vil­ki­ni­mą, lai­ko eik­vo­ji­mą pa­pil­do­mų liu­dy­to­jų ap­klau­soms, fik­ty­vius teis­mo po­sė­džius, ku­rie iš tie­sų ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi, klas­to­jo teis­mo po­sė­džių pro­to­ko­lus, nu­ro­dy­da­mas fik­ty­vius teis­mo po­sė­džius ir ki­ta. Vie­na draus­mės by­la nag­ri­nė­ta Tei­sė­jų gar­bės teis­me.

2013-ųjų ru­de­nį Sau­lius Re­mei­ka dėl šiurkš­čių pa­žei­di­mų, su­si­ju­sių su dviem by­lo­mis, ne­te­ko Jo­niš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gų.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė 2014-ųjų me­tų sau­sio 31 die­ną sa­vo dek­re­tu su­stab­dė tei­sė­jo S. Re­mei­kos įga­lio­ji­mus. „By­lų vil­ki­ni­mas, įsta­ty­mų ne­si­lai­ky­mas, ne­tin­ka­mas tei­sė­jų el­ge­sys griau­na žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sin­gu­mu ir vals­ty­be. Tei­sin­gu­mą vyk­dy­ti tu­ri tik do­ri, są­ži­nin­gi ir pa­ti­ki­mi tei­sė­jai, ku­rių re­pu­ta­ci­ja ne­prie­kaiš­tin­ga", – tuo­kart pa­brė­žė Pre­zi­den­tė.

Po dvie­jų mė­ne­sių, tų pa­čių me­tų ko­vo pa­bai­go­je LR Pre­zi­den­tė už tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mą S. Re­mei­ką at­lei­do iš tei­sė­jo pa­rei­gų.

 

 

 

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.