
Naujausios
Skundų kaip iš gausybės rago
Nors LR Advokatūra teigia negalinti pateikti duomenų, kiek konkrečiai vienaip ar kitaip nuo S. Remeikos, kaip advokato padėjėjo, veikimo ar neveikimo, nukentėjusių asmenų kreipėsi į LR Advokatūros Tarybą, tačiau vien į „Sidabrės“ laikraščio redakciją per pastaruosius porą metų kreipėsi pakankamai solidus skaičius asmenų, kurie pasakojo skirtingas istorijas.
Vienas joniškietis redakcijai pasakojo, kad apie advokato padėjėją, pigiausiai imantį už paslaugas, išgirdo mieste. O kaip tik teisininko kvalifikuotos pagalbos prisireikė – po tėvo mirties teismo keliu norėjo juridiškai atstatyti nekilnojamo turto nuosavybę.
Advokato padėjėjas S. Remeika, pasak nukentėjusiųjų, savo kabinete Žagarės gatvėje, elgėsi labai maloniai, lyg senas pažįstamas. Žmogus teigė niekada negalėjęs pagalvoti, kad atėjęs pas Temidės atstovą, kaip ne kaip – buvusį teisėją, net negalėjo pagalvoti, kad nuo jos atstovo taip skaudžiai nukentės. Po sutartimi, kurios nespėjo paskaityti, pasirašė, tačiau antrojo egzemplioriaus negavo. Pirmam kartui sumokėjo 150 eurų, tačiau po mėnesio paskambinęs advokato padėjėjas pareikalavo dar 450 Eur. Po metų, nesulaukus jokių procesinių dokumentų, kurių joniškietis prašė, vėl ne kartą teko kreiptis į advokato padėjėją ir kaskart išgirsti vis naujas delsimą pateisinančias priežastis: tai pats serga, tai tėvas, tai laidotuvėse esantis... Galiausiai ėmė tikinti, kad darbo prie šių dokumentų daug, tad reikia sumokėti dar 400 eurų, kurių pasiimti pats prisistatė prie kliento namų vartelių.
Iki pat 2018-ųjų rudens pažadais maitintas joniškietis prarado bet kokią viltį ir šansus: ir aktualus klausimas prarado bet kokią prasmę, saujoje liko tik advokato padėjėjui, kuris jų klausimu nepajudino net piršto, sumokėtą 1000 eurų sumą liudijantys pinigų priėmimo kvitai.
Į advokato padėjėją S. Remeiką kreipėsi ir viena rajono gyventoja – ketino kreiptis į teismą persiteisti alimentus dviem vaikams išlaikyti. Moteris teigia sumokėjusi 600 eurų, gavo šį faktą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą, tačiau antrojo sutarties antrojo egzemplioriaus niekas jai nedavė. Moteris tada pagalvojo: jei taip elgiasi advokato padėjėjas, gal taip reikia?
Moteris teigia pati asmeniškai susirinkusi reikalingas teismui pažymas, tačiau procesinių dokumentų teismui taip niekas ir neparengė. Apie metus laukusi advokato padėjėjo kokių nors veiksmų. Jau pirmojo posėdžio metu paaiškėjo, kad jis nepateikęs reikiamų dokumentų, atėjo nepasiruošęs, tad teismo posėdis nukeltas. Antrajame, o ir visuose kituose posėdžiuose samdytas advokato padėjėjas visai nebesirodė. Sulaukusi iš teismo priekaištų dėl bylos vilkinimo moteris buvo priversta ieškotis kito advokato, kuris, beje, bylą sugebėjo užbaigti per tris mėnesius.
Moteris ne kartą kreipėsi į S. Remeiką, prašydama grąžinti pinigus už darbą, kurio jis nepadarė. Iš pradžių pažadėjęs atiduoti, vėliau vis atidėliodavo, aiškindamasis, kad dabar neturi, kitą kartą – kad vaikas serga… Galiausiai visai į skambučius nebeatsiliepdavo.
Dar viena joniškiečių šeima nuo advokato padėjėjo teigia nukentėjusi dvigubai: ir teisinių paslaugų, už kurias sumokėjo pusantro tūkstančio, negavo, ir dar 5 tūkstančius eurų paskolino. Tiesa, skolos raštelį advokato padėjėjas pasirašė, tačiau jame nenumatė datos, kada ketina grąžinti. Gal po šimto metų?
Tūkstančius eurų teigia mokėję ir vyrai, ketinę anksčiau bausmės laiko susigrąžinti prarastus vairuotojo pažymėjimus. Prarastas vairuotojo teises, sulaukę termino, susigrąžino patys, pinigus tenka užgerti šaltu vandeniu.
Prašytų teisinių paslaugų iš S. Remeikos teigia nesulaukę ir Akmenės rajono gyventojas, ir viena mūsų rajono ūkininkė. Jie taip pat, "Sidabrės" turimais duomenimis, neatgaudami 500 ir 600 sumokėtų sumų, kreipėsi į LR Advokatūros Tarybą.
Pažemino teisėjo vardą
Teisėju S. Remeika dirbo nuo 2003-ųjų lapkričio. Pankerius metus teisėjavęs Akmenės rajono apylinkės teisme, 2008-ųjų rugsėjį grįžo į Joniškį ir vienu metu užėmė net apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos akiratį teisėjas pateko 2013 metais. Į savo darbą dėmesį atkreipė po to, kai nagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas rajono politikas, kaip įtariama, prie vairo sulaikytas neblaivus. Bylos nagrinėjimas ėmė strigti nuo pat pradžių, posėdžiai dėl įvairių priežasčių buvo atidėti keturis kartus. Kol dar nebuvo suėjusi senatis, teisėjas turėjo paskelbti nutarimą, tačiau netikėtai susirgo – iš karto po to teko bylą nutraukti. Teisėjo stalčiuje byla gulėjo metus, o paskui buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
Tuomet S. Remeikos, ėjusio Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, darbą vertino Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Jam buvo iškelta drausmės byla už Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pareigingumo principo pažeidimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisija praėjusių metų lapkritį nustatė faktus, liudijančius apie teisėjo Sauliaus Remeikos aplaidų pareigų atlikimą: teismo procesų vilkinimą, laiko eikvojimą papildomų liudytojų apklausoms, fiktyvius teismo posėdžius, kurie iš tiesų nebuvo organizuojami, klastojo teismo posėdžių protokolus, nurodydamas fiktyvius teismo posėdžius ir kita. Viena drausmės byla nagrinėta Teisėjų garbės teisme.
2013-ųjų rudenį Saulius Remeika dėl šiurkščių pažeidimų, susijusių su dviem bylomis, neteko Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014-ųjų metų sausio 31 dieną savo dekretu sustabdė teisėjo S. Remeikos įgaliojimus. „Bylų vilkinimas, įstatymų nesilaikymas, netinkamas teisėjų elgesys griauna žmonių pasitikėjimą teisingumu ir valstybe. Teisingumą vykdyti turi tik dori, sąžiningi ir patikimi teisėjai, kurių reputacija nepriekaištinga", – tuokart pabrėžė Prezidentė.
Po dviejų mėnesių, tų pačių metų kovo pabaigoje LR Prezidentė už teisėjo vardo pažeminimą S. Remeiką atleido iš teisėjo pareigų.