Aukšti standartai – sparčiausiai augančios įmonės sėkmė

„Sidabrės“ nuotr.
Že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vo „Ja­kiš­kiai“ da­li­nin­kas ir ag­ro­no­mas Da­rius Sto­nis sa­ko, dar užau­gin­ti dar­žo­ves ne­su­dė­tin­ga, tik pro­ble­miš­ka jas sau­go­ti ir par­duo­ti
Jau 14 me­tų Lie­tu­vo­je yra ren­ka­mos spar­čiau­siai au­gan­čios ša­lies smul­kios ir vi­du­ti­nės įmo­nės, ku­rioms įtei­kia­mas gar­bin­gas „Ga­ze­lės“ ap­do­va­no­ji­mas. Tai yra aiš­ki nuo­ro­da, ku­rios įmo­nės pa­da­rė di­džiau­sią pro­gre­są. Jau ant­rus me­tus iš ei­lės gar­bin­gą­jį „Ga­ze­lės“ ap­do­va­no­ji­mą į Ga­tau­čius par­si­ve­ža že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vas „Ja­kiš­kiai“.
Kiek­vie­na įmo­nė yra ver­ti­na­ma pa­gal daug kri­te­ri­jų. Ver­ti­na­mas au­gi­mas per pa­sku­ti­nių 3-ų me­tų lai­ko­tar­pį, pel­nas per šį lai­ko­tar­pį tu­ri bū­ti paau­gęs ne ma­žiau, kaip 20 pro­c. – tik ta­da įmo­nė ga­li pre­ten­duo­ti į „Ga­ze­lės“ ap­do­va­no­ji­mą. Taip pat yra ver­ti­na­mos sko­los vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms, tik­ri­na­ma, ar bu­vo tvar­kin­gai mo­ka­mi mo­kes­čiai vals­ty­bei, mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­čio vi­dur­kis yra ne že­mes­nis, nei pa­pras­tai mo­ka re­gio­no ar ša­kos įmo­nės, už­sii­man­čios pa­na­šia veik­la.

VERS­LO KLA­SĖ

Nuo 9 iki 200 ha

Že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vo „Ja­kiš­kiai“ veik­lą prieš še­še­rius me­tus at­kū­rę jo da­li­nin­kai pir­mais me­tais pa­sė­do 4,5 ha mor­kų ir tiek pat rau­do­nų­jų bu­ro­kė­lių. Ru­de­nį nu­kas­ta 500 to­nų dar­žo­vių. Per­nai koo­pe­ra­ty­vas dar­žo­ves jau au­gi­no 200 ha plo­te, o ru­de­nį fik­sa­vo re­kor­di­nį – apie 12 tūkst. to­nų – der­lių.

Pa­sak koo­pe­ra­ty­vo ag­ro­no­mo ir da­li­nin­ko Da­riaus Sto­nio, 85 pro­c. užau­gin­tos pro­duk­ci­jos su­da­ro rau­do­nie­ji bu­ro­kė­liai, ku­rių di­džio­ji da­lis iš­ve­ža­ma per­dirb­ti į Vyd­man­tuo­se (Kre­tin­gos r.) esan­čią dar­žo­vių per­dir­bi­mo įmo­nę „Jo­vai­gė“, ku­ri pa­gal sa­vo veik­los apim­tis Eu­ro­po­je uži­ma penk­tą vie­tą. „Ja­kiš­kių“ koo­pe­ra­ty­vo lau­kuo­se užau­gin­tų, „Jo­vai­gės“ ter­miš­kai ap­do­ro­tų ir va­kuu­me įpa­kuo­tų bu­ro­kė­lių ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir Jo­niš­kio pre­ky­bos cent­ruo­se. Ta­čiau di­džio­ji da­lis šių dar­žo­vių vis tik eks­por­tuo­ja­ma.

Rau­do­nuo­sius bu­ro­kė­lius koo­pe­ra­ty­vo sunk­ve­ži­miai ve­ža ir į „Kėdai­nių kon­ser­vų“ fab­ri­ką, kur ga­mi­na­mos kon­ser­vuo­tos sriu­bos, taip pat Lat­vi­jos bei Kau­no vai­sių ir dar­žo­vių per­dir­bė­jams.

Iki va­sa­rio pa­bai­gos par­duo­ta pu­sė užau­gin­to der­liaus, tad pre­ky­ba praė­ju­sių me­tų der­liu­mi tę­sis iki pat va­sa­ros pra­džios.

Di­dins svo­gū­nų plo­tus

Pa­sak D. Sto­nio, rau­do­nų­jų bu­ro­kė­lių pa­siū­la rin­ko­je spar­čiai išau­gu­si, nes au­gin­to­jų gre­tos kas­met di­dė­ja. Tad koo­pe­ra­ty­vas „Ja­kiš­kiai“ šie­met au­gi­na­mų bu­ro­kė­lių plo­tus ža­da ma­žin­ti. Už­tat nu­si­tei­kę di­din­ti svo­gū­nų laukus. Jei anks­tes­niai­siais me­tais svo­gū­nus au­gin­da­vo 15 ha plo­te, tai per­nai jie jau de­rė­jo 30 ha že­mės plo­te. Ba­lan­džio vi­du­ry­je koo­pe­ra­ty­vo lau­kuo­se pra­si­dės ir svo­gū­nų iš ser­ti­fi­kuo­tų sėk­lų sė­ja ir jų plo­tas šie­met sieks 35 hek­ta­rus.

Be­veik vi­są svo­gū­nų der­lių iš san­dė­lio Ga­tau­čiuo­se iš­per­ka pre­ky­bi­nin­kai iš įvai­rių ša­lies ir Lat­vi­jos vie­to­vių.

Mor­kos au­gi­na­mų dar­žo­vių asor­ti­men­te čia uži­ma ma­žiau­sią kie­kį. „Rin­ka rei­ka­lau­ja nu­plau­tų, o mes to­kių pa­siū­ly­ti kol kas ne­ga­li­me. Kol neį­si­gy­ta jų plo­vi­mo įran­ga, mor­kų au­gin­ti di­des­nia­me kaip 4 ha plo­te tik­rai ne­ke­ti­na­me. Ta­čiau ruo­šia­mės: jau pa­ruoš­tas pro­jek­tas sta­ty­ti nau­ją pa­sta­tą-plo­vyk­lą, yra pa­tvir­tin­ta na­cio­na­li­nė fi­nan­si­nė pa­ra­ma jam įgy­ven­din­ti. Ta­da ir mor­kas au­gin­si­me 40-50 ha plo­te,“ – re­sur­sų koo­pe­ra­ty­vui to­liau aug­ti ir di­din­ti pa­ja­mas ma­to koo­pe­ra­ty­vo ag­ro­no­mas.

Nau­jam der­liui – nau­ja sau­gyk­la

Koo­pe­ra­ty­vo ba­zė­je ky­la nau­ja dar­žo­vių sau­gyk­la, ku­ri ru­de­nį ga­lės su­tal­pin­ti ir sau­go­ti 3,5 tūkst. to­nų dar­žo­vių. Iki šiol tar­na­vu­si 1,5 tūks­tan­čio to­nų tal­pos sau­gyk­la jau ne­ten­ki­na išau­gu­sių že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vo po­rei­kių, tad nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio der­lių tek­da­vę sau­go­ti se­no­vi­niu bū­du – kau­puo­se. Pa­sak koo­pe­ra­ty­vo da­li­nin­ko D. Sto­nio, tai nė­ra pro­gre­sy­vus ir pa­ti­ki­mas bū­das.

Sa­vo veik­lai plės­ti ir mo­der­ni­zuo­ti koo­pe­ra­ty­vas yra pa­si­nau­do­jęs ne vie­na eu­ro­pi­ne ir na­cio­na­li­ne pa­ra­ma, pra­ktiš­kai vi­sas dar­žo­vių au­gi­ni­mas yra me­cha­ni­zuo­tas.

Pa­ja­mos di­des­nės, bet ir dar­bo dau­giau

Da­rius Sto­nis tei­gia, kad žem­dir­biai iš to pa­ties že­mės plo­to, au­gin­da­mi dar­žo­ves, gau­na pen­kis kar­tus di­des­nes pa­ja­mas nei grū­di­nin­kai. Ta­čiau dar­žo­vių kai­nos krei­vės itin smar­kiai šo­ki­nė­ja ir kar­tais ne­tgi tam­pa ne­prog­no­zuo­ja­mos. Ne pro­ble­ma dar­žo­ves užau­gin­ti – di­džiau­sias iš­šū­kis jas užau­gi­nus iš­lai­ky­ti ir par­duo­ti.

Užau­gin­tas dar­žo­ves iš­sau­go­ti ir­gi kai­nuo­ja, kai­nuo­ja vė­liau jas rū­šiuo­ti, fa­suo­ti ir lai­ku pri­sta­ty­ti už­sa­ko­vui. Be­veik kas­dien įvai­rio­mis kryp­ti­nis koo­pe­ra­ty­vo sunk­ve­ži­miai su izo­ter­mi­nė­mis sau­gyk­lo­mis iš­ve­ža po 24 to­nas dar­žo­vių.

Pro­duk­ci­jai – GLO­BAL stan­dar­tas

In­ten­sy­vė­jan­ti že­mės ūkio ga­my­ba ke­lia di­de­lę grės­mę gam­tai ir var­to­to­jų svei­ka­tai. GLO­BALG.A.P. stan­dar­tas, pa­lai­kan­tis mais­to sau­gą ir ska­tin­ti ap­lin­kos sau­gą, yra sa­va­no­riš­ka ir ne­prik­lau­so­ma mais­to sau­gos už­tik­ri­ni­mo sis­te­ma pir­mi­nei že­mės ūkio ga­my­bai. To­kiu stan­dar­tu pa­ženk­lin­tos ir koo­pe­ra­ty­vo „Ja­kiš­kiai“ dar­žo­vės.

– Pir­kė­jai jau­čia­si sau­ges­ni, kai ži­no, kas dar­žo­ves au­gi­no, kur au­gi­no, ka­da sė­jo, ka­da der­lius nuim­tas ir pa­na­šiai. Ši sis­te­ma taip pat tu­ri ir tam tik­rų hi­gie­ni­nių ir sa­ni­ta­ri­nių rei­ka­la­vi­mų. Tad GLO­BALG.A.P. stan­dar­tas, ku­rį tu­ri ir mū­sų dar­žo­vės, už­tik­ri­na ko­ky­bę, – sa­ko D. Sto­nis.

Koo­pe­ra­ty­ve „Ja­kiš­kiai“ dar­žo­vės taip pat au­gi­na­mos pa­gal na­cio­na­li­nę že­mės ūkio ir mais­to ko­ky­bės sis­te­mą (NKP). To­kių dar­žo­vių ko­ky­bė pra­noks­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos ir na­cio­na­li­nių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tus sau­gos, gy­vū­nų ir au­ga­lų svei­ka­tos, gy­vū­nų ge­ro­vės ar ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, jas au­gi­nant nau­do­ja­mi tik mi­ni­ma­lūs, au­ga­lų ve­ge­ta­ci­jai bū­ti­ni trą­šų kie­kiai, ap­skai­čiuo­ti pa­gal dir­vos la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tus bei mais­to me­džia­gų ba­lan­są. Ri­bo­tai nau­do­ja­mos ap­sau­gos prie­mo­nės, ne­nau­do­ja­mos kenks­min­gos ap­lin­kai tok­siš­kos au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nės.

– Gy­ven­to­jai daž­nai ma­no, kad dar­žo­vių ir vai­sių iš­lai­ky­ti iki ki­tos va­sa­ros, jų neap­do­ro­jus che­mi­ka­lais, pes­ti­ci­dais, neį­ma­no­ma. Ga­liu drą­siai pa­tvir­tin­ti, kad tai mi­tas. Kaip tik , jei pa­nau­do­tu­me dau­giau pes­ti­ci­dų, mums pa­tiems bū­tų blo­giau – daug dar­žo­vių dėl azo­to, ku­ris tu­ri daug nit­ra­tų, sau­gant per žie­mą su­pū­va. Au­gin­to­jui – vie­ni nuo­sto­liai. At­virkš­čiai, sa­vo dir­voms tręš­ti nau­do­ja­me kuo ma­žiau che­mi­jos. Vie­nais me­tais jas la­bai pra­tur­ti­no­me iš Šiau­lių re­gio­no ža­lių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo są­var­ty­no par­si­vež­tu or­ga­ni­niu kom­pos­tu, ku­rį mai­šė­me su gry­bų kom­pos­tu. Jau bu­vo ki­lu­si min­tis pa­tiems sa­vo lau­kuo­se ga­min­tis kom­pos­tą iš ža­lių­jų at­lie­kų, ku­rios yra su­ren­ka­mos ra­jo­ne, ta­čiau, ėmus pla­čiau šia ga­li­my­be do­mė­tis ir gi­lin­tis, su­si­dū­rė­me su įsta­ty­mi­nės ba­zės kliū­ti­mis“, – „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­ja Da­rius Sto­nis.