
Naujausios
Brakonierių „poilsis“ žaloja gamtą
Radviliškio rajone brakonieriaus nukautas stirninas, ten pat nudaigoti šeši bebrai, tinklais, bučiukais gaudytos žuvys. Brakonieriai nelaukia net nakties – grobio ieškoti eina ir vidury dienos. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Marius KAZLAUSKAS sako, kad laukiniai gyvūnai žudomi tikrai ne iš bado. Dažniausiai – tai brutalus būdas pasipelnyti ir "atsipalaiduoti".
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Žudoma norint „pailsėti“
– Jūs, aplinkosaugos pareigūnas, žinote daugybę atvejų, kai laukiniai gyvūnai žudomi, šaudomi, čia pat pjaustomi, diriami kailiai. Dėl ko visa tai?
– Tikrai ne dėl sunkaus pragyvenimo arba iš neturėjimo, ką valgyti. Išaiškintas ne vienas atvejis, kai sulaikyti brakonieriai – ir darbus turintys, ir pasiturinčiai gyvenantys.
Iš pažeidėjų pasiaiškinimų susidariau nuomonę, kad kur kas dažniau nei noras pavalgyti laukinio gyvūno mėsos į brakonierišką medžioklę išeinama norint "pailsėti". Taip, taip. Sulaikyti brakonieriai taip ir sako: norėjau laisvalaikiu atsipalaiduoti, kokį šūvį paleisti...
Arba siekiant pasipelnyti. Galvojama, kad jei niekas nesučiups, galima bus parduoti skerdieną ir užsidirbti.
Liūdna, kad taip mano ir kai kurie medžiotojai, turintys saugoti gamtos išteklius. O brakonieriaujančių medžiotojų sulaikoma, daugiau nei pusė.
– Kuris brakonieriavimo atvejis jums įstrigo ne tik kaip pareigūnui, bet ir sukrėtė?
– Nežmoniškų poelgių įvykdoma tikrai ne pavieniai. Kartais žiūriu į brakonieriaus išniekintą laukinį gyvūną ir galvoju, nejaugi žmogus galėjo taip pasielgti? O brakonierius tik stovi priešais, vaikiškai nuleidęs akis, ir tesugeba ištarti „kaltas“.
Įstrigo atmintyje 2014-ųjų birželį Kelmės rajone brakonieriaus nušauta vaikinga briedžio patelė. Briedžiukai turėjo gimti jau po kelių savaičių.
Kitas atvejis, sukrėtęs ne tik aplinkosaugininkus, bet ir visą Lietuvą, kai prieš 2012-ųjų Kalėdas Šiaulių rajone buvo nušauta vienuolika elnių ir trys stirnos. Brakonieriai – medžiotojai.
Dar vienas nusikaltimas gamtai buvo įvykdytas 2013 metų birželio mėnesį prie Šiaulių mieste esančio Prūdelio. Brakonierius tinklais žvejojo vidury dienos. Poilsiautojų ir iškviestų aplinkosaugininkų akyse ištraukęs žvejybinį tinklą, Šiaulių miesto gyventojas susirinko „derlių“ – šamą, dešimt linų, ešerį – ir patraukė namo. Jei ne aplinkosaugos pareigūnai, diena šiam vyrui būtų pasibaigusi ramiai.
Dar pernykštis atvejis Šiauliuose, prie Rėkyvos ežero. Įžūlus brakonierius su neleistinais įrankiais pagauta žuvimi sulaikytas net kelis kartus per dieną. Pirmąkart aplinkosaugininkai atėmė iš jo ne tik du bučiukus ir dvi lydekas, bet ir bridkelnes. Taigi antru kartu į žvejybą su žeberklu šis vyras išsiruošė tik su apatiniais.
Pasiseks – nepasiseks
– Panašu, kad brakonieriai tarsi žaidžia šachmatų partiją: pasiseks arba nepasiseks. O jei nepasiseka?
– Laukia baudos, brakonieriškos medžioklės arba žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimas, medžiotojo bilieto praradimas, ikiteisminis tyrimas ir kiti nemalonumai.
Dar prieš trejus su puse metų baudos už brakonieriškus poelgius nebuvo tokios skausmingos, kaip dabar.
Perversmas įvyko po mano paminėtų vienuolikos elnių ir trijų stirnų Šiaulių rajone iššaudymo. Tuometis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nuo 2013 metų sausio 15 dienos už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus baudas padidino dešimt kartų.
Galėčiau šiandien pasakyti, kad brakonieriškų atvejų skaičius po tokio drastiško drausminimo baudomis sumažėjo. Tačiau šiuo metu brakonieriai pasidarė žymiai atidesni ir atsargesni.
– Baudas galima didinti ir šimteriopai, bet ar pažeidėjai jas moka?
– Tokio klausimo sulaukiame dažnai. Žmonės galvoja, kad asmenims už padarytus šiurkščius pažeidimus skirtos milžiniškos baudos tiesiog lieka kabėti.
Kartais ir dešimčių tūkstančių eurų baudos yra mokamos: vieni sumoka iš karto, kiti – dalimis, bet sumoka. Štai jums ir atsakymas į pokalbio pradžioje pateiktą klausimą: ar laukiniai gyvūnai žudomi dėl to, kad žmonės nebeturi maisto? Argi mokėtų baudas, jei nebeturėtų pinigų net maistui?
Pagalvokite: žala gamtai už nukautą tauriojo elnio arba briedžio patiną – 5 550 eurų, plius bauda ir brakonieriavimo įrankio, taip pat priemonių, kuriomis naudojantis buvo nusižengta gamtai, konfiskavimas. Viską sudėjus, išlaidų – dešimtys tūkstančių eurų.
Žinoma, yra „užmestų“ baudų, bet tai jau mokesčių inspekcijos ir antstolių reikalai.
Padėti gamtai gali kiekvienas
– Kaip apsaugoti laukinę gamtą?
– Labai smagu, kad neabejingų pilietiškų žmonių vis daugiau. Gyventojai nebetyli, pamatę vidury ežero tinklus į valtį traukiantį žmogų arba su ginklu palei pamiškę besitrainiojantį.
Vis aktyvesni ir priskirtus plotus prižiūrintys medžiotojų būrelių nariai. Kad ir tas paskutinių dienų atvejis, kai Radviliškio rajone, ties Žironų kaimu, buvo sulaikytas stirnos patiną nušovęs brakonierius. Apie jį pranešė „Kruojos“ medžiotojų būrelio pirmininkas.
Kad žinotumėte, kiek teisėsaugos institucijos sulaukia skambučių apie galimus pažeidimus ir pažeidėjus! Tai tikrai rodo mūsų visuomenės brandą. Jei žmonės vis labiau nepakantūs, vadinasi, ir negatyvių poelgių turės mažėti.
Turiu užtikrinti, kad kiekvienas gautas signalas apie gamtoje daromus pažeidimus yra tikrinamas, nepriklausomai nuo to, kad daugelis pranešimų – viso labo spėjimas arba įtarimas.
Pranešti apie įtariamus pažeidimus ir nusikaltimus gamtai galite Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Statistika
Per 2015 metų du ketvirčius Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijos įvykdytas 282 žvejybos pažeidimas: 177 – nesunkūs (žvejojimas be bilieto, sugautas neleistinas žuvies kiekis ar mažesnės nei nurodyta taisyklės), 39 – šiurkštūs (žvejyba su draudžiamais įrankiai ar žvejyba draudžiamu būdų). Medžioklės pažeidimų įvykdyta 59, iš jų septyni – šiurkštūs.
Per du 2016-ųjų metų ketvirčius žvejybos pažeidimų įvykdyta 291, iš jų – 23 pažeidimai yra tiesiogiai susiję su brakonieriavimu.
Medžioklės pažeidimų įvykdyta 56, iš kurių šiurkščių – devyni.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POELGIS: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas įsitikinęs, kad brakonieriškam poelgiui žmogų pastūmėja ne alkio jausmas.
ŠRAAD nuotr.
GYVŪNAI: Nusikaltimai prieš gamtą. Laukiniai gyvūnai tampa brakonierių aukomis.