Išsiveržęs Etnos ugnikalnis Sicilijoje „įkalino“ ir joniškietės šeimą

K. Riškuvienės asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 14 d. „Sidabrės“ numeryje:

--- Didžiausias aktyvus Europos vulkanas Etna (Sicilija) praėjusį šeštadienį išsviedė milžinišką dūmų ir pelenų debesį. Dėl to netoliese esančiame tarptautiniame Katanijos oro uoste buvo atšaukti visi lėktuvų nusileidimai. O rugpjūčio 11-osios naktį ugnikalnio rytiniame Valle del Bove slėnyje, maždaug 1900 metrų aukštyje atsivėrė nauja išsiveržimo anga. Situacija nuolat kinta, todėl vulkanologai Etną stebi be pertraukos. Kadangi pats turizmo sezono įkarštis, Sicilijoje lieka įstrigę daug turistų, tarp jų atsidūrė ir joniškietė Kilnutė Riškuvienė su vaikais ir jų šeimomis. Maždaug už 50 kilometrų nuo ugnikalnio esančiame Tuarminos miestelyje šiuo metu artimiausio galimo skrydžio išvykti iš salos belaukianti moteris pasakojo dar prieš didįjį išsiveržimą ekskursijoje pati vaikščiojusi Etnos šlaitais, net nusileidusi į vieną nebeveikiantį kraterį.

--- Šį pirmadienį Joniškio rajono vadovai pagerbti ir pasikalbėti pakvietė joniškietį 17-metį kovos menų atstovą, karate sportininką Nojų Jarulį, pastaraisiais metais ne tik Joniškį, bet visą Lietuvą sėkmingai garsinantį tarptautiniuose turnyruose, bei jo trenerį Gintarą Melinį. Gegužės mėnesį Europos karate čempionate vaikinas iš Joniškio pelnė bronzos medalį. Iki šio pasiekimo eita 13 metų, įdėta be galo daug kantrybės, atkaklumo, nuolat treniruojantis po 5-7 kartus per savaitę, – bent jau dabar toks jaunojo sportininko grafikas. Kaip pats Nojus susitikime prisipažino, sunkiausi būna čempionatuose ne fiziniai, bet emociniai, psichologiniai išbandymai, tik pastaruoju metu jau išmoko prieš karate kovas nusiraminti. Vaikinas, baigęs mokyklą, toliau savo ateitį taip pat ketina sieti su sportu.

--- Joniškio istorijos ir kultūros muziejus rengiasi išleisti knygą apie Joniškio krašto tautinę mediciną, kuri neatsiejama nuo žinių apie žolynus ir jų galią. Projekto įkvėpėja ir kuratorė muziejininkė Lina Vaitekūnienė vasarą ekspedicijose rinko ir teberenka medžiagą muziejaus fondams ir knygai, ieško krašto žolininkų, kalbina kraštiečius, kurių šeimose dar gyva žolinėjimo tradicija, žinomi receptai ir senieji gydymo būdai. Lina Vaitekūnienė pati iš savo joniškietės močiutės dar vaikystėje mokėsi rinkti vaistines žoleles. Tik savęs žolininke nevadina. „Esu tik žoliautoja, o žolininkai – tai žmonės, sukaupę gilias žinias apie senuosius gydymo būdus ir perduodantys jas iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, – sako muziejininkė. – Tik didelė dalis šių žinių nyksta. Norime, kad tūkstantmečius gyvavusi tradicija nenueitų užmarštin. Žolynų rinkimas – tai ir mūsų tautinio tapatumo dalis.“

Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.