Naujausios
Turėtų prisijungti dar pusšimtis namų
Šiais metais Joniškio rajono savivaldybė patvirtino Joniškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialųjį planą, kuriame nustatytos Joniškio aglomeracijos ribos. Į aglomeraciją pateko Joniškio miestas, Ziniūnų, Bariūnų ir Beržininkų gyvenvietės. Teritorijos, kuriose nėra nutiestų tinklų, į aglomeraciją nepateko. ES skirta parama jau išnaudota, nuo šiol tinklų plėtrai galės būti naudojamos tik UAB „Joniškio vandenys“ arba savivaldybės lėšos.
Didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalentą turinčiose aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, likusi dalis gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose.
„Iki 98 proc. dar trūksta, neprisijungę yra dar apie 100 namų. Esame pateikę paraišką dėl 43 namų prijungimo ir kitais metais tikimės tai padaryti. Beržininkų gyvenvietėje tinklai jau nutiesti, gyventojams belieka patiems pakloti tinklus nuo sklypo ribos iki savo namo ir prisijungti. Tokios sąlygos čia yra sudarytos visiems namams, bet apie 20 namų valdų to dar nepadarė. Bariūnuose ir Ziniūnuose tikimės prie centralizuotos nuotekų sistemos prijungti dar po keletą namų. Iš viso iki 2023 metų turėtų prisijungti dar apie 50 namų“, – apie situaciją Joniškio aglomeracijoje pasakoja UAB „Joniškio vandenys“ direktorius Raimundas Tiškevičius.
Prisijungti prie tinklų paprasta
Pašnekovas teigia, kad prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų paprasta – tereikia nuvažiuoti į statybinių medžiagų parduotuvę, nusipirkti kanalizacijos vamzdį, pačiam išsikasti griovį, pakloti tinklus ir prisijungti.
„Išduodame žmogui prisijungimo sąlygas, nurodome, nuo kokio šulinuko reikia tiesti tinklus. Negalintys nusitiesti tinklų savo jėgomis, gali kreiptis į šiuos darbus atliekančias įmones. Kainos gali siekti 30–50 eurų už nuotekų vamzdyno įrengimo metrą. Mūsų bendrovė turi užtektinai savos veiklos, nelabai turime laiko tokiems papildomiems darbams, bet jeigu jau užsiimame, 1 metro tinklų klojimas kainuoja 25–30 eurų“, – paaiškina R. Tiškevičius.
Paklaustas, kodėl kai kurie žmonės vis dar abejoja ir neskuba jungtis, bendrovės direktorius atsako: „Vieni aiškina, kad neturi pinigų, kiti – kad neturi tualetų, kriauklių, tad nemato prasmės vestis tinklų. Tačiau, pasak pašnekovo, situacija greitai keisis, nes nuo 2023 metų bus parengtas visų individualių namų registras ir kiekvienas žmogus turės pateikti informaciją, kaip jis tvarko nuotekas.
Kainuoja daug pigiau
Netrukus, kad paskatintų žmones jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, nes praktiškai visi gyventojai tokią galimybę turi, Joniškio mieste bendrovė ketina nebeteikti nuotekų išvežimo iš nuotekų išsėmimo duobių ir lauko tualetų paslaugos. R. Tiškevičius tvirtina, kad kito būdo priversti žmones jungtis prie tinklų jis nematąs. Be to, nuotekų išvežimas asenizacinėmis mašinomis, pasak pašnekovo, kainuoja labai brangiai – 7,79 eurų už kubinį metrą. Prisijungęs prie kanalizacijos žmogus mokėtų kone trigubai mažiau – 2,18 eurų už kubinį metrą.
„Situacija, kad kai kuriems gyventojams valstybė nutiesia tinklus per jų sklypą iki pamato, bet jie vis tiek nesijungia, yra nesusipratimas. Juk yra vartotojų, kurie tinklus yra nusitiesę už savas lėšas, – stebisi pašnekovas. – Tačiau valstybė suinteresuota, kad už neprisijungimą ir rodiklių nepasiekimą jai nebūtų taikomos sankcijos, todėl skiria lėšų neprisijungusiems. O iš tikrųjų savivaldybė ir aplinkosaugininkai turi teisę ir turėtų bausti žmones, kurie nuotekas tvarko netvarkingai. Kiek žinau, įspėjimų ir baudų jau yra susilaukęs ne vienas.“
Jeigu gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, jiems leidžiama statyti sertifikuotas sandarias nuotekų išsėmimo duobes. Tačiau tokių vietovių, kuriose nėra nutiesti tinklai, Joniškio aglomeracijoje – vienetai.
Norėdama atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Daugiau informacijos apie tai galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. 494920
